Žiurkių karai/воспалительный процесс

Labas vakaras.

Kaistančios ausys mums nori pranešti apie apkalbas. Tačiau man daug įdomiau, kokią naujieną skelbia kaistantis žiurkės snukelis. “Jūsų organizme vyksta uždegiminis procesas. Kovoja dvi stiprios jėgos. Žiurkės vs. kiaulės.” Naiviai viliuosi, jog laimės pirmosios, bet kaip pasakė kažkoks niekam nežinomas mokslininkas senovėje “prispaudus reikalui, aš galiu būti ir kiaulė”.

Laikraščius ir toliau margina recesinės ašaros, tačiau nuo šiol jas gražiai papildo new age myžimas apie sveikatą. Teko girdėti apie lietuvį, ant dienų nusipirkusį vaistų už šimtą litų, kad apsisaugotų nuo Meksikos negandų. Nes negandos slepiasi viename iš transatlantinių skrydžių lėktuvų.

“Nuveškite mane į darbą. Prašau labai labai.” – taip rėkė žydas bėgdamas paskui vagoną. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į kiaulės gripą.

Man beveik patinka, kad “Skaipas” turi editinimo funkciją. Tokios neturi MSN’as. Todėl mes ir naudojam visi “Skaipą”. Kad “gražią žiurkę” be didesnio vargo paverstume “graužančia žiurke”.

Dar aš mėgstu gerti kavą vakarais, bet vis tiek pastaruoju metu iki penkių ryto nebeišsėdžiu. Ir šiaip greičiau pavargstu. Ar tai dėl Lietuvos pusėn papūtusio šilto vėjelio? Nu tipo, karštis ten gi vargina ir panašiai. Va todėl šiltuose kraštuose žmonės mažai dirba. Va todėl mano buvusi grupiokė emigravo į Egiptą ir nebenori grįžti tėviškėn. Nes dabar ji atvaro į darbą penkioliktą valandą, o devynioliktą kaip štykas jau čiuožia gerti prakaituotais šaligatviais. Gyvenimėlis, blt. Bet man tinginystė dar nerūpi ANT TIEK, kad leisčiau savo jaunas dieneles babajų kompanijoje. Apie litovcus, žinoma, irgi patyliu, tačiau mane visgi labiausiai domina būtent šios šalies piliečiai. Kažkas sakė, kad geriausi būna maišyti. Tik neašku, ką ten su kuo maišyti reikia. Gal kaimą su miestu? Tik nesakykit, kad sumaišę gauname Vilnių.

O mokytis tai sekasi sunkiai. Ačiū, kad klausiate.

——–>More coffee.

Share on Facebook