Vienišos alyvuogės ašaros

2014-06-12 | 15:06 | Gyvenimo tiesa
12

Nurinkdama indus po kokio baliuko ar pasisėdėjimo tarp lėkščių, visada atkreipiu dėmesį į tai, kad dauguma užkandžiaujančių yra linkę ant stalo palikti vieną alyvuogę, vieną sūrų riešutuką, vieną vieno kąsnio sumuštinuką, vieną sūrio griežinėlį ir dar ką nors vieno, liūdnai sau gulinčio didelėje lėkštėje. Nes niekas gi nenori paimti to paskutiniojo kąsnelio – gal kažkas kitas norės? Avdrug. O tas kitas norėtų indeed, bet irgi negali paimti, nes gi negražu taip kiauliškai griebt už paskutinio kąsnio – ne vienas čia sėdžiu juk, reik ir kitiems palikt! Na, o visas svečių mandagumas galiausiai baigiasi ironišku vienišo maisto, kurio niekas nesuvalgė, išmetimo aktu.

0002111
Prie manęs ši mada neprilipo, nors kartais suabejoju net aš – pergyvenu, ar kiti neliks šokiruoti, jei vis tik begėdiškai išdrįsiu suėst tą paskutinį čipsą.

Komentarai

jauciu po tokios komentaru gausos daugiau cia nerasysi 😀

Sado ( August 6, 2014 at 11:40 PM )

hahahaha, neatkreipiau dėmesio, tad nelabai turi įtakos. šiam blogui laiko nelabai lieka, o kai nėra laiko, tai nėra ir mūzos.

UFB ( August 7, 2014 at 12:40 AM )

o feisbukui laiko tai randi :/

Sado ( August 8, 2014 at 2:30 AM )

Man asmeniškai tai negaila paimt paskutinį kąsniuka, jei niekas neima, paimu aš ir gali nešt lėkšte plaut 😀 Nenori imt tai ir nereikia, aš paimsiu

Murkse ( November 7, 2014 at 12:36 AM )

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Daugiau senų „Maistas Ausims“ įrašų

  • Čia
  • Maistas Ausims on Facebook