UFB – ūkiška fabulous blonde
Nu, ką. Nuėjau į parduotuvę, pagaminau pietus, sutvarkiau “virtuvę” (studio flatuose tokia nelabai egzistuoja) – dabar galiu pablog’int. Ach, dar nepaskaičiau, kas “Google Readeryje” dedasi – what a pity. Na, šitą padarysime vėliau.
Vakar bandžiau normaliai sutvarkyti chatą. Bet to nelabai įmanoma padaryti, nes niekas niekur netelpa. Bet tuos tris futbolo kamuolius vis tik kažkaip sukišau ant spintos. Tačiau batai dar vis stovi vidury buto. Kaip bebūtų keista, visos šitos buitinės nesąmonės manes visai neužpisa. Taip, taip – that sucks a lot less, negu aš kada nors galėjau įsivaizduoti! Aš netgi išmokau naudotis skalbimo mašina. O mano sugyventinis dar iki šiol negali patikėti, kad “princesė tvarkosi ir gamina ėdalą” ir “netgi daro tą gerai”. In ya face! Visi gi nuo senovės laikų žino, kad Evelina nieko nedaro ir nieko nemoka. Realiai, tame yra dalis tiesos – jei gyvenčiau viena, paliubomu daryčiau daug mažiau, nes man to paprasčiausiai nereikia. O kai jau gyveni su vyriškos lyties draugu (pabrėžiu – tik DRAUGU), tai nešersi gi jo sumuštiniais ir sriubomis iš pakelio (mmm, yummy!!!). Iš tikrųjų, tai aš nesu labai tvarkinga, kaip čia dabar bandau pavaizduoti, bet bordelio nepernešu taipogi. Todėl tvarkausi tiek, kad manęs nenervintų ir nebūtų murzina kaip kiaulių tvarte. Negaliu pakęsti nešvarių indų, todėl juos plaunu dešimt kartu per dieną. Jau matau, kad šiandien teks persilakuoti nagus nuo šitų namų ūkio darbų.
Kalbant apie maisto gamybą, niekada gyvenime negaminčiau nieko sudėtingo. What for? Čia viskas taip paprasta ir jau paruošta NAUDOJIMUI. Mano didžiausia gamyba tikriausiai buvo vištos krūtinėlės atšaldymas, voliojimas prieskoniuose ir kepimas. Nors ne. Su pesto omletais, makarais ir kokias nors ten risotto pažaisti reikia kiek daugiau (bet vis tiek mažai, palyginus su kokiais cepelinais – bwe).
Žiauriai noriu naujos tattoo, kaip jau minėjau šimtą kartų. Ją norėjau darytis šlaunies viršuje, iš priekio. Bet prieš porą dienų man patarė geriau darytis kur nors apačioje, nes ten, kur noriu, atseit labai išsitampo. Nu, žodžiu, vietoj to, kad parinčiausi apie piešinį, dabar parinsiuos ir apie piešinį, ir apie vietą. Šiaip su kojos apačia man viskas zjbs, bet aš norėjau, kad tai būtų tokia vieta, kurios nesimato paprastą dieną. Man patinka, kai niekas neišlenda vilkint net ir pačia trumpiausia suknele bei atviromis basutėmis. Bet apie tai dar verta dar pagalvoti. Nejaugi rimtai tamposi tos leškos labai? Ar čia gal tik nėščiosioms? Nes tokiu atveju man tas būtų neaktualu, kadangi aš nežadu savo gražaus gyvenimo kada nors baisinti vaikais.
Prieš akis jau matau piktus mamos e-mail’us po šio post’o (prašau tik nerašyk man nieko – I’m a big girl now!). Anyway, neturiu tam šaibų šiuo metu. Berno, kuris man padarytų tokią kalėdinę dovaną šįkart irgi nėra.
P.S. Išprotėsiu kaip trokštu šopingo.
P.P.S. Vakar buvau T-Bar’e su kablais. Neįitikėtina. Mano draugas sako, kad moku jais naudotis ir visai neatrodau kvailai (kaip man pačiai atrodo), bet aš juo netikiu.
P.P.P.S. I’m not pretty enough!!! Noriu naujų plaukų, rūbų ir dietos lengvos.
Komentarai
Komentuok
TrackBack URL :


Aš irgi ne kulinarinio blogo rašytoja, bet įtariu, kad tą krūtinėlę tu atšildei, o ne atšaldei
))))