“UFB hopes to publish a culinary book someday.”

Man ir vėl kilo nuostabi literatūrinė idėja. Gimė ji šiandien, lapkričio mėnesį. Sėdint prie šventinio, padruskintų kūčiukų stalo.

- Sėdžiu Valensijoj prie stalo su kūčiukais.
- Kuom kuom? – paklausė nenuovuokusis Mantas.
- Nu, žinai, kas yra kūčiukai? Tai pas mane jie – pailgi tokie.
- OMFG. Neužsprink.
- Valgau juos su pomidorų padažu, kurį pirkau, nes maniau, jog tai – pomidorų sultys. “Kad veltui nenueitų.”
- 12 patiekalų ant Evelinos stalo. Du jau turim. Paskui – 10 pakelių čipsų. Voila! Bring it on, Jesus!
- Šią savaitę čipsų nevalgiau.
- Insane.
- Ai, dar prie kūčiukų paėmiau salotos lapą. Aš – tokia originali.
- Nu, čia jau suktinuką kokį net gali pasidaryt ir dėt į savo kulinarinę knyga naują. Nes Agrolietuvoj žiauriai nauja banga atsirito. Kulinarinių knygų. Nomeda leidžia net. Tai aš net nebeturiu ką pasakyt. Beata Nicholson irgi leidžia. Linas Samėnas aka IKI virėjas išleido jau.
- Na, aš savo “Maistą Ausims” galėčiau pritaikyt ir burnai.
- Verbalika goes oralika. Blet, jau postini į kažkur?
- Ne.

Bet tikrai gera idėja, ane? Paliubomu visi pirktų, nes aš gi achujenai gaminu. Aš jau net sukūriau tagline savo būsimai knygai – “Jūsų paleistų vidurių niekada nekankins užkietėjimas!” Dabar galvoju, kokius virtvinius šedevrus galėčiau pasiūlyti savo mylimiems gurmaniūkščiams.

Kūčioms siūlyčiau savo special dish – kūčiukai pomidorų suloje.

Jums reikės:

- “Heinz” kečupo;
- pigiausių pomidorų sulčių
- lašo aliejaus (gyvulinis tegul būna)
- kūčiukų
- lapo (aisbergo ar pan.)

Kadangi Jūs nebūsite tokie žiopliai kaip aš ir per klaidą nenusipirksite į sultis panašaus padažo, siūlau Jums tą skystalą pasigaminti patiems. Kečupas, sultys ir lašas aliejaus – marmalą išmaišome šaukšto pagalba. Tada viską sumetame į vieną kibirą. Išmaišome vėl (šaukšto pagalba). Pastatome ant stalo plastikinėje lėkštutėje. Patiekalą pabarastome bazilikais, juodaisiais pipirais, pikantiškais picos prieskoniais bei smulkintais angliukais “pagal skonį” dėl grožio. Viskas. Galima valgyti!

Taip pat turiu receptą, pasakojantį, kaip iš lešių grūdų pasidaryti “Lašišos piurė”. Kaip iš čipsų pasigaminti “Sūriuosius traškučius”. Kaip iš omleto su brokoliais pasidaryti “Mėsą su grybais”. Visi šie dalykai yra mano asmeninė kūryba. Kažką, manau, pavogčiau ir iš kitų (protingesnių) žmonių. Į mano favoritų sąrašą įeina tokie virtuvės stebuklai kaip Hot Dog’as; Karamelinė svajonė; Vištiena “Made in China”, garantuojanti aukščiausios klasės kinišką kokybę (“Siūlau dar pridėti vienos spaustos citrinos sulčių ir apšlakstyti sojų padažu. Tikrai skanu, nepasigailėsit.”).

Jau įsivaiduoju, kaip ateityje lepinsiu savo būsimą vyrą, kurio pasak mano draugės, niekada nebus, nes “tu gi nemoki skusti daržovių”. Taigi ne skutime esmė. Esmė yra PJAUSTYME. Jeigu moteris pjaustydama maisto produktus nenusipjovė nago, vadinasi… GERAS NAGŲ LAKAS IŠPUOLĖ.

Ir pabaigai – tėvelio žodis:

- Kas tave įkvepia rašymui?
- Mane įkvepia sekmadieniniai giminės pietūs, kurių nebuvo dešimt metų.

Share on Facebook