“Turi mane ir gana.” – Lietuva.

Metas kraustytis į Naująją Zelandiją. Ar tik ne ši šalis šiuo metu gali pasidžiaugti sparčiausiai pasaulyje augančia ekonomika? Skaičiau kažkur. Dar vienas anos šalies privalumas: Naujoji Zelandija – labiausiai nuo Lietuvos nutolusi šalis (tai mane džiugina, nes esu suinteresuota kuo mažiau užuosti jaukų mielų namų kvapelį). Šitie du džiuginantys faktai nustumia Sidnėjų į antrą vietą (po Oklando).

Aišku, reiktų kažkur įterpti ir svajonių miestą Niujorką, bet mano horoskopas teigia, kad į šį miestą Mergelės ženklui naudingiausia būtų kraustytis mažiausiai po poros metų. Kadangi užaugau gilias lietuviškas tradicijas puoselėjančioje šeimoje, tikėti astrologinėmis nesąmonėmis man yra kaip ir įgimta. Todėl tenka ieškotis alternatyvų. O pasilikti nuobodžioje tėvynėje šiuo momentu man neatrodo kaip viena iš opcijų.

Niekada negalėjau pasigirti dideliu pareigingumu, vet vis tik jaučiu šiokią tokią pareigą pabaigti mokslus. Tačiau tikrai nemanau, jog ši maloni smulkmena – neišsprendžiama. Žodžiu, nenustebkite iš manęs sulaukę siurprizų, nes aš (kaip nutylėti mėgstantis žmogus) greičiausiai iškrėsiu ką nors nepranešus. Visada taip darau – daug šneku, bet svarbiausio taip ir nepasakau. 🙂

Ai, dar vienas minėtinas dalykas: Vilnius jau seniai nebegali pasigirti netikėtomis gražių bernų apraiškomis. Man atrodo, kad Lietuva kaip drąsi šalis paprasčiausiai nepabijojo gražiųjų tautiečių išmėtyti po svietą, kai kuriuos netgi apgyvendinti Nachujaus planetoje, o likusioms Vilniuje merdėti mergelėms mainais pasiūlyti nei daug, nei mažai – paprasčiausiai užsipisti. Kitaip tariant, apmąstyti savo galimybes Pietų Europos gyventojų glėbiuose.

Vaizdinėje medžiagoje aprašyti keliai, atrodo, žada nemažai posukių. Aišku, dar vertėtų pakalbėti ir apie realias galimybes, bet aš bijau ir nenoriu prisišnekėti anksčiau laiko. Todėl geriau patylėsiu. Bet galimybę, kad neišdegs visiškai niekas galime lengva rankos mostu imti ir atmesti. Blogiausias variantas būtų toks: išdegs, bet labai trumpam. Tačiau man tai neatrodo, kaip kažkokia parkė, nes aš juk nieko neprarandu. Blogiau nei yra tikrai nebus.

Dabar pereisiu prie visiškai kitos temos, kad jau čia užsišnekėjau šiandien. Aš galvoju, ant kiek žmonės rimtai priima tai ką aš kalbu/rašau (?). Dabar čia neseniai supratau, kad labai mažai kas žino, kas iš tikrųjų dedasi mano galvoje (“Tavo galvoje dirba kinai batų fabrike.”). Man lyg ir patinka daug ko neparodyti, bet vis tik giliai širdyje (cha cha) aš tikiuosi, kad tie net ir neparodomi dalykai yra pakankamai akivaizdūs ir sveiko proto apilnkiniai nesugadintu regėjimu juos tikrai pamatys. Bet pasirodo, kad ne (“Nes jūs, durnele, esate gera aktorė.”). Kai kurie mandagūs cinikai netgi drįsta man suteikti “Mis Arogancijos” titulą.

Marshall: She does not have the “Crazy Eyes”!
Ted: You just can’t see it because you’re afflicted with “Haven’t Been Laid In A While Blindness”.

P.S. Aš nuolatos pisu protą, bet niekada nemeluoju.