Tryda – geriausia moters draugė

2015-03-07 | 08:25 | An Issue to Discuss
07

Apie maistą Papua Naujojoje Gvinėjoje galėčiau rašyti ir rašyti. Ir tikrai ne dėl to, kad jo čia būtų įdomaus ar įvairaus. Čia kaip tik nieko nėra, nors ir viskas auga ir galima būtų nemažai gerų dalykų išgauti, bet apie tai kitą kartą. Labiausiai tai nėra talento ir kūrybingumo.

 

Pastebėjau keistą tendenciją, kad šalyse, kuriose nėra gilių kulinarinių tradicijų ir vietinė virtuvė yra tiek kūrybinga kiek palmė, nufotkinta pliaže (my staple), mano svoris ne mažėja, o didėja. Žiauriai keista, nes juk, kai neskanu, tai ir neėdi, ane? Čia kalbu apie visokias Afrikas ir Papua Naująsias Gvinėjas. Kelios Afrikos šalys man kainavo +3 kg, o liūdniausia, kad net nebuvo labai skanu! Tuščios kalorijos literaliai. O štai šalyse, kur da***a skanaus maisto (pvz., USA; Azijos šalyse, jei nevalgai nevykusiai pagamintų vakarietiškų patiekalų; ir, be abejo, daugybėje Europos šalių) aš arba stoviu vietoje, arba plonėju. Amerikietiški burgeriai nepajudino mano svarstyklių nė per milimetrą, nors racionas tikrai nebuvo sveikiausias ir ženkliai skyrėsi nuo to, ką gaminčiausi pati (sriubos, troškiniai). O pvz.,  Azija mane nustebino savo kūdinančiomis galiomis, nes ten patyriau, legendomis apipintą, “valgau ir lieknėju” reiškinį. Spėju, kokie -4 kg gavosi – ir čia jau numetus Afrikos “antsvorį”. Manau, šiuo atveju labiausiai dėkoti reiktų neretai paleistiems viduriams ir keliems apsinuodijimams.

 

Bet kodėl šalyse, kur maistas sucks, vis tik paauga tas svoris? Man rodos, perpratau jau. Ėdi kokį nors plain šūdą, ėdi, ėdi, ėdi, o skonio receptoriai kaip nepatenkinti, taip nepatenkinti. Galvoji – na gal jei dar dvidešimt kąsnių šito nuobodzylos susikišiu, gal kažkiek labiau tie receptoriai pasidirgins. Na ir ėdi sau, ir vis nepasidirgina niekas. Nervinė sistema nebent. O į galą jau po**i būna, nes jau nieko nebenori. PNG pvz., erzinančiai beveik nenaudoja prieskonių. Druska ir viso. Nu čia turiu omeny, kad vietinėj virtuvėj taip, restoranuose visko yra (labiausiai – australų įtakos), bet ne visur tų restoranų rasi. Sumeta cielas daržoves (kokių 2-3 rūšių – kokias saldžias bulves ar beskonį taro ir kokią žolę) į puodą su kokiu mėsgaliu ar be, įpila vandens, na ir gatava. Pzdc! Alergiška aš tam paprastumui.

 

Nuėjau šian į gymą čia po šitų apmąstymų, bet po penkių minučių mane išprašė, nes prireikė jį kaip tik tuo metu valyti. Nė sudba. Ta proga sumuštiaką su kiaušu ir pomidoru pasidarysiu. Gaila, kad neturiu sviesto ar majonkės. 🙁

 

P.S. Kelionių ir maistų nuotraukų yra mano Instagrame: www.instagram.com/stundziene.

Komentarai

Bet cia tikra tiesa! Tik atvykus I uk valgyt dariau is pirmu pasitaikiusiu supermarketiniu plasmasiniu mesu ir darzoviu , rijau rijau ir dideeejau. Ir tik padoriai isikurus, radus darzoviu turgu, atsirinkus mesininka, zuvininka pavyko porcijas sumazint perpus, nes tiesiog skanaus maisto daug netelpa

Romintė Niedvaraitė via Facebook ( March 7, 2015 at 5:04 PM )

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Daugiau senų „Maistas Ausims“ įrašų

  • Čia
  • Maistas Ausims on Facebook