Traumos tualetuose

Nusibodo melstis, blet. Ne tokia aš ir pamaldi, pasirodo. Niekada nepraktikavau klūpėjimo ant kelių pozicijos – na, žinot. Jei rytoj mane pažadins koks nors nemalonus skambutis iš letting agentūros, uroju visus, pažadu. Savo pačios sumuštomis rankomis (apie tai – vėliau). Mūsų smegenys – jau seniai nučiuožusios. O mūsų batai gražiai guli dėžėse. Mano lagaminas – sukrautas, nors niekada niekas jo ir nebuvo iškrovęs. Maisto namuose mes negaminom gerą mėnesį, nes neapsimoka pirkti maisto į chatą, iš kurios išsikraustom RYTOJ. Geriau eime papietauti į restoraną (darbo metu su vyno buteliu).

Kas gi ištiko mano baltąsias rankeles? Jas ištiko mėlyna spalva. Krč, penktadienį buvau svečiuose (tame bute man patiko viena interjero detalė – Mickey Mouse’as kanarėlės narvelyje) ir anuose svečiuose kažkodėl per klaidą nusprendžiau apsilankyti tualete. Lyg ir nieko ypatingo – argi mes neiname į tualetą, kai prispiria. Bet kuriuo atveju, bėda buvo ne mano nore pamyžti. Bėda buvo mano nore uždaryti langą – DUBAKAS mol.

Tarpą tarp lango ir palangės prilaikė pakištas tualetinio popieriaus rulonas. Tam, kad uždaryčiau langą (langas užsidaro nuo viršaus į apačią), savaime aišku, turiu ištraukti ruloną. Rulonas neišsitraukia. WTF? “Matyt, gerai prispaustas, sūka.” – pagalvojo Evelina. Be abejo, taip ir buvo. Ruloną spaudė langas, sveriantis mažiausiai toną. Prakeitą šiktpopierių aš ištraukiau, bet ištraukti rankos, deja, nespėjau. Sunkusis langas į apačią nuskriejo šviesos greičiu. Nukritęs prispaudė man tris kairės rankos pirštus. Bet baisiausia buvo ne tai.

Kad mano pirštams JAU ŽOPA tai čia fignia yra – pamirškim tai. Baisiausia buvo tai, kad prispaustų bei nežemiškų skausmų kankinamų galūnių niekaip negalėjau iš ten išraukti. ATGAL. Dešine ranka bandau kelti neraliuotą langą – bybį tau į akį, ne. Kai bandau tiesiog išsitraukti ranką… irgi nelabai kas gaunasi, nes kaip jau minėjau, langas pernelyg mane prispaudęs. Kviesti pagalbos irgi negaliu, nes muzonas kalbasina ir šiaip vonios duris užrankintos. Jei laukčiau, kol mane išlaisvins, likčiau be pirštų. Gal ne be pirštų, bet be trijų pirštų galiukų tai tikrai. Anyway, ištraukiau pati tuos pirštus per jėgą – tai man kainavo kelis papildomus nubdrozdinimus (giloki tokie).

Galutinis rezultatas: trys sutinę pirštai, trys nubrozdinimai, trys duobės-nuospaudos, 6 mėlynės. Ant kiekvieno piršto – po dvi. Jeigu skaičiuoti mėlynes iš priekio ir iš nugaros, tada galima skaičiuot, kad ant kiekvieno piršto jų buvo po keturias. Dabar patinimas jau kiek aprimo; nubrozdinimų nebeskauda, kai kišu rankas po vandeniu; nuospaudos susilygino; o mėlynės – jau nebe tokios mėlynos. Bet dar vis skauda ir sunkiai lankstosi.

Share on Facebook