londonas buvo pasirinktas neatsitiktinai. nu kamon, negi miestą turėčiau rinktis pagal banalumo lygį? o neatsitiktinai, nes:

1) londonas yra didmiestis. tai – vienas svarbiausių momentų;
2) būtent londone, o ne kur kitur turiu nemažai draugų (kaip ir daugelis lietuvaičių). o man tai yra ganėtinai svarbu, nes vis tik norisi jaustis saugiai ir turėti su kuo bendrauti. na, ir turėti vilniaus dalį visada šalia savęs, kuri neleis pasiilgti namų;
3) būtent londone aš turiu kur gyventi;
4) būtent anglų, o ne vokiečių ar prancūzų kalbą aš moku. tai kas, kad visur gali susišnekėti ir anglų kalba – tai nėra tas pats, kas kalbėjimas tos šalies kalba. o ką aš daryčiau prancūzijoje? būčiau working class hero prie indaplovės. minėjai ir maskvą. rusų kalbą moku, bet rusynas manęs nedomina visiškai. kaip ir minėtasis stambulas ir įvaraus plauko pietiečių/babajų/negražių žmonių kraštai.

na, ir nepamirškime fakto, kad mane iš tikrųjų domina niujorkas, o ne londonas. aš labai tikiuosi, kad londonas – tai tik pereinamasis (kol kas visai neblogas) laikotarpis.