“Pjauni, pjauni, o tada jau galąsk, taip sakant, tą dalgį.”

Meilė žemėlapiams gali nuvesti labai toli. Ir tai ne tik “All Saints” parduotuvė Commercial Street’e. (Šita paslaptinga eilutė, jeigu ką, buvo su labai gilia mintim – nors ir neatrodo, ahahaha.)

Libaniečiai kaniūšnioje prie mano namų daro labai skanią kavą. Nuoširdžiai otviečiaju – nesitikėjau to iš jų. Cukrų jie deda kavos gamybos proceso metu. Kai pasakau, kiek šaukštelių dėti į mano unikalią kavos porciją, babajui staiga iškyla netikėtas klausimas – Jūs, panele, tikriausiai labai mėgstate cukrų? Aha, o Jūs?

Pastaruoju metu valgau normalesnį maistą. Ta prasme, jo paruošimas dar vis nereikalauja stovėjimo prie puodų, bet tai ir nebėra tik šaldyti, paruošti, take away’iniai ir pan. produktai. Šiandien valgiau netgi tokį šūdą kaip cottage cheese (tiesa, tik kelis šaukštelius). Lietuvoje man niekas gyvenime nebūtų įkišęs tos kefyrizuotos rūgpieniu atsiduodančios grūdėtos varškės (nekenčiu visų trijų). O štai čia šaldytuve aš atradau kažkokį alyvuoginį ir svogūninį šūdo variantą. “Visai kaip čipsai” – pagalvojau aš. Deja, patiekale, iš kurio, atvirai šnekant, tikėjausi labai daug, trūko druskos (kuri kaip tik pasibaigė vakar, o į parduotuvę lėkti kažkaip nesinori, o ji ir nedirba tokiu metu), todėl teko jį atidėti. Kitko net neliečiu, nes jau matau, kad visur trūks druskos – NEVALGOMA. Vienžo, atradau naują dietą – neturėti namuose druskos. Kaip niežti ranką, einaną.

Kaip jau turbūt pastebėjote, į šitą blog’ą dievinu dėti pikantiškus namų ūkio vaizdelius.

Krč, matau, kad reikia išgerti angliukų, nes kažkaip pieno produktai nenori man čia virškintis patys (gal ir į gerą tai). Taip pat neturiu cizų ir laukiu pavedimo. Gal man reiktų dar pagulėti? Neįsivaizduoju, kokio velnio aš čia atsikėliau, nes mytas – tik 12.30.

Mano potenciali būsima darboviete, atrašyk greičiau!!!

Share on Facebook