15
Pirma nuotrauka:
Antra nuotrauka:
Pirmoje nuotraukoje vaizduojamas išilgai perpjautas apendicitas, antroje – kepta kiaulienos šoninė. Žiauriai pradžiuugino mane šis atradimas šįryt.
Vakar eilinį kartą pasitempiau koją – neįsivaizduoju, kaip man tai pavyksta.
Šiandien pabudau nuo fake apendicitinio skausmo. Kaip paaiškėjo pagūglinus, apendicitas, ačiū Dievui, yra priešingoje pilvo pusėje. Jeigu širdis būtų ten, kur man atrodo, turbūt jau seniai būčiau numirus nuo infarkto. O kiek gi kartų būčiau nuvarius į kairę, jei nesupainiočiau jos su dešine…
Nenoriu tvarkytis, tingiu eit į dušą. Laisvu nuo tinginiavimo laiku, meldžiu Dievą, kad negaučiau darbo, kurio norėjau dar nuo žiemos. Keistas mano šitas noras, be abejo. Nū jo, keistokas. Bet tai o kaip man jaustis, kai aš visą vasarą jau susiplanavus? Ir kažkokie debilai sumano man paskambint netinkamu laiku. Darbinį testą laikiau penktadienį, tryliktą dieną. LOL. Stengiausi atlikti kuo geriau, bet tikiuosi, kad mano konkurentai – pranašesni.
Ai, krč, nekenčiu aš visko šiandien. O labiausiai, ko nekenčiu, tai laiptų savo laiptinėj.
Einam geriau bekono ėst.
26
Niekada nesupratau žmonių, vertinančių tokį niekingą daiktą kaip “diplomas”. Aukštojo mokslo diplomiūkštis. Aš nekalbu apie tuos, kurie išties mokosi atsidavę ir nori pasisemti daugiau žinių. Tačiau esu įsitikinusi, kad daugiau nei pusė studentų studijuoja dėl to, kad “taip reikia”. “Diplomiuko reikia, kad rasčiau gerą darbą”, “nenoriu, kad tėvai manimi nusiviltų”, “ką giminės pagalvos?”. Dar nebloga mano mamos labai mėgstama priežastis – “žinok, tave vaikinas po kažkiek laiko mes, jei nebaigsi mokslų”. Nejaugi rimtai būna tokių debilų (kurie mestų)? Negaliu patikėt. Nebaigsiu mokslų niekada gyvenime, jei pati to nenorėsiu. Ir nė kiek negaila tų metų praleistų univere “veltui”. Veltui, nes nesibaigė diplomo – daugumai pagrindinio dalyko, dėl kurio studijuojama – gavimu. Greičiau kaip tik džiugu, kad išėjau nepabaigusi – nors kažkiek laiko sutaupiau vietoj to ŠŪDO. Taip pat savo kailiu įsitikinau, kad užsienyje niekam tavo lietuviški diplomai nė kiek neįdomūs. Kaip ir darbo patirtis Lietuvoj. Todėl pointą baigti lietuvišką univerą atrasti man darėsi vis sunkiau. Spėju, kad gyvenant Lietuvoj būtų kiek kitaip – lietuviams lietuviški diplomai kažkokia vertę vis tik turi. Man tik labai nemalonu dėl patirto spaudimo iš aplinkos – “turi gaut išsilavinimą”. O tai tau nerūpi, kas dedasi mano galvoj? Rūpi tik, ar tą diplomą turiu? Koks pointas mokytis “pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo būdu”? Nachui, atsiprašant, tas pakazūchinis mokymasis? Va čia tai didžiausias laiko gaišimas. Paskaičiuokime, kiek procentaliai gyvenimo ir taip sugaištume tam, ko nenorime daryt. Nejaugi jiems neatrodo, kad daug didesnė nauda žmogui bus iš to, kad jis darys tai, kas jam patinka, bet nebūtinai suteikia diplomą?
Linkėjimai mamai.
Ir tiems, kas šiemet sesijos nelaikys, nes dirbt paskaitų metu pasirodė naudingiau. Arba gert.
18
Kažkokia griobana diena šiandien. Pirmadienis vis tik. Nors kodėl tai turėtų rūpėti tokiems nedirbantiems dykaduoniams kaip aš? Velniai žino.
Lauke – plius dvidešimt, bet pažadino mane tikrai ne ryto saulė. Šią pareigą atliko kažkas panašaus į radikulitą ir į blogai nugulėtą kaklą. Buvo per šalta miegot su atidarytu langu, matomai. Tačiau kadangi peršalus buvau jau IR TAIP, dėl dar šiek tiek “painvalidėjusio” kūno per daug nesiparinau.
Bet tada dingo elektra. Kai dingsta elektra, nors minutei, šitas stacionarus baltas griozdas neįsijungia dar gerą valandą. Tokie dalykai mane visuomet labai sunervina.
Kai nusiraminau dėl techninių nesklandumų, ėmė prastėt mano fizinė būklė. Nusprendžiau nepasiduot ir eit lauką. Išeinu ir žiūriu, kad su veliku kažkas ne taip. Tačiau kas, nežinau. Kažkas. Tiek aš ir gaudausi toje technikoje. Užlipus sužinojau, kad triochala važiuoja normaliai, tik leidžia neaiškius garsus iš visų pusių.
Kas čia dar geresnio? Po to dar išsisukau kojos pirštą, kurį kadaise buvau sulaužius – dabar jis pulsuoja. Žali snargliai ir toliau man neleidžia kvėpuoti. Nusprendžiau, kad geriausia, ką šian galiu padaryti yra užlipti į lovą antresolėse ir atsigert arbatos.
Bet aišku, karštą arbatos puoduką pastačiau būtinai ant Aifono.
12
Vis paskaitau kokius nors naudingus rašinius kaip “How to Achieve the Perfect Summer Body?”, “Summer Diet Foods”, “Celebrity Diets” ir kitokias nesąmones, kvaršinančias mums galvas apie tai, koks avokadas yra superfoodas ir kaip gerai yra valgyti bananą pusryčiams. Ir kad aliejų reikia naudoti Extra Virgin. Ir kad daugelis jogurtų parduotuvėse sudėtimi artimesni Snickersui, o ne sveikam patiekaliukui “su gyvom bakterijom!”. Ir kad reikia rinktis produktus pažymėtus “light”. Ir kad nereikia rinktis produktų pažymėtų “light”. Ir kad “nevalgyk po šešių”. Ir kad salieras turi minusinių kalorijų (organizmas virškindamas salierą sudegina daugiau, negu jis yra vertas). Ir mano mėgstamiausias – KAD ALKOHOLIS STORINA. LOL. Jesus, kokia nesąmonė. Tave gal ir storina, mane tai kūdina. Gi nesėdžiu su kibiru Baileys. With cream on top!
Skaitau aš tuos patarimus. Pasinaudoju kartais net. Retkarčiais dar kokį dietinį šokoladuką suėdu. Aišku, dažnai visa tai baigiasi protingu žingsiu vakare – mėgstu pasilepinti 100 gr čipsų lovoje. Juos suėdusi, paprastai iš karto einu miegoti. Tuščią pakelį padedu kur nors arčiau galvos – “kad aromatas ilgiau ore tvyrotų”. Trumpai tariant, apie tai, kaip aš dievinu čipsų kvapą galima būtų rašyti atskirą knygą. Net nežinau, kiek čia tomų prireiktų. Į tris tilpčiau, manau.
Anywayz, kažkokiais būdais vis tik stengiuosi išlaikyti tą kažkokią pakenčiamą kūno formą. Sena aš jau, patirties daug turiu ir ATRADIMŲ. Labai geras atradimas yra vaikčioti pusnuogei namuose. Tokiu atveju visada matai savo storumą, kiekvieną naują milimetrą. Kiekvieną šiknos apsinuodijimą citrusiniais vaisiais. Kai vaikštai pusnuogė, negali gi leist sau baisiai atrodyt. Šio metodo dėka, aš net atradau panaudojimą tokiam nereikalingam daiktui kaip liemenukas! Bra is the new t-shirt. Ir nesvarbu, kad šiandien oras – dubovas, o dangus – pilkas. Mano butuke – amžinas San Tropezas (vieta, aišku, parinkta neatsitiktinai).
Kitas atradimas – vidurius varantis maistas. Sugalvojau net pavadinimą šiai puikiai dietai – Diarrhea Diet. Aš asmeniškai, labai mėgstu visokias ten pomidorų / daržovių sunkas ir panašiai. Burokėlius dar. Visa tai yra žemo kaloringumo produktai, kuriais dar ir greitai pasisotini. Nuėjus į tualetą, kartais tenka maloniai nustebti – “Ou em džy! Lyg ir nevalgiau burokų plantacijos?!”.
Na, ir be abejo – sena gera kavutė visada tave pamaitins.
Bet aš vis tiek noriu čipsų.
06
Kažkada čia neseniai radau “Firetrap” baletkes, pirktas prieš gerus metus. Nė karto neteko jų avėti – vis dar apklijuotos etikėtėmis. Kaip gerai kartais užsipirkti šūdo. Kai vėliau būsi koks bedarbis kaip aš pvz., galėsi tą šūdą sėkmingai naudoti – vis naujas daiktas. Anuomet baletkes numečiau, nes nusprendžiau, kad sūkos -nepatogios. Dabar, po metų, atėjo laikas jas pratampyti.
Ir dar vieną gerą naujieną SAU šian turiu. Iš mano galvos niekaip neišlenda mintys apie vasaros sezoną (labiausiai vaizduotėje man šviečiasi “Sūpynės”, į kurias, spėju, teks lėkti tiesiai iš oro uosto), tad sumąsčiau pasimatuoti maudymuką (jo, beje, irgi neteko vilkėti – mama nupirko pernai). Kaip bebūtų keista, rezultatai mane maloniai nustebino. Pasirodo, dar vis esu pakenčiamo storumo normoje (paprasti mirtingieji tai turbūt vadina “lieknumu”), bet gali būti, jog padidėję papai ėmė ir sumažėjo atgal. Anyway, taip išeina, kad prieš nuogos žopos sezoną net nereikės badauti.
Bedarbė, ne bedarbė, bet prieš vasarą suknelių įsigyti vis tik reikės. Vis žiūrinėju, žiūrinėju, bet kažko stebuklingo nerandu. Gal kokį chalaciką… Domina juoda, balta, nude spalvos.
Mergos, gal jau nusižiūrėjot ką nors vasarai?
02
Žostkas pachmas nuo išvemto alkoholio. Kaip nesąžininga.
31
Noriu naujų drabužių. Noriu daug naujų skuduriukų.
I still want them black. Noriu ant manęs “va taip ten” kabanačių (čia kažkas kažkada taip apibūdino mano garderobą) rūbelių kaip šitie:
Jų noriu, nes juoda spalva kūdina. Jų kabėjimas ant tavo nebūtinai liekno kūno irgi kūdina. Be to, su tokia apranga atrodai kaip giltinė, o kas iš Jūsų įsivaizduoja mirtį storą? Kitas dalykas – mano apatinė kūno dalis yra didesnė už viršutinę, todėl aš bandydama palaikyti harmoniją esu linkusi rinktis skinny apačią ir platų viršų. Aišku, nuo tada, kai geriu kontraceptikus ir mano papai kažkiek padidėjo, tos proporcijos gal ir savaime tapo labiau harmoningos, bet aš juk kalbu apie pečių liniją, ne apie papus.
Nėra geresnių kelnių už juodus skinny jeans. Tie pirmi galėtų būt juodesni. Kad kūdintų labiau.
Taip pat noriu maikių. Noriu baltos maikės (šiaip nekenčiu baltos spalvos – aut past.). Šiek tiek peršviečiamos, kad papai matytųsi. Liemenukų, aišku, dar vis nenešioju. Žodžiu, man patinka tas paprastų maikučių ir džinsiukų “kuklumas”. Apgalvotas toks, žinot. Dar tos mano ilgos bangos nekaltumo prideda. Turėtų gerai atrodyt. Maikutė gali būti ir pilka. Mėgstu nublukusias spalvas, bet variante, kurį rodau, tas nublukimas gal kiek nenatūralus.
Dar noriu šito sijono, nes visiškai ne mano skonio. Aš noriu kažko naujo. Naujo šūdo. Bet tai gražus, ką?
Ir batų aš noriu. Juodų arba nude. Gražios baletkės, bet aš asmeniškai rinkčiausi juodą, o ne šūdo spalvą. Kablų / platformų irgi noriu. Įdomu, kaip į juos reaguos mano išsukta koja.
Ai, pamiršau gi, kad vasaros vakarais būna šalta. Todėl dar noriu megztuko ir švarkelio.
Prašom kritikuoti mano skonį dabar. Žinau, kad tai mėgstat.
08
Nieko nėra šlykčiau už plaukų auginimą prieš depiliaciją vašku. Praėjo trys dienos, o aš jau baigiu numirti. Man rodos, galiu net pradėt lunatikuot ir naktį atsikėlusi išravėti tą rūtų darželį.
Išėjus į lauką, man prasideda halionikai, kad žmonės per džinsus mato mano neskustas kojas. Fū, niežti viską. Daržo siejimą gyvenime praktikavau vos porą kartų, nes visai neturiu tam kantrybės. Ištverdavau gerokai mažiau, negu reikia. Šįkart noriu pavaryt normaliai. Kad aplinkiniams per džinsus krūmai išlįstų ir be halioniokų, ha ha.
Pasiskundžiau.
07
Kuo didesnį šūdą suėdu vakarienei, tuo geriau pašiku iš ryto. Win-win.
Hm, ir kas gi sakė “nevalgyk šūdo vakare” ar ten “neėsk po aštuonioliktos”? Bullshit it is.
Bet kuriuo atveju, rimtai galvoju išbandyt šitą.
03
Kažkurią čia dieną sumaniau užsidėti senus marškinius. Netrukus mane ištiko nedidelis kultūrinis šokas – nesueina per papus.
Kad mano papai padidėjo pastebėjau jau ir seniau, tačiau buvau įsitikinusi, jog man vaidenasi. Na, maniau, kad čia tokio tipo pasivaidenimas kaip “esu stora” arba “esu plona” haliucinacija. Ar koks “visi žiūri į mano spuogą” pafantazavimas. Netikėjau tuo, ką matau. Tačiau vargais negalais užsegta saga mane privertė PAŽIŪRĖT TIESAI Į AKIS.
Dabar pagalvokime, kokia gi man nauda iš šio nutikimo. Man patinka, kad likusi kūno dalis dabar vizualiai atrodo mažesnė (nors ir stora, ginkdie). Na, taip veikia proporcijos. Yes. Taip pat mane džiugina, jog mano pomėgis nenešioti liemenėlių pagaliau įgavo daugiau prasmės. Kadaise visai nekaltas vaizdas dabar šiek tiek supošlėjo, nors dar vis nėra vulgarus. Krč, zjbs. Tikiuosi, iki bikinių sezono nesumažės. Kita vertus, koks man skirtumas, gi ištekėjus motera esu. NERŪPI VYRŲ ŽVILGSNIAI.
Vienintelis mane neraminantis klausimas yra toks: nuo ko jie padidėjo? Tipo subrendau? LOL. O gal subrendusioms moterims maistas paprasčiausiai ima eiti į papus, ne į žandus? Nu džiugi naujiena, klausyk.
RSS SRAUTAS
