“O mums belieka tik galvas apsišikt.”
Batai batais, bet egzistuoja viena vienintelė pasaulyje net už kablukais išvargintas pėdas skaudesnė tema. Tai – plaukų tema. Aš negaliu apsispręsti, ar man juos vėl kirpti velniop, kaip visada darau (man juos pakirptų tik iš priekio ir šone gal pakarpytų, o ilgio tik galiukų varganą centimetrą pašalintų sveikatos vardan) ar paauginti ir tada kaip nors kitaip kirpti. NAUJOVIŠKAI. Bet aš žiauriai nenoriu kęsti tos plaukų auginimo katorgos, kai jie būna, nepabijokime to žodžio, BAISŪS (ant tiek, kad kaimynas ima replikuoti, jog “tau jau metas į kirpyklą”). Taip vadinamos ATAUGOS yra skirtos žmonėms gąsdinti ir kasdien papildomai praleisti po valandą veltui, nes “aš tvarkau plaukus ir man nesigauna”. O šukuoti jų kitaip be kirpimo arba atsiauginimo (ant kito šono, į viršų, aukštyn kojom) irgi neišeina.
Aš dabar norėčiau kažko tokio (foto), bet tada man tektų juos auginti šimtą metų ir neaišku, ar verta. Nes mano apvaliam veidui (genai blogi) buvimas nepridengtam pašalinėmis sruogomis – ne pats geriausias variantas. Beje, netgi kai sėkmingai apsikerpi, dar nereiškia, kad jie taip ir atrodys. Nes mano plaukai, pasak statistikos, gerai atrodo tik 49 iš 100 visų gyvenimo atvejų. Vadinasi, 186 dienas per metus jie atrodo ne taip, kaip reikia. Ir tikrai nežadu tų prakeiktų kudlų “gelbėti” tiesinimo būdu (pavarau kartą per mėnesį ir tiek). Jeigu plaukų negadinu dažais, tai karštomis ŠAKĖMIS negadinsiu juo labiau.
Komentarai
Komentuok
TrackBack URL :





Visiškai sutinku – labai skaudi tema.
Šią vasarą užsigeidžiau ilgų, todėl auginu. Praeitos vasaros eksperimentas įrodė, kad reikia kirptis radikaliai – iki pečių nei šis, nei tas. Ir atrodau dar jaunesnė – vėl pasipylė dokumentų tikrinimas kasose…
Iš patirties sakau, kad atauginimo laikotarpiu gelbsti plaukų sukimas – netgi per ilgi kirpčiukai neatrodo taip baisiai.
Jennifer Aniston plaukai man kažkada atrodė nuobodūs, bet dabar – idealas