RSS SRAUTAS“Nežinau, kaip laimėti tokią beviltišką šachmatų partiją. Čiuju, pisti iš figūrų ir lentos į veidą, sužerti ir pabėgti.”
Kaip ir kas mėnesį, kaip ir kas savaitę, kaip ir kasdien… MANE VISKAS NERVINA. Aišku, dabar prie visko prisideda ir nuostabūs iš už lango sklindantys garsai – statybininkų hardkoras. Persiprašau, spydkoras. Bandau išgirsti bent vieną savo protingą mintį, bet man nesigauna, nes protingos mintys – per tylios. Lieka tik tos durnesnės.
Naujųjų metų atėjimas į namus (kurie yra ne mano) mane veikia neigiamai. Visi planuoja, į kokį čia geresnį tūsą nuvaryti, nes atseit gi pagrindinis metų balius – neduokdie, per mažai nusigersim. O man taip liūdna ir visai nerūpi, kur aš švęsiu. Greičiau jis praeitų. Man liūdna, nes kaip ir kasmet, būtent švenčių laikotarpiu, vargšą kaimo žmogų aplanko apmąstymų metas. DURNŲ APMĄSTYMŲ METAS. Lyg niekur nieko, aš pradedu svarstyti apie visokius gyvenimiškus šūdus. Kaip kokia Visagino kaimietė (jei esi iš Visagino ir skaitai šį blog’ą, skubu Tave pasvekinti – esi viena iš nedaugelio ano rusyno išimčių).
Kas gi įeina į “gyvenimiškų šūdų” sąvoka? Na, tokie briedai, kaip KUR AŠ ESU IR KUR NORIU BŪTI (kalbu apie vietą gyvenime, o ne savo storos šiknos lokaciją) IR KĄ GI MAN BLET PO GALAIS DARYTI? Kad būtų mol geriau. Ko aš noriu iš savo gyvenimo ir kur man gauti babkių, kad lengviau būtų tuos norus pildyti. Aš pvz., norėčiau visą gyvenimą daug keliauti, kad niekur niekada nenusibostų. Visur man yra namai. Vietos, darbai, pramogos ir kiti dalykai turi tendenciją užpisti. Žmonės, beje, irgi užpisa. Pati norėčiau kitų neužpisti. O mane suptų neužpisantys. Nes kai jau labai užpist pradeda, tai ir užsipist galima.
Taipogi norėčiau būti kuo labiau nepriklausoma nuo kitų žmonių. Dabar, deja, negalėčiau pasigirti nepriklausomybe – tai man varo siaubingai nepakenčiamą depresą. Aš stresuoju ir stresuoju kasdieną. Man net nereikia rimtos priežasties stresui. Mano nervai ant tiek ištampyti, kad iš kiekvieno šūdo aš padarau gyvenimo tragediją. Ir baikit Jūs nx taisyt tuos kelius man po langais, po galais. Esu supista vėpla ir nuolat padarau kokią smulkią nesąmonę. Arba pasakau. Nekenčiu, nekenčiu, nekenčiu, nekenčiu šnekėti nesąmoniu ir daryti klaidų. Aš negaliu sau to leisti. Mano reikalavimai sau yra ant tiek aukšti, kad aš neleidžiu sau padaryti nė menkiausios klaidelės. O jei jau padarau, tai graušiu save apie tai visą gyvenimą. Ir po penkerių metų aš su įsivaizduojamomis ašaromis akyse prisiminsiu tokį šūdą kaip pvz., “per garsiai nusižvengiau troleibuse”. Ir graušiu save “kaip tu taip galėjai, kvaile?” būdu. Nors tokios mano “klaidos” net norėdami neatsimintų nei bendrakeleiviai, nei pats ponas Dievas… Ir baikit drožt tuos kelius, kartoju dar vieną kartą. Arba iškviesiu jums psichologais prisimetusių teroristų būrelį. Tankuose.
Kažkada, kai nusprendžiau, kad Vilniuje parkių man jau pasidarė per daug, sumąsčiau, kad gal jau metas pizdint į naują miestą ir neturėt suspistos praeities. Čia dar neprisišikau, bet manau, kad tai tik laiko klausimas. Nors gal aš ir klystu. Ne, aš niekada neklystu. Vėpla ir Niujorke vėpla. Mano atmintis per gera. O mano gėda amžina. “Gal Jūs, vaikeli, nepakankamai šniojate? Pagalvokite gerai apie tai.” Na, na. Atchodų aš nenoriu irgi.
Mano galvoje – per daug minčių. Durnų minčių. Tokie kiekiai informacijos ir problemų sprendimai toli gražu nelabai telpa toje galvelėje. Žandai šioje vietoje pasitarnauti nesiryžta. Mane užpisa svarstyti. Aš noriu daryti. Aš vis kažką renkuosi. A arba B. O gal C. Sakot turit ir D? Mmm, įdomu, įdomu. O jei paimčiau B, tai gal galėčiau jį sukombinuoti su C? Krč, užsiparinu ir neišsirenku nieko. Nes nieko nedaryti – lengviausia. Aš noriu į Niujorką.
Mano kvailu įsivaizdavimu, būtent ten būčiau laiminga.
O gal aš tik prastai išsimiegojau šiandien?
Komentarai
Negalvok, kad viena parinies, aš kiekvieną kartą prieš šventes, taip visų laukiamas gaidiškas šventes išeidinėju iš proto, ir kiekvieną naktį minčių srautas užpisantis atvaro, bet tiesiog taip yra, kaip yra… Norėčiau kokią dieną persišviest galvą ir atpalaiduot kokiu nors metodu tą neuroną vieną ar kelis, kuris (kurie) sukelia tą baisią užpisančią nežinią, ką daryt, kaip ir kodėl…. Nes sunku taip gyvent…
Taigi Niujorkas yra vienisu miestas. Chuli ten veikti. Geriau i Rio. Arba kur nors i Lotynu Amerika. Pasiimi tripa ‘Menuo upeje Anakonda”. Niekas smegenu nepisa. Tik krokodilai ir kitokie naudingi pazinti laukiniai gyvuleliai.
Aš ir esu vienišė. Rimtai.
Tai reikia babkiu pastovu dachoda susirasti. Tada: 1. Stoji i univera laika tempti; arba
2. Antra puse dienos praleidi kokiam nors geram gyme, kur yra kas veikti.
Gyme zjbs, ten niekas proto nepisa. Apie mityba pradetum prota pisti kitu kampu.
stji į univerą laiką tempti. hahahahahhahahahahahaha. net galvos skausmas paūmėjo iš juoko.
jo, i gymą tai man reikia. nes jaučiuosi biškį karova.
gime zjbs. Ten kaip darbe. Tik kad didelis butu. Ir kad dusai geri. Nakti sugrizti, kiausiniu su fri bulvems uzvalgai. Tada taip gera pasidaro. Visiskas pochuizmas.
ir sugadini visą sudegintą žyrą kartoškos žyru. bwe.:D
kokiu kartoskos zyru? hahahaha Zyras zjbs, jis nekenkia. Blogiau angliavandeniai. Zyras yra reabilituotas, taip sake viena medike is kauno. Sita, svarbu yra medziagu apykaita. T.y. kaip daznai ir efektyviai maistas pavirsta i sudus.
todėl aš ir nešiku hahahahahhahaa
Neisivaizduoji, kaip tai yra negerai. Sudai kondensuojasi kune ir todel depresija kyla. Depresija – tai kada sudai sukyla i galva. Dar galiu apie sikimo technika papasakoti, skaiciau bliat, psichoknygose.
Neprisimenu, kuris rase, bet esme tame, kad sikti reikia visiskai be pastangu, t.y. privesti kuna prie automatizmo, kada reikia tiesiog issitustinti ir tiek. Ir shikimo procesas turi trukti max minute ir nieko negeneruojant.
papasakok, papasakok.
Shikti mokiausi, kol Vilniuje buvau. Esme tame, kad ismokti atpalaiduoti tiesiaja zarna iki ji sugebes tinkamai isrefleksuoti shikima. Tam reikalinga, kad ji pastoviai butu apkrauta, t.y. butu maisto viduje. Bet tam reikalinga, kad toji zarna atsipalaiduotu, o atpalaidavimas imanomas tik per zarnyna. Todel butinas pastovus zarnyno dirginimas. Dabar klausimas: kuo imanoma zarnyna sudirginti, kad ji max atpalaiduoti?
anal sex?
Ha ha, cia homovarianas, bet skaiciau, kad moterys jo irgi nori irgi del tos pacios priezasties – atpalaiduoti tiesiaja zarna. Zarnos viduje yra slizistaja obolochka, kuri lengviausiai sudirginama siltu skystu maistu – sriubos, arba idealiausias variantas – koses, nes jos dar priduoda svorio, skatina virskinamo maisto judejima viduje. Tavo cipsai gali patenkinti tavo liezuvio receptorius, bet gali buti sunkiai priimami zarnyno.
be to, netikiu, kad anal sex gali suteikti malonuma. Dulkinau i shikna karta tokia Natasha pries devyneris metus. Nepatiko nei man, nei jai. Jis bandomas tik vien del to, kad atpalaiduoti tiesia zarna ir sfinkteri.
bet dauguma bernų kažkaip svajoja apie tai…
“uoj ne ten pataikiau”
Ne į diskusijos temą 
:
Mergyt, varyk į NYC dabar, po naujų metų. Dabar arba niekada. Kai sulauksi mano amžiaus (he he), bus jau nebeįdomu.
Nežinau, kaip ten su darbais (pati neieškojau), bet pažįstu vieną lietuvį, kuris ten studijuot media menų išvažiavo. Yra ten visokių nesąmonių, reikia tik paieškot…
Smagaus gyvenimo kitais metais!
dabar dar nevarysiu, nes londonas nenusibodo ir reikia tuo PASIDŽIAUGTI. 
tačiau nuvaryti trumpam apsižvalgyti vis tik norėčiau labai. todėl sausio mėnesį, kai būsiu lietuvoj, darysiuos naują pasą. kad būtų rami galva, jei ant galvos nukristų lėktuvo bilietai.
ačiū! tau irgi.
O as kitamet irgi planuoju nuvaziuoti i NY apsizvalgyti, man atrodo bilietai netokie ir brangus apie 200 svaru or smth.
O kodel tau Evelina taip imponuoja NY? Sex and the city itaka?
Internetinio vyro įtaka, hahaha
O ką man pvz daryt, jei aš LT kaime pripratau prie šiltos sodrinės vietelės ir buto su jacuzzi. NY tai vėl tektų į bomžų laikus grįžt :/
Kas geriau – fat cat VLN ar bomžas NYC ?
andriau, jo. čiuju, kad tai sex and the city ir kitų serialų įtaka. gal dar kažko. nu, aš visada norėjau būtent ten. jo, internetinio vyro irgi hahahaha.
bomžas NYC geriau. taigi nebūsi amžinai ta bomže, jei galvos gabalą turi. o tu taigi turi ne vieną.:)
Hah, įkalbėjai
P.S.: plastinę akių vokų pakėlimo operaciją pasidaręs A. Kubilius sakė, kad kitąmet bus tik geriau. Įkirpta į šikną prezidentė sakė, kad viskas eis blogyn. Ach…
nu blet, tai ne man vienai čia tokios nesąmoningos mintys galvoj ir ne aš viena esu super perfekcionistė, besigraužianti dėl kiekvieno savo ne taip padaryto veiksmo ar pasakyto žodžio. net, pvz, atsimenu didesnes nesąmones iš kokios šeštos klasės. nors, kaip tu ir sakei, niekas vistiek to jau nebeatsimena. nu ir n*, bent jau netapsiu kokia lieva kale, kuriai ant visko nusišikt (ant kitų nuomonės tai aišku, bet apie savo reputaciją kalbant) ir kuri lengvai degraduot gali ir nusirist žemiau net už vidutinybę.
krč puiki nuotaika naujametinė
gėda pelėda
Komentuok
TrackBack URL :
į Niujorką, 4ever į Niujorką.