“Neprisimeni, kas pas tave lovoj šiandien miegojo?”

Vakar vakare eilinį kartą Evelina nuvarė trumpam į miestą “kavos”. “Kava” baigėsi tuo, kad man negera iki šiol. Tiesą sakant, teko netgi apsilankyti tualete. Bet daug įdomiau buvo vonioje prieš veidrodį, kur aš išvydau STEBUKLĄ. Mėlynai-raudoną kraujuotą žaizdą ant lūpos. Tokį dalyką man paskutinį kartą teko regėti maždaug prieš septynerius metus, kai berniukas nelabai mokėjo laižytis. Tačiau vakar nieko tokio neįvyko. Bet aišku, manimi juk niekas nepatikės. Kažkokiu paslaptingu būdu atš nusprendžiau save nubausti ir nusikąstį lūpą. Nusikaltimo motyvai kol kas nėra aiškūs.

“Nu blemba, negalėjo lūpa pati persikąsti… Čia kaip mano pusbrolis stovykloj. Jam atseit nuo namelio drėgmės pūslelinė atsirado ant lūpos, nors stovkėj jis su merga savo yra. Tai čia pas tave panašiai.”

P.S. Guodžia tik tai, jog naujoji suknelė vakar buvo labai gerai įvertinta. Belieka tikėtis, jog dabartinė burnos būklė nepakenks mano šoktelėjusiems reitingams.

P.P.S. Šiandien sapnavau burokėlių sriubą.