garsai tai jau padėk dieve ))

beje, praeitą savaitgalį valgiau netyčia čipsų ir vos nepaspringau, nes apie tave kažkaip pagalvojau ir susijuokiau
šiaip aš čipsų vapšė nevalgau.

nu aš irgi nevalgau. net ne dėl to, kad eina į kūną, o dėl to, kad neturiu jiems saiko. prisiėdu, o poto verkiu KAIP BLOOOOGAAAAA. ;____;

išvedėm ale teoriją šiandien (vakar), kad:
kai pradedi, negali sustot;
skanu, kol valgai, na, dar kažkiek po to;
pliusminus pusvalandį,
neskaičiuojant, kiek laiko trunka bandymai atkrapštyt likučius iš tarpdančių;
tada bloga (priklausomai nuo skrandžio stiprumo);
kitą dieną burnoj kaip pašikta.

pažadi nebevalgyt,
pažado netesi…

taip. tikra tiesa. o man išvis kaip tragiškai viskas yra, nes mano ir skrandis – ne kažką ir čipsai – mėgstamiausias patiekalas. nes aš dievinu surūmyyyynus. miaumiau

trim žodžiais: hujnia.

haha

otaip, tarpdančiai blet, va čia tai dar vienas žudikas, nepernešu tokio maisto.