“Mes kviečiame jus į antrą pokalbį dėl darbo.”

2009-03-17 | 12:56 | This is the Life
17

“Sulaužiau kažkokią plovimo šluotą namie.”

Iš pažiūros malonus mane pažadinęs rytinis skambutis pakenkė mano psichikai nesugrįžtamai. Tiesą sakant, aš vos neįsivariau infarkto, tad prie kavos puodelio teko pasiimti širdies lašų. Vietoje šokoladinio sūrelio.

O buvo taip. Vakar aš ėjau į pokalbį dėl darbo ir tas pokalbis man pasirodė gana sėkmingas. Tačiau pasiūlytos šaibos manęs per daug nesužavėjo ir aš dar ilgai svarsčiau, ką teks daryti, jeigu priims. Nes juk puikiai žinojau, kad krūvis vis tiek bus didesnis, negu žada. Visada taip būna. O ir sugebėjimų jie pageidauja nemažai. “Į tokias vietas visada būna labai didelis konkursas” – sako man ta ponia. Viską gerai apgalvojusi nutariau, jog JEIGU KĄ, PASIRAŠAU DIRBTI UŽ JŪSŲ SKATIKUS. Gi dabar krizė – kiti daugiau nepasiūlys tikriausiai. Tačiau šiandien, kai mane pakvietė antram pokalbiui, aš išgirdau kažką baisaus. Paaiškėjo, kad malonioji ponia vakar nežymiai suklydo. Jie moka ahahahahahaha DVIGUBAI MAŽIAU, negu sakė prieš tai. Gavosi apverktinai juokinga suma, dėl kurios net kojos iš lovos kelti neverta. Ką jau kalbėti apie babkes, kurias išleisi transportui ir kasdieniam makiažui (o gal krizės akivaizdoje reikia vaikščioti pėsčiom ir nesidažius?) ir kokį šokoladuką retkarčiais pietums, kai pataupai. Nes nu bl*t kasdieną tai negalėtum sau to leisti, žmogus. Bet įtariu, kad į tą vietą vis vien atsiras koks nors nemokamai arti pasiryžęs kaimietis, nes “jam mama neduoda ir tiek”. Bet aš tai jau tikrai nedirbsiu už porą batų per mėnesį, jei tie batai – ne Jimmy Choo.

“Reikėjo sakyt – MAN ANT TAKSO NEPAKAKS VAŽINĖTI, NES PASTOVIAI VĖLUOJU.”

Cha cha cha. Nu rimtai. Šiaip aš esu punktuali, bet į miestą dažniausiai važiuoju taksu, nes apsimoka. Gi laikas – pinigai. O ir komfortas – labai svarbu. Ir šiaip atpigę jie šiuo metu. Man iki centro koks čyrikas-dvylika gaunasi. Be to, nevarinėju gi kasdieną. Nors neabejoju, kad pradėjusi dirbti naudočiausi taksi firmų paslaugomis dar dažniau.

“Grįžtam atgal į gūdžius tarybinius laikus. Gal talonai maistui dar grįš. Mačiau akciją kiaulės lašiniams.”

Kažkodėl siaubingai užsimaniau verkti. Einu ta proga pamiegosiu. Kaip tik šią valandą planavau aplankyti univerą, bet po tokio kultūrinio šoko ir asmenybės krizės paūmėjimo mane tiesiog suparalyžiavo. Reikės paduot į teismą – gal duos kokią išmoką už šią traumelę.

Kiek man pasiūlė, geriau nutylėsiu. NES GĖDA NET IR SAKYTI. Galite paspėlioti ir pasidalinti patirtimi komentaruose. Noriu emigruoti. Bet reik pabaigt bl*t tuos mokslus. Eina nx viskas. Ir mane jau tikrai dapiso bet kokia nemokama veikla, kuria aš pastaruoju metu buvau užsiėmusi. What for??? Einu naxui.

Komentarų nėra

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Daugiau senų „Maistas Ausims“ įrašų

  • Čia
  • Maistas Ausims on Facebook