Mėnulyje brangsta pašto išlaidos
“Mokykis kablus nešiot. Nieko sudėtingo, tik skauda kojas. Aukotis reikia dėl grožio bet kokiu atveju. Skausmas – px. Seksas ir nemokama byčka atpirks. Ble, aš šneku kaip tu. O čia tai yra pzda… Einu pakalbėt su kokiu profesoriumi.”
Žiūrinėju aš ir toliau tuos kvailus batus (bele nesimokyti, u know) ir niekaip negaliu išsirinkti… Ši bėda mane vargina nuo tada, kai išvydau juos. Jie manęs nori, bet aš negaliu jų nusipirkti. Kaip sakė mano draugė, tokius batus turi pirkti zuikiai, o ne tėvai. Ir juo labiau jų negalima pirkti už savo prakaitu uždirbtus pinigus. Kadangi prakaito aš privengiu, o ir zuikį šiais laikais išvysi nebent per žiūronus stebėdama Mėnulio gyventojus, šitoms mieloms basutėms vasarą puošti mano kojų neteks. Labai gaila, nes iki grožio joms (kojoms) trūksta kaip tik šitos vienintelės batų poros. Reikalauju užuojautos.
Peržiūrėjusi trilijoną įvairiausių batų porų, aš pagaliau supratau vieną dalyką – geriausiai atrodo aukštakulniai, kurių kulno aukštis yra kažkur aplink 5 inches. Todėl aš sugalvojau, kad iki Naujako norėčiau ĮVALDYTI (t. y. ne tik nusipirkti, bet ir išmokti vaikščioti) būtent tokius. Mano svajonių batų kulnas būtinai turi būti 13-os centimetrų aukščio, nes šis skaičius yra labai simboliškas – pasak raganų, jis neša nelaimę. Kadangi man patinka rizika ir šampanas, noriu vaikščioti su kiekviename žingsnyje manęs tykojančia sulaužyto sprando galimybe.
Laiko liko labai nedaug. Motyvacijos irgi nelabai yra (kol kas). Bet aš tikiu kalėdiniais stebuklais. Ir pranašingais sapnais. Kažkada sapnas man liepė rūkyti kitas cigaretes. Aš taip ir padariau. Galbūt dabar susapnuosiu Perkūną, besikesinantį į mano galvą. O nuo mirties mane išgelbės tik kulnas, kuris galingiausio senovės lietuvių dievo šūvį nukreips tiesiai į ilgą, kabantį, pyragaičio formos auskarą.
Taip, taip. Times are tough.
Komentarai
Komentuok
TrackBack URL :
Tai tu kulnus ant kojų ar ant galvos, vietoj žaibolaidžio nešiot ketini? 🙂