Mano intervas “Eilėje prie tūliko”

2009-02-28 | 13:45 | Šiek tiek info apie mane
01

Evelina: “Kūrvos šiandien yra normalus gyvenimo būdo standartas”

Prieš pusmetį ji buvo paprasta klubinėtoja, šiandien ji klubinėtoja žvaigždė, kadangi niekas taip nenuginkluoja kaip į akis rėžiama tiesa. 20smthing Evelina liepos mėnesį atsidarė savo asmeninę svetainę, arba kaip dabar madinga jas vadinti, blogą ir prasidėjo reportažai ne tik iš namų virtuvės ar interneto užkampių, bet ir detalūs pagirių po bastymosi Vilniaus naktyje aprašymai, neramių sielų portretai ir seksualinio gyvenimo viražai. User Friendly Bitch dabar turbūt įtakingiausias Vilniaus klubų publikos žmogus ir duoda interviu EPT.

-Kokie emociniai lūžiai įvyksta žmogaus gyvenime, kad jis vietoj „Delfi“ komentarų pradeda rašyti blogą?

-Niekada nerašinėjau į “Delfį”. Bet tiesos Jūsų pasakyme yra – kažkokie emociniai lūžiai iš tikrųjų mane įkvėpė šiam žingsniui. Supratau, kad nieko nebus ir reikia kažką keisti. Ir tai ne tik litų keitimas į eurus. Aš velniškai nuobodžiavau. Man trūko kažkokio hobio, kuris skambėtų protingiau nei “mėgstu afterint”. Anksčiau į mane keistai pažiūrėdavo, kai pasakydavau, jog laisvalaikiu mėgstu tik šopintis ir tūsintis, nes reikia gi blet sakyti, kad mėgsti skaityti poeziją, žaisti šachmatais, groti lūpine armonikėle, o laisvu nuo studijų metu užsiimi interjerais kaip Nomeda. Dabar aš ir toliau malu šūdą, bet žmonėms sakau, kad esu vieno internetinio gyvenimo būdo žurnalo redaktorė.

-Kodėl rašai ne asmeninį, o viešą dienoraštį?

-Man saldžiau, kai lopai yra plakami aikštėje viešai. Susiradau užsiėmimą, kuris mane patenkina visiškai ir dar daugiau. Sutaupau laiko. Nebereikia desperatiškai viso laiko skirti taško “Gie” paieškoms. O asmeninį dienoraštį (t. y. niekieno neskaitomą) aš tikriausiai tiesiog tingėčiau rašyti. Kadaise turėjau asmeninį dienoraštį, bet išmečiau jį net neperskaičius, kad nenumirčiau iš gėdos. Rašydama viešą dienoraštį daugelį faktų sušvelninu, pritaikau mūsų konservatyviai visuomenei.

-Esi viena produktyviausių blogas.lt rašytojų. Kas tau iš to?

-Nieko man iš to. “Blogas.lt” man neduoda nieko, apart nepatogaus interfeiso. Beje, labai greitai aš pabėgsiu iš “blogas.lt” į “wordpress’ą”. Justinas Beinorius išgirdęs apie mano pabėgeliškus planus parašė man tokį štai meilą: “Duosim mes tau tą ‘wordpresą’, tik lik ‘blogas.lt’. Mes tau galim pasiūlyti nemokamą hostingą metams.” Tačiau aš parsiduočiau nebent už litus ar nemokamą vodkę.

-Ar tavo artimieji skaito tavo blogą?

-Blogą skaito mano mama, deja. Bet aš jai sakau: “Čia tik sukurtas personažas. Nepainiok personažo su autoriumi. Iš karto matosi, kad filologijos mokslai – tau svetimi.” Kartais pasitaiko, kad bloge tenka paminėti kokius nors giminaičius. Labai tikiuosi, kad jie neskaitė postų apie save, pasakojančių, kokie jie visgi yra levi. Sakytų man: “Šiaip tai ten esu aš, bet tu visiškai ne taip pateiki.” O aš sakyčiau: “Čia gi literatūra. Negalvokit, kad esat pagrindiniai personažai. Jūs – tik inspiros nuopisos.”

-Tavo bloge dažnai įvairiais rakursais nagrinėjamas „kūrvos“ kaip gyvenimo būdo fenomenas. Kodėl?

-Todėl, kad kūrvos yra normalus gyvenimo būdo standartas šiandien. Man labiau nagrinėtinas atrodo Jūsų kreivo rakurso gyvenimo būdo etiketizavimo fenomenas. :-) Beje, aš daug kam irgi kūrva atrodau. Bet jie gi klysta, ar ne?

-Tai visgi User Friendly Bitch prisilaiko moralės, kad nenori būti vadinama kūrva? Čia kaip gay ir not gay?

-Žinai, mes su draugėm viena į kitą visaip kreipiamės – sūka, kale, kūrva, durne etc. Bet tie, kur nėra mano draugai, to daryti neturėtų. Elementarios pagarbos, plyz.

-Ar tau teko nukentėti už savo rašinius?

-Teko nukentėti. Nuolat nukenčiu, nes vis kas nors įsižeidžia, priima tekstus asmeniškai ar panašiai. Net ir šiandien taip buvo. Kartą ieškant darbo, man pasakė, kad jie nėra tikri, kad nori, jog aš dirbčiau jų įmonėje (būtent dėl to, kad turiu tokį blogą). Bet fun iš to daugiau, negu kančios.

-Kokie narkotikai yra geriausi norint tinkamai pasimėgauti makaronais po labai gero electro vakarėlio?

-Ekologiški uostomieji klijai. Jie suklijuoja glandas ir tada iš burnos tikrai neišsprūs joks makaronas. Tačiau visi seniai žino, kad normaliai privarius narkotikų jokių makarų visai nesinori. Man asmeniškai labiausiai prie širdies spydas ir koksas.

Komentarų nėra

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Daugiau senų „Maistas Ausims“ įrašų

  • Čia
  • Maistas Ausims on Facebook