Man liūdna nežymiai, bet išgerti nenoriu

2009-07-26 | 01:40 | Šiek tiek info apie mane
26

Stovėdama vonioje priešais veidrodį ir kažkokiu žydru kosmetologės eliksyru iš sidabrinio maišo skaulaudama savo mėlynais paakiais puoštą veidelį, staiga atsiminiau vieną smagią istoriją. Apie tai, kaip pasiklydau Londone prie namų ir netyčia užėjau ne į tą chatą (tame rajone – visi namai vienodi, o man kažkodėl pasirodė, kad pamečiau adresą). Užėjau į lietuviškai kalbančių pusnuogių bernelių “užeigą”. “Užeik, užeik.” – sako jie man. Teko išeiti.

Picture 7

Vakar aš nusprendžiau, kad ir Vilniuje galima neblogai praleisti laiką, bet su sąlyga, kad turi daug babkių. Nes kitaip čia išprotėsi iš nuobodulio. O vat jeigu gali sau leisti prabangiai svaigintis, bus gerai ir Vilniuje. Realiai tai visur gerai būna tokiu atveju. Todėl mano sunkiai galvai galiausiai dašilo, jog daug geriau būti normaliame didmiestyje + su daug babkių. Žodžiu, ir vėl minusiukas sostinės pažymių knygelėje. Savaime aiškias išvadas galima ir nutylėti.

Picture 8

Kai kurie mano vyriškosios lyties draugai vis man papasakoja, kaip mane sapnuoja. Paprastai tos istorijos mane prajuokina. Nors iš tikrųjų tai aš turėčiau jaustis nejaukiai, nes paprastai sapnuose jie su manimi miega. Jaučiu, aš pati nė už ką nerasčiau savyje tiek drąsos, kad pasakočiau kitiems apie savo ištvirkėliškus nuotykius miegant. Buvo toks vienas, kuris man labai patiko. Taip, kad net negaliu pamiršti. Kartais pagalvoju, kad reiktų visa tai perkelti į realybę ir patikrinti, ar turiu raganiškų galių nuspėti produkto kokybę ir šiaip ateitį.

Picture 9

Vakar draugas, su kuriuo retokai matomės, man pareiškė, kad labai pasikeičiau. Sūkizmo link. Nepasakyčiau, kad ši pastaba labai mane pradžiugino, nes aš visiškai nesiekiu būti blogietė. Man atrodo, kad su amžiumi manyje tiesiog sumažėjo naivumo amount’as, tapau egoistiškesnė, abejingesnė kitiems. Tai va. O šiandien kitas draugas man pasakė, jog aš esu kažkiek pasikėlusi. Tai tada pasakiau jam kažką tokio – “Ką tu nori, kad aš čia dabar pulčiau verkti ir teisintis? Gali nesvajoti – to niekada nebus.” Nes aš realiai tai atsakinėjau taip, kaip į mane kreipėsi. Nemanau, kad tai – pasikėlimo požymis. Dar prieš kurį laiką man buvo primesta lengva arogancijos forma, bet dabar tas žmogus pasakė, jog tai nėra bloga savybė – ji atseit padeda atbaidyti kaimiečius. True, true. Bet kartais aš būnu super maloni ir visiškiems idiotams iš gūdžiausio kaimo, jei tik tas man naudinga tuo metu. Todėl neapsigaukite, mieli nedraugai*. 🙂

*Tik jau nesakykite man, kad ir vėl buvau bjauri. Muamuamuamua.

Komentarai

mmmmmmmmmmmmmmmmmmm yeah 🙂 fuck me hard! 🙂

Povilas Bolys ( July 26, 2009 at 5:09 AM )

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Daugiau senų „Maistas Ausims“ įrašų

  • Čia
  • Maistas Ausims on Facebook