RSS SRAUTAS“Mačiau, kad jis dar samprotauja. Vadinasi, nepavyks nusitempti į lovą per prievartą.”
In ya face.
Kartais, kai blog’inu, esu priversta SUSIMĄSTYTI. Apie pasėkmes. Svarstau pvz., į kurį akauntą šįkart rašyti (FB, Twitter, blog). Nes šitą akauntą skaito šitas, šito akaunto anas neskaito… NERVINA. Nes ką aš žinau, kur man dabar išlieti savo tuščios sielos nepasitenkinimą SAUGIAI. Aišku, visiškai saugaus būdo nėra. Čia kaip su kontraceptikais. Visada yra KAŽKOKS PROCENTAS. Aš asmeniškai esu linkusi rinktis prezikus, gulinčius stalčiuje. Ir tegul jie sau ten guli toliau.
Vienžo, kas čia dar blogo? Išbėrė nx, atrodau baisiai, iTunes groja šūdą (tingiu perjungt), varau ryt atostogų be atostogiško nusitekimo – tas nervina. Šiandien mano kambariokas irgi pavarė neprastai. Tipo sako man, kad darau skalbimą su nepakankamu kiekiu skalbinių. Tai OK – aš gal suprantu, kad nepatartina skalbti po mažai (čia tipo elektros taupymo sumetimais?), bet man tų rūbų reikia iki rytojaus, tai aš gi negaliu laukti, kol prisikaups. Tada jis man sako, kad mol reikėjo jo daiktus irgi sumesti. Tačiau aš negalėjau to padaryti, nes man šlykštu liesti svetimus skalbinius. Šitą momentą nutylėjau, nes galvoju, neduokdie įsižeis. Uoj, uoj. Nežinau, man rodos, kad galima liesti skalbinius tik tų žmonių, su kuriais miegi, nes jų bakterijos ir viskas, kas šlykščiausia ir taip tave aprėpia iš visų pusių (ypatingai – vidinę šlaunų pusę). Ir tu kažkaip net neapsivemi nuo to užkrato – fenomenalu. Ironiška, bet tau netgi patinka. Net jei tu mėgsti sterilumą (kaip aš). Ko jau ko, bet bažnytinio lentų sekso tai nepernešu KAIP DIEVĄ MYLIU. Šią savaitę įsisavinti bakterijų, jau matau, taip ir nebespėsiu. Žinoma, tai mane kažkiek liūdina, bet bent jau guodžia ta mintis, kad vis tiek menėsinės (nors kaip sako mano draugas – “Visada yra išeitis – žopa. Evelina, pradžiugink tu tą berniuką vieną kartą.”). Jų dėka, esu tokia nelaminga ir atvira šįvakar. T. y. šįryt. Mama pakraups paskaičiusi. Sakiau neskaityt. Pati kalta. Užtat mano kambariokas šiuo metu miega išsišiepęs. Tai mane gąsdina, nes mano pervertiška vaizduotė įsivaizduoja, kad jam linksma, mat jis sapnuoja, jog kažką pisa. Pvz., mane. 
Tik nesakykite man prašau, kad negražiai kalbu. Vis tiek Dievas man atleis. Nes aš užrišau šiukšlių maišą ir padėjau jį prie durų, kad rytoj kas išneštų.
Komentarai
sex sells ir tiek 
bet ačiū
eveliute yra sneketoja ir svajotoja, o ne jokia akrobate 
wow. matosi, kad teko garbė miegot su manim. ane?
tai ir miegot nereikia, kad padarytum prielaida. daug sneka, mazai daro, taip dazniausiai sakoma 
cheerleader: jums, kaip ir mamai, pasakysiu vieną paprastą dalyką – nepriimkite visko tap giliai į širdį. gal aš rašau tiesą, o gal ir netiesą. koks skirtumas? tai tik blog’as, kuris neturėtų sukelti noro analizuoti autorės asmenybės. nu, o kam? koks skirtumas, kur man patinka tuos syvus matyti. nelabai aš į juos žiūriu, jeigu atvirai. čia gi gadast’.
ai, o mama vaikų daugiau neturi, deja. ahahaha.
) patiko. Mamai turėtų didžiuotis.
žinoma. aš pati vaikų nekenčiu, bet iš vaikų namų tai imčiau tik UFB.
Matai mes zmones esam sugede, ir, kaip megsti pabrėžti pati, literaturiskai neispruse ir neskiriantys personazo nuo autoriaus. Tai ras jau kiekvienam poste apie pysiu, lentas-malkas ir stalciuje gulincius prezikus skaitom, tai ir darom isvada, kad cia atvejis vienas is dvieju – arba eveliute visiska kur.va, arba naktim slapius sapnus sapnuojanti sneketoja-svajotoja abiem atvejais – skirtumo nera, nors man realiai svieciasi, kad cia ryskiai antrasis variantas – laukianti kol ja kas normaliai padarys drovi mergaite, kokius du-tris jaunuolius laikiusi uz rankyciu kine, ir vaizduojanti labai patyrusią “user-friendly-fashion-victim-bitch”, bo dabar neva visos tokios
dėkoju
jėga, taip skaniai susiskaitė. patinka man tavo rašymo stilius, mielai skaityčiau tokią knygą, parašyk…
aš rašyčiau iš karto, jei kas mane finansuotų. jau esu pradėjus netgi
galvoje prasukau kelias alternatyvas iš kur gaut pinigų knygai…aišku galima parsiduot leidykloms jei jos patikės tavo idėja..arba gaut pinigų iš valstybės kad finansuotų jauną kūrėją..arba dar kam nors parsiduot už reklamą kokią…damn it, visiem visur ir visada reikia parsiduot atsidaryk kokį ten pay pal akountą į kurį galima aukot būsimai knygai, tikrai įmesčiau kapeikų, kiti irgi, per tą laiką kol parašysi knygą gal susikaups nemaža suma..bent jau naujiems batams
ps.kaip menamas knygos finansuotojas norėčiau gauti paswordą slaptų įrašų skaitymui, kokiais kanalais tie paswordai plaukioja?kas ieško tas randa, žinau žinau…o kas neieško tas palieka e-mailą prie komentaro ir tikisi rasti
Komentuok
TrackBack URL :
Pagirtina, Evelina! Puikus įrašas. Literatūriškas ir nuoseklus. Puiku. Tobulėji. Šaunuolė.
Beje, neprarask ryžto ir tikėjimo savimi. Taip, žinau, kad tiki savimi… tačiau tikrai (TIKRAI) tikėk savimi…