Geriausias pasaulyje miestas, išskyrus mažuosius jo gyventojus, kurie netgi nėra vaikai

2012-08-08 | 01:52 | Inner city life
08

Na, tiesiog puiku. Šiame tarakonų mieste pagaliau išvydau tarakoną-monstrą. Prieš tai juos teko matyti tik virtuvėje ir ten šie padarai buvo ne siaubingojo tropinio, bet lietuviškojo stiliaus. Dėl to kaip išmanydama vengiau virtuvės (nors man ir sakė, kad čia neseniai buvo atvarę tarakonų ghost busters – pasirodo, jų paslaugos nelabai efektyvios). Galiu pateikti virtuvės vengimo pavyzdį: šiandien sumuštinį pasidariau per pusę minutės nugarą atsukusi į sieną, ant kurios anksčiau teko matyti tarakoną ir bėgom variau suėst jo į kambarį. Nunešti lėkštę atgal į virtuvę ir dar ją nuplauti (nuplauti, padėti, rankas nusišluostyti – jau minutė begalinio streso) man nepasirodė geras sumanymas, todėl aš nusprendžiau lėkštę pasilikti kambaryje. Tačiau aš juk puikiai žinau, kad mėgstamiausias tarakonų medus yra trupiniai, todėl su pirštu nulaižiau kiekvieną Cuban bread trupinėlį, kad joje toms padugnėms neliktų nė menkiausio hors d’oeuvre. Kadangi vengiu virtuvės, savaime suprantama, negaliu joje gaminti. Dėl šios priežasties, užsimaniusi snacko, kaip tik planavau nueiti į parduotuvę nusipirkti čipsų. Dar galvoju – pamyšiu prieš išeinant. Nu ir blet, atsisėdu ant unitazo ir žiūriu, kad ant minkštojo kilimėlio SĖDI kokių 8 cemų pailgos formos daiktas. „Panašu į tarakoną“ – pamaniau sau negalėdama patikėti tuo, ką matau. Visiems žinoma, kad fobijas turintys žmonės taip pat kartais pasižymi paranoja bei haliucinacijomis, todėl aš turėjau naivią viltį, kad man vis tik vaidenasi. Nepamyžusi, atsegtu klynu, atsistojau ir puoliau prie durų, kurias man, be abejo, dėl patirto streso atrakinti sekėsi itin sunkiai. Pagaliau man pavyko išbėgti. Skubiai išsikviečiau savo supermeną į pagalbą. Meldžiausi, kad jis išeitų iš vonios supykęs su kokiu nors plastmasės gabalu rankoje sakydamas – „Va, tarakonas tavo – na tu ir psichė.“ Ną ir ką jūs manote? Teisingai, atspėjote – Evelina neklysta, blet, deja. Tai buvo milžiniškas TARAKONAS. Supermenas jį, aišku, nugalabijo, bet nuo šiol aš nė per žingsnelį nuo jo nepasitrauksiu. Jau laukiu nesulaukiu kaip rytoj eisime kartu pašikti.

Poryt kelsimės į kitą butą. Pastatas modernus, naujas, metų senumo. Nu aš labai tikiuosi, kad ten tų balvonų nepasitaikys. Meldžiuosi tiesiog. Gal kas turi patirties ar istorijų apie Niujorko tarakonus? Gal kas žino, kur šiame mieste jų nebūna, apart 5 žvaigždučių viešbučius? Nes man disgusting ble ne tas žodis.

P.S. Apie nuotykius su Niujorko žiurkėmis jau pasakojau savo FB akaunte @Neevelina Stundziene.

P.P.S. Taip ir likau nevalgiusi čipsų, nes ta stora gulinti kiaulė man gerokai apmažino apetitą.

Komentarai

haha :))) zinok man atrodo tame super mieste tarakonai gali ir 5 zvaigzduciu viesbutyje atsirasti..kaip ir drauges ziurkes, kuriu ten istisai apstu 🙂 labai smagus prisiminimai apie tikrai geriausia miesta pasaulyje 🙂 bet skaitau kol vezliuku nindziu nesutikai, tai dar visko nepamatei :)))

Egle Stundis via Facebook ( August 8, 2012 at 2:22 AM )

o tu sutikai? bet žiurkių aš bent jau nebijau…

Neevelina Stundziene via Facebook ( August 8, 2012 at 3:26 AM )

nu vezliuku nesutikau :))))) bet tu anu visu tai labai ne viena karta ir labai visur 🙂

Egle Stundis via Facebook ( August 8, 2012 at 3:32 AM )

As buvau ten savaite tai gal del to spejau pamaryt tik du.chinatowne. Norejau uzmint ,bet siukslininkas mane sustabde ir pasake tarakonui ‘run joe,run for your life’. Taip ir likau neuzmusus nieko

Paulina ( August 8, 2012 at 6:39 AM )

Taigi nusipirk koki diklafosa!!!!

Agniezka ( August 8, 2012 at 10:21 AM )

aš su tokiu buvau susidūrus Barcelonos viešbutyje. Deja, superman’o su manim nebuvo, tai reikėjo man būti wonderwoman… 🙂
Vieną naktį kažkaip prakentėjom, žiauriai bijodamos, kad tas ant mūsų lovų užsiropš…
Kitą naktį grįžtam, juokaujam, kad jis mus pasitiks – ir ką jūs sau galvojat?! Sėdi ir laukia mūsų! Vėl bandom ignoruoti… Bet nuėjau į tualetą, atsisėdu sau ramiai ant baltojo, o tas šiknius įlendą pro durų plyšelį! Va tada jau mano kantrybė baigėsi… Išbėgau į kambarį, čiupau kažkokį plastmasinį kibirą ir uždėjau ant jo (nes kitaip reikėtų prie jo prisiliesti – fuj)Tą naktį jau miegojome ramiai 🙂
Svarbiausia, kad kažkodė valytoja nusprendė jo nepašalinti – c’mon, nejaugi nepasižiūrėjo, kas ten guli po apverstu kibiru prie pat durų?! Mums buvo per daug šlykštu ką nors su juo daryti 🙂 Todėl užkabinom ant kibiro tą tokį ženklą ‘please clean my room’ – ši užuomina jau buvo suprasta ir pagaliau mūsų kambarys buvo tarakonai-free.

me_myself_I ( August 8, 2012 at 11:51 AM )

yikes!!!!!!!!!!!!!!! o vat aš spain nemačiau nei karto nei vieno. nei mažo, nei didelio. fūfūfūfūfūfū. 😀

Evelina ( August 8, 2012 at 4:23 PM )

Kol neužtikai perkamo blowjobo mašinoj at some alley 9-ą ryto, manyk, kad NYC dar nematei 🙂

internetinis_vyras ( August 8, 2012 at 5:44 PM )

laukiu nesulaukiu

Evelina ( August 8, 2012 at 5:49 PM )

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Daugiau senų „Maistas Ausims“ įrašų

  • Čia
  • Maistas Ausims on Facebook