“Fuck who you like.”

2009-07-31 | 03:24 | Knygos ir filmai
01

Pagaliau pažiūrėjau “Revolutionary Road“. Pirmas dalykas – isterikės bobos yra kažkas baisaus. Tiesą sakant, dalį filmo į mano galvą vis užsukdavo šventvagiška mintis – “Davai tu gal jau žudykis, dūra?” (kažkaip niekada nemėgau durnų bobų). Nors pradžioje galvojau visiškai priešingai – tokia faina žmonelė, o vyras, tas kiaulė neraliuotas, ima ir išduoda ją su kažkokia pavaldine. Bet iš tikrųjų, neskaitant kelių trumpų pasivaiščiojimų klystkeliais, jis buvo svajonių vyras VISKUO – geras, myli vaikus, prie litų (geras darbas, gera chata, gera tačka) + moka gražiai papizdėlint. Ko dar reik? Na, ir atrodo jis irgi visai neprastai. O žmona dar drįsta jo nemylėti ir rūkyti cyzas nėščia, mintyse tupėdama Paryžiaus ūkininkų turguje.

Picture 25

Nepasakosiu turinio, nes kam reikėjo, tas jau paliubomu matė šitą filmą kažkada seniau. Dėl tos pačios priežasties neslėpsiu, kuo gi ši žavingos šeimynėlės istorija pasibaigė.

Picture 26

Dieną po skandalų viskas vėl buvo zjbs. Gąsdinančiai zjbs. Žmonelė grįžusi į protą serviruoja vyrui stalą ir veidmainiškai patenkintu veidu išleidžia jį į darbą. Žiūrovas tuo tarpu sėdi ir galvoja – kažkas čia ne taip. Ar ji dabar nusižudys? O gal viena pabėgs į Paryžių? O gal išsitrauks šautuvą ir nušaus į automobilį lipantį vyrą?

Picture 18

Tačiau nieko tokio labai jau blogo nenutinka. Ji paprasčiausiai sugalvoja pasidaryti abortą (savarankiškai). Kol vyras nemato. “Pyp pyp!!!” – linksmai per langą cypia greitosios pagalbos latvija. Daktaras sako, kad motera – be sąmonės. Na, mums jau viskas kaip ir aišku.

Picture 14

Po kurio laiko, tame pačiame rajone, kažkoks senis išsijungia klausos aparatą per pletkininkės monologą apie buvusius geros chatos gyventojus. Labai naudingas daiktas, kai pagalvoji.

Filmas – liūdnas, bet pasibaigė taip, kaip reikia. Ane?

Komentarai

Man iš filmo liko viena frazė – “I just wanted to be in”

do ( July 31, 2009 at 1:17 PM )

Nelabai man filmas šitas.

Kankinau knygą, pagal kurią pastatytas šitas mūvis, ir niekaip neiškankinau. Pamaniau sau, velniop tą romaną, pažėsiu filmą – viskas aišku bus. Nu ir ką, žiūriu žiūriu, ir vis muistaus, tas ne taip pateikta, tas ne taip interpretuota, akcentuota ne tas kas reik, supratau – knyga geresnė, tą patį vakarą iki paskutinio puslapio suskaičiau 😀

Tai va, žinant visą tragizmą gal jau ir nenorėsi tos knygos (“Nerimo dienos”) imt į rankas, bet žinok, kad iš tikrojo kūrinio čia tik trupiniai kažkokie likę.

Eilinis knygos sušikimas ekranizacija.

Eglė ( July 31, 2009 at 4:24 PM )

Aš pagaliau supratau tavo kalbos stiliaus išskirtinumo esmę. Miegamojo rajono žargonas (galvoje atsiradęs gal iš vaikystės), susipynęs su intelektu, aštriu protu ir ironija (galvoje atsiradusiais plečiant akiratį jau palikus kaimiečių pasaulį).

Corot ( August 1, 2009 at 12:05 PM )

nu corot, tu mane kaip visada džiugini savo komentarais.:)*

Evelina ( August 1, 2009 at 5:29 PM )

beje, daugelis mane vis tik laiko intelekto nesužalota. “anei grožio, anei proto”. vaje, vaje 😀

evelina ( August 1, 2009 at 6:15 PM )

nu va, paskaičius šitą įrašą ir aš pažiūrėjau “Revolutionary Road”. pradžia slinko kiek nuobodžiai ir lėtai, bet bendras įspūdis geras. labai neblogai psichologiškai motyvuoti charakteriai. pabaiga tokia, kokios ir reikėjo tikėtis. ai, o dėl Kate Winslet personažės, na, man ji nepasirodė nei per daug isterikė, nei dar kažkokia. tiesiog žiauriai nelaiminga moteris, kuri darė bet ką, kad iš to savo nelaimingumo išsikapstytų. darydamasi abortą kur kas vėliau, nei galima, turbūt numanė, kuo viskas greičiausiai baigsis. nežinau, gal kad esu pati išgyvenus panašių situacijų, bet kuo puikiausiai jos būseną supratau. ir čia jau nepasakysi sau, koks zjbs vyras, su visais reikiamais pričindalais, tipo, susitaikyk ir mylėk. tiesiog kartais taip nutinka, kad pradedi nekęsti žmogaus, su kuriuo kartu pragyvenai tiek metų. va tas man ir įdomiausia, kodėl? kur pradžia? kodėl vienos poros (ta mažuma) darniai nugyvena ilgą, gražų šeimyninį gyvenimą, o kitoms baigiasi taip? tiesa, tokių irgi mažuma, kiti arba skiriasi, arba gyvena taip, kaip ta paralelinė filmo šeima. ai, kas užkliuvo, tai negi tam, kad pasakytum, kaip viskas yra iš tiesų, į filmą būtina įvesti tariamą “psichą”? nors gal čia tame ir esmė – kad tik tokie kalba tai, ką iš tiesų galvoja..

proz ( August 5, 2009 at 1:20 AM )

Gerbiamas, autoriau,

man atrodo, kad tamsta esi ne tas adresatas šio filmo. Ir mano vyras, ir aš šį filmą supratome, maniškis netgi susivokė daugelį dalykų ir mane pradėjo labiau suprasti ir ĮSIKLAUSYTI (ir kiekvienam derėtų daugiau matyti nei matoma). Mes taipogi užsisėdėjome ir norime pakeisti aplinką.

O šiame filme kaip tik isterikas yra vyras. Nepakęsčiau tokio kuris mosuotų kumščiais, rėkautų, ne duok diev, ve kaip tai nevyriška. Juk pasakė, gal gali patylėt, tai ir patylėk, ko lendi su savo kvailais komentarais jei nesupranti kas viduje? Kokio velnio kalbi apie neištikimybę kai net nėra santykiai geri? Esi laimingas, kai tau žmona šypsosi, daro valgyti, pataiso kaklaraištį ir dėl nieko neprieštarauja? tada nesistebėk dėl tokių tragedijų.

Filmas LABAI geras. Jei nesupranti, vadinasi nesi patyręs kažko panašaus ar neturi šeimos ir t. t.

Rita ( November 22, 2009 at 2:50 PM )

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Daugiau senų „Maistas Ausims“ įrašų

  • Čia
  • Maistas Ausims on Facebook