Dūra yra dūra

2010-02-07 | 18:59 | Gyvenimo tiesa
07

Kiekvieną mielą dieną atsitinka kas nors negero. Nebūtinai kas nors rimto, turiu omeny smulkmenas. Kaip smarkiai dėl tų smulkmenų parinamės, labiausiai priklauso nuo mūsų tuometinės psichologinės būklės. Kai mūsų galva neturi sveikatos sutrikimų, per daug dėl šūdų nesijaudinam. Tačiau kai esame įsijungę “mielų traumuotų žmogučių” mood’ą, apsiverkti būna kak raz pliunut’.

Nesu didžioji ašarų mėgėja, tačiau turiu kitą problemą – parintis dėl kiekvieno šūdo. Pvz., jei ryte man pasakys kažką nemalonaus, apie tai galvosiu visą dieną. Graušiuos, kankinsiuos, nervinsiuos, negalėsiu susikaupti ties kitais dalykais. Jeigu įvykęs šūdas yra kiek didesnis už kasdienį medium šūdą, parinsiuos mažiausiai SAVAITĘ. Liūdniausia, kad visokie šūdeliai nutinka nuolat. To pasekoje, VISĄ GYVENIMĄ GYVENU STRESE. Niekada nebūnu laiminga. Niekada nebūnu viskuo patenkinta. Aš tiesiog nemoku džiaugtis. Kai nutinka kas nors gero, pamirštu tą po kokių 10 min. Kai nutinka kas nors blogo, kankinuosi dienų dienomos.

Kaip padaryti, kad būtų atvirkščiai? Kaip amputuoti prakeitą sąžinę?

Visada galvoju – vat pasieksiu TĄ, tai busiū laiminga (kaip minimum patenkinta). Ir niekada taip nenutinka. Pasiekiu TĄ ir… man vienodai rodo. Nes atsiranda milijonas kitų TŲ, kurių man staiga pritrūksta iki laimės.

Jei manęs paklaustų – ko tau trūksta iki laimės? Atsakyčiau – to, to, to, dar to, ir vat poros tų. Bet aš jau iš patirties žinau, kad nifiga man tai nepadės. Ir aš tikrai neturiu omeny batų ir pan. – kad anie manęs nedžiugina, išsiaiškinau JAU PERNAI.

Man čia kažkada aiškino, kad tik kaimiečiai lengvai pasitenkina ir jiems nedaug reikia. Atseit jiems gerai kaip yra. Ir jie nenori gauti daugiau. O vat štai mums niekada negana – dėl to ir kankinamės.

Akivaizdu, jog kaimiečiai yra šios situacijos debilai ir neišmanėliai. Tačiau tie neišmanėliai – bent jau laimingi.

Komentarai

Be stupid!

fail ( February 7, 2010 at 7:23 PM )

I am.

evelina ( February 7, 2010 at 7:24 PM )

permazai, jei sugebi est save

fail ( February 7, 2010 at 7:29 PM )

hug

justification ( February 7, 2010 at 7:35 PM )

man atrodė, kad protingi savęs negraužia.

evelina ( February 7, 2010 at 7:56 PM )

:*

yshtabi ( February 7, 2010 at 8:04 PM )

na dziugu bent tai, kad pripazysti savo problemas 🙂 kiti gyvena ir nepastebi kad turi problemu, del to yra liamingi?

vardenis pavardenis ( February 7, 2010 at 8:44 PM )

laimingi daunai

evelina ( February 7, 2010 at 8:48 PM )

bet tai kazin kas geriau, ar but laimingu daunu, ar protingu nelaimeliu

fail ( February 7, 2010 at 9:30 PM )

aha, man irgi įdomu.

evelina ( February 7, 2010 at 9:36 PM )

O! Tai aš irgi prie tų kaimiečių. Beveik. Man gerai kaip yra. Bet norėčiau, kad būtų dar geriau. Ir gaunu tą „dar geriau“, nes tikiu, kad gausiu. Paskui sugalvoju, ką čia dar gaut.

archatas ( February 8, 2010 at 5:16 AM )

Nėra viskas gerai pas daunus. Jie priklausomi nuo kitų ir panašu, kad tai jaučia.

Andrius ( February 8, 2010 at 10:47 AM )

you are so meeee
and you are so right!!!
Nors manau batai mane pradziugintu ilgiau negu 10 miin.

evelina2 ( February 8, 2010 at 5:21 PM )

Atleisk sau. Nuolatos.

Saulius ( February 8, 2010 at 9:03 PM )

žinau, kad reikia, bet nesugebu.

evelina ( February 8, 2010 at 9:10 PM )

ždž yra taip.Žmonės su geresniu genetiniu rinkiniu (atsparesni visokioms ligoms, neturi daug alergijų, gali suvalgyt plėvelę nuo šilto pieno ir neapsišliaukint,etc.) gamtoje yra natūraliai labiau išsilavinę ir gyvena miestuose, nes ten daugiau tokių pat išsilavinusių ir galinčių teikti dar geresnę genetiką ir taip sukurti super vaiką.O kadangi labiau išsilavinusių žmonių žievė yra tobulesnė nei kaimo žievė(no shit), todėl motyvacijos ir emocijos susidaro sunkiau ir neturi pagrindinio tikslo (abiejų esmė-prisitaikyti prie aplinkos daunų ir su jais susilieti,kad ramiai galėtum dėti kiaušinius). Ir emocijos taip veikia, kad geros stimuliuoja trumpai,o blogos- daxuja laiko (ne psichologija.Medicina.).Taigi kaimo žievėje susidariusi bloga emocija greitai konfigūruojasi į motyvaciją ir vsio blet, o tobulesnėj žievėj emocija į motyvaciją pereina ne visada (jei nepatinka jis tau- bybio į savo likimą neimsi) ir lieka.Ir kaip juau sakiau, gera- trumpai,bloga-kol nepasidarysi motyvacijos arba neprisigersi.

mf ( February 8, 2010 at 9:29 PM )

FML, vienžo.

evelina ( February 8, 2010 at 9:53 PM )

pradėk gert raminamuosius kasdien arba žolę rūkt.

petras ( February 9, 2010 at 9:50 AM )

Žinai, kam visada būna labai labai blogai ir visada atrodo nepatenkinti, reikėtų paskaityt, ką tu čia parašei. TOOOOKIE laimingi pasijaustų 🙂
Nu bet rimtai, ko tu tokia (buvau parašiusi negražų žodį, bet ištryniaus 😀 ) ir nemoki su savim tvarkytis? Gal tau patinka kankintis, graužt save, gal čia tavo orgazmas?
Dabar vėl galvoju. Ar nebus čia kaip dėl tų tavo skinininininių kojų. Parašai, kad stora, visi puola guost. Parašei, kad visuomet nepatenkinta, puls dalint “teisingų” laimės receptų. Bet reziumė tokia, kad niekas ir nepasikeis 🙂 Kokia buvai, tokia ir liksi. Bet vėl – kodėl žmonės sugeba užsispirti, pakovoti ir numeta 60 kg, pvz. Arba bijodami aukščio šoka su parašiutu. Arba arba arba. O tu?
Reikia NORO. Ir vėl sakysi, kad nori, bet neišeina? NU žinok niekas nepatikės 🙂

Taigi ( February 10, 2010 at 11:43 PM )

aš manau, kad problema ne tame.

šiandien pvz., mano nuotaika visai nieko. tai ir bėdų nėra.

rytoj – neaišku kaip bus. gal verksiu. gal šokinėsiu iš laimės.

mano nuotaikos keičiasi dažniau nei minučių rodyklės laikrodyje.

nuo euforijos iki visiško dramatizmo.

evelina ( February 10, 2010 at 11:47 PM )

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Daugiau senų „Maistas Ausims“ įrašų

  • Čia
  • Maistas Ausims on Facebook