“Butterflies pilve? Man ir musės pilve sueitų.”

Šiandien man atsiuntė tokią dainą:

Good one. Bet ar aš tai turėčiau suprasti kaip kažkokį namioką? Kaip ten bebūtų, kiekvienas juk sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį, todėl aš čia įžvelgiu ne daugiau negu “Laba diena. Poryt jau savaitgalis!”

“Toks yra mano tikslas. Kaimiečių nesusipratimas ir analizės pagal Froidą.”

“Pasakyk, kad graužtų kiaulėms birkas.”

Beje, ateinančio savaitgalio agenda man patinka daug labiau, negu pastarųjų savaitgalių. Galbūt tai reiškia, kad pagaliau baigsis mano nusivilimas Vilniumi, jo gyventojais kaimiečiais ir šiaip Lietuva? Būtų nuostabu. Be to, aš senokai nepjoviau, o priaugus du žieminius kilogramus, tas man būtų tikrai ne pro šalį.

“Nekenčiu Windowsų. Kaip ir Lietuvos.”

Pirmoj eilėj eisiu čia. O po to čia, čia arba čia. Nors iš tikro tai nebenoriu jau išvis nieko, bo žiauriai įsiskaudo galvą, o turiu tik valerijono. Ir šiaip tūsai juk niekada nesugebėdavo pakeisti nei tašių, nei batų, kurių man taip reikia šiuo sunkiu celibato ir nemeilės laikotarpiu. Hahaha. Bet aš esu stipri, o mano imunitetas yra pakankamai atsparus kaimiečiams, alchemijai ir kitokioms daunizmo apraiškoms. Kažkaip pastebėjau, kad žiauriai mėgstu suvarinėti žmones. Bet ne tam, kad juos įžeisti. O ne. Tam, kad sukelti diskusiją ir žodžių mūšį. Tokie dalykai visada naudingi abiems pusėms. Ai, gal geriau pakeiskime temą.

Kaip mane visgi užpisa flegmos. Nu, čia yra tiesiog neįmanoma. Ir neoperatyvumas. Kodėl dėstytojai į laiškus visada atrašo tik po (vidutiniškai) šimto metų? Kai problema tampa nebeaktuali. LOL.

Beje, kaip aš džiaugiuosi palikusi tą kvailą “blogas.lt” sistemą, kuri šiandien man keršydama už išėjimą pakišo ne tik koją, bet ir bbž ką. Ot sūka. PISAU. Niekada tau to neatleisiu. Niekada. Supista tu sistema prakeikta.

“Jeigu šiki kraujais, reiškia, kad tu dar esi žmogus. Pasyvus, bet vis tik žmogus.”

Na ir aišku, Evelina kaip visada prišiko draugams. Nes nu kam gi daugiau šiksi, jei ne tam, kas arčiausiai tavęs? Bet aš gi pletkų karalienė – viskas, ką dovanoji bus išdalinta vargo kaimiečiams miesto aikštėje. Negali pykti, juk mano fizinė negalia (luošys) yra sumišusi su psichine (dvasinis luošys). Tačiau mane baudžia Dievas, kuriam mano negalia – nelabai įdomi. Atidarė kaupiamąją kokteilių sąskaitą. Sako: “Nedirbu su luošumo tematika. Esu prietaringas. Bet atleisiu tau, kai prisikaups tiek, kad nebegalėsi išsimokėti. Tai bus plius-minus vidurvasarį. Nuo mokesčių galėsi slėptis svajonių kaime.”

- Čia ką sakai, tai po metų bus juokinga tiktai.
- Mes, asilai, sugebame juoktis iš bet ko. Pvz., iš žodžių.