Bus tų dantų
Kaip diena, taip naujiena.
Kažkada, prieš keletą metų, nusiskėliau priekinio danties gabaliuką. Gabaliukas buvo labai mažas – ačiū Dievui, niekas nė nepastebi.
Tada mano gyvenime buvo, kaip čia pavadinti, toks labai jau linksmas laiko tarpas… dėl to taip ir atsitiko. Pamenu, labai stresavau. Taip niekada jo ir nesutaisiau, nes kažkaip prisibijau, kad labiau sugadins – ten išties praktiškai nepastebima.
Žodžiu, šiąnakt tas pats nutiko antram priekiniam dančiui.
Ugadai kaip, ble.
BESILAIŽANT. ;_______;
Tipo tas asilo dantenas trenkėsi į kitą dantį ir BE ABEJO nukentėjo tai ne kieno kito, o būtent MANO maisto perdirbimo aparatas. A S I L A S. Nekenčiu dantų. FAK JŪ.
P. S. Nesiseka su kopėčiomis ir dantimis, užtat sekasi su skrydžiais. Išskridau iš Vilniaus vakar ryte. Po pietų, draugė sakė, jau ėmė viską cancelint. Atseit man labai pasisekė. He he he, EILINĮ KARTĄ! Kažkaip žiemos metu vis man čia grasina – nenuskrisi, nenuskrisi. Bet nei karto taip ir nestrigau.
Komentarai
Komentuok
TrackBack URL :







Tu dar paturėk tą auskarą liežuvyje, tai dar po poros metų su priekiniais dantim galėsi iš vis atsisveikint – iš patirties sakau. nors iš tikrųjų tai px, bus tų dantų haha