BitchyPedia – Kaimičius Žėstina

2008-12-29 | 00:58 | Archyvas
12

Neįmanoma aprašyti kaip jie atrodo. Juokais šnekama, kad galima pažinti iš kyšančių žagrės rankenų. Bet tai nėra sklaidi tiesa. Veikiau atgyvenęs stereotipas. Rankenas šiandien be vargo išpjauna bet kuris pradedantis, drįstantis save kūno menininku vadinti, plastikos chirurgas. Teko kartą matyti nemažą kolekciją ŠMC. Ne prie litų esantys, rankenas apsuka “Pravda” mėnraščiais. Taip ir styro iš kišenių du tapatūs gyvenimo būdo ruporai.

Šiandien kaimičius važinėja galingu bekelę įveikiančiu automobiliu, varomu specialia dažyto dyzelino rūšimi. Kaimičiai dažniausiai yra mandagūs žmonės. Netgi labai pabrėžtinai mandagūs. Jie taip išauklėti: nebūsi mandagus, nelįsi į žopą – nieko negausi gyvenime, nieko nepasieksi. Kas įdomiausia, didmiesčio gyvenimo karjeros taisyklės būtent tai ir patvirtina. Žodžiu, bažnytkaimis. Nori kažką pasiekti, būk kaimičius.

Gavęs nepatogų klausimą išrausta, pradeda muistytis, trinti delnu sprandą, kartodamas “geras klausimas, geras klausimas”. Tai būdinga ir puritoniškuose blokhauzų vienkiemiuose apsistojusiems džigitams, kitaip tariant sumodernintai kaimičių veislei – techno vikingams. Patylėk ir tave aplenks negandos arba “tyla – gera byla”. Nuo nepatogių klausimų greičiausiai išvaduoja koks nors fizinis veiksmas. Pagal situaciją. Geriau ramiai šoksiu, kol baigsis neįkandamos diskusijos. Kad ko netinkamo neprišnekėčiau. O vėliau, prieisiu linksmas su savo tostu. Tokį mane atsimins.

Jeigu išsiruošia į klubą, tai netyčia stengiasi prisiglausti prie sėdmenų besitrainiojančioms paauglėms. Tarytum gyvenime nieko nebūtų girdėję apie frotažo žalą. Kai atsipalaidavusi urban publika pastebi tokį akiplėšiškumą, kaimičiui greitai pasigamina galantiškumo zefyras kelnėse. Iš jaudulio sutrikęs kaimičius staigiai atiprašo, pagavęs pliuchos ranką ore, pastato diplomatišką keturių spalvų tropinį kokteilį su skėčiuku.

Klubuose diskotekose kaimičiai stengiasi atsidurti keliese. Pradžioje įvertina patalpų saugumą bei pavojaus riziką -žąsele apeina salės perimetru, įstrižaine. Jeigu pažiūrėtume nueitą kelią iš viršaus, tai matytume paprasčiausią pašto voką. Vadas lieka prie baro, o sėbrai atsistoja truputį šone priešais didžėjų stumdydami smakrus pirmyn atgal pakol iš juodų odinių atlapų nepradeda ristis kamuoliai su prakaitu sumišusios anfos rūgštumos.

Teatre kaimičiai nusiperka karšto šokolado. Kaime tokio nėra. Jiems px, kad šiais laikais toks malonumas kainuoja petaką. Jie juk į teatrą išsiruošia taip retai.

Pasipuošia gražiausiais savo turimais rūbais. Jie nėra madingi, jie nėra stilingi. Jie pagyvenę ir tvarkingi.

Kiek tu jį bemaitintum gardžiausiais valgiais, kaimičius vistiek į kiaulę žiūri. Kiaulė žiūri į jį ir nemirksi. Ir kaimičius nepatikliai žiūri į kiaulę akis išplėtęs. Bijo sumirksėti, nes kiaulė gali būti dar gyva ir pasinaudojusi kaimičio akimirksnio proga sinchroniškai mirktelėti. Tokio apgaulingo akibrokšto niekada negalėtų jis sau atleisti. Draugai stipriai tapšnos per petį, vis klaus: na kaip gi tu nematei, na?

Žodžiu apie dovanas: geriausia dovana Kalėdoms yra pusė kiaulės galvos. Nes matosi ar kiaulė ne per sena – iš dantų atskiria kažkaip.

Sekmadienį kaimičius pasistato automobilį prie senųjų Žemės ūkio ministerijos rūmų ir ropščiasi laiptais į Žaliakalnio turgų pažiūrėti moters-vyro, vienu kirvio smūgiu perskeliančio buliaus galvą. Mąsinantys kvapai, žemos kainos, viskas išklota plytelėmis, traukia juos kaip muses medus į Marijos Antuanetės nukirsdinimo ceremoniją. Čia galima filmuoti mobiliu arba įsirašyti gyvų turgaus garsų, arba įsitikinti, jog kiaulienos subproduktų šedevriukai išlieka populiariausias pietų stalo ingradientas.

Ilgai stebėjęs procedūras, žinovo tonu taria moteriai-vyrui: tau auga ūsai žinai dėl ko? Dėl to, kad tu valgai blogai svilintą kiaulieną su skūra. Pats juokiasi lėtai sukdamasis nugalėtojo žvilgsniu kol visi aplinkui dirbtinai šyptelėję droviai nudelbia akis. Tada išsitraukia veidrodėlį ir kyšteli kiaulei prie gerklės. Tikrina, ar šviežia skerdiena alsuoja mirtimi.

Kaimičius reikalams tvarkyti turi antrą kortelę, bet vieną aparatą. Jis neturi kišenėse vietos, todėl piniginę, apvyniotą skuduru, nešiojasi rankoje.

Priereikus operatyvumo tvarkant reikalus – jo neįmanoma pagauti, nes reikalų kortelę kaimičius tikrina tik kelis kartus per dieną. Tokie greičiai užkaitina santykius. Kyla trintis. Kaimičius stena, kurpia galimus atsakymus jau kitą dieną.  Sužinojęs, kad viskas nežinomu jam būdu seniai išspręsta ir jį aplenkė – įsižeidžia. Pyksta ilgai. Užsišika, prašo tašyti kuolą ant galvos. Kitaip tariant, paaštrinti jausenas arba “paaiškinti viską man paprastesniais žodžiais”.

Da pašlą ty, – sakau jam nubegdamas su pyragaičiais. Ir jis nusiveja mušti mane. Taisydamasis iš po pažasties smunkančią į tapetą susuktą pusgalvę.

http://pyrst.lt/

Komentarų nėra

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook