Barichara, Colombia – vietinė Nida be jūros

2017-02-28 | 16:58 | Inner city life
28

Šis ramus miestelis puikiai tinka darbiniam čilui.

IMG_5880

Vakar nieko gero neįvyko. Į vietą nukeliavom sėkmingai. Kelias buvo kalnuotas, bet neapsivėmėm. Bet vis tiek tampė vargininančiai. Lyg to būtų maža, dar ir į tualetą labai norėjau, bet ir čia man pasiekė – neapsimyžau. Žodžiu, ištvėriau visas negandas, kad patekčiau į gražiausiu miesteliu Kolumbijoje vadinamą Barichara. Keista, kad „Lonely Planet“ nemini, kad šis miestelis yra visiškas ghost town. Nu sako, kad ramus, bet NE ANT TIEK. Dar rašo, kad šis miestukas yra populiari filmavimo vieta filmams ir serialams ispanų kalba. Nu taip – kolonijinė architektūra ir tuštuma. Va tau ir movie set. Kažkodėl neišsigūglinu jokio padoraus (ar net nepadoraus) filmo, filmuoto čia. Gražu čia, bet viskas matyta jau kažkur kitur – pvz., Meksikos Oaxaca City ir San Cristobal de las Casas. Pastarieji grožiu neatsilieka, o ir gyvybės ten daugiau. Na nieko, pačilinsim tas tris dienas. Užtat oras geras, apsistojimo vieta patinka (su įskaičiuotais puikiais pusryčiais), internetas – pusė velnio ir dar šiąnakt Donatella Versace užleido man vieną sąvo chatų Italijoj, kai aš bėgte bėgau nuo mentų ir atsakomybės.

IMG_5898
IMG_5891
IMG_5936
FullSizeRender 8
FullSizeRender 18
IMG_5958
FullSizeRender 17

OK, einam toliau. Šiandien ryte puotavau viena. Biškį nesutapo darbiniai Skaipo pokalbiai su ponu vyru, tad pusryčiauti teko atskirai. Ši puota įeina į mūsų hostelio kainą. Viskas paprasta, bet labai zeba. Nors buvau išbadėjus, nes vakar paskutinį kartą valgiau kokią 19 val., o šiandien buvau atsikėlusi 4-ios valandos iki pusryčių ir iki tol gėriau tik vandenį, vis tiek daug teko palikti. Aišku, kiaušų gyvenime nepalikčiau. Juos suėdu visada iki paskutinio trupinuko ir stebiuosi, kai kiti palieka kiaušinio kąsnį lėkštėje lyg kiaušas būtų kokia niekinga duona. Vietinės mados:

– Pa defoltu, kaip ir Meksikoj, kiaušai čia paprastai valgomi scrambled. Turi atskirai prašyti, jei nori kitaip. Jei prašysi tiesiog keptų, tavęs nepaklaus, ar nori skystų, ar ne (čia tau ne Amerika, kur dešimt būtų vien keptiems kiaušams taikoma – skysti, neskysti, iš vienos pusės kepti, iš abiejų ir t.t.). Dažniau atneš ne skystus. Skirtingai, nei daug kas mano, nesu tokia reikli kiaušams ir jų iškepimo ar išvirimo sekundėms – man jie patinka visokiomis formomis ir mielai prisitaikau prie vietinių preferencijų. Esu nepatenkinta tada, kai PATI GAMINAU ir norėjau vieno, o gavau kitą. Besisvečiuodama kitur, stengiuosi neturėti jokių lūkesčių. Taigi sekundžių reikalavimus taikau tik sau.
– Kavą atneša ne iš karto. Kartais atneša jau po visko. Niekada nepaklausia, kada jos noriu. Šiuo atveju, pradžioj atnešė vaisius, o tada – visa kita. Tai pakrapščiau vaisius, pagėriau kavos ir puoliau savo biškį pavėsusius kiaušiukus. Vis tiek jėga.

IMG_5947

Komentarų nėra

Komentuok

TrackBack URL :

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook