Rubrikėlė UFB PATARIA: chaliavinimo problematika

Šiandien gavau du Jūsų laiškus. Vienas parėjo į pletkų boxą, kitas – per “blogas.lt” sistemą kaip asmeninė žinutė. Ateičiai patariu siųsti tik per pletkų boxą, kad tiksliai žinočiau, jog galiu Jūsų problemą publikuoti ir aptarti kartu su komentatoriais viešai. Viskas tik Jūsų pačių naudai. Jeigu bijote, kad syžinosiu Jūsų IP, laiškus siųskite elektroniniu paštu: user.friendly.biatch@gmail.com. Na, o dabar eikime prie reikalo:

Labas, UFB,

Visai neseniai skaičiau “Sušis pradinukams”, kuri skirta jaunoms, savarankiškai mąstančioms moterims. Ir ten sako, kad chaliavinti alkoholio ir narkotikų negalima. Taip pat atsiduoti už dyką negalima. Tai kas dabar teisi, Tu ar Marian Keyes? Kaip man elgtis?

Kaip gaila, kad neskaičiau tos knygos, nes pagūglinusi supratau, jog ten yra visiškai mano skonį atitinkantis bullshitas. Kita vertus, aš juk žiūriu tik bullshitiškus serialus, o knygas normalesnes paprastai skaitau (fiLOLogė, u know). Tiesą sakant, man labai gaila, kad Jūs tikite kažkokiomis nesąmonėmis, o ne gyvenimiškąja subrendusios moters patirtimi.

Alkoholiu, narkotikais ir kitomis gėrybėmis chaliavinti yra ne tik patartina, bet ir būtina. Pagalvokite logiškai – rezultatas juk visada būna toks pats (t. y. namo grįžtate komoje). Tai kam tuomet veltui leisti savus pinigus? Nauda – akivaizdi. Pachaliavinę Jūs galėsite įsigyti sijoną, geresnes “Wolford” pėdkelnes ar sumokėti mėnesinę įmoką už internetą. Leiskite pasireikšti savo fantazijai!

O dėl atsidavimo už dyką… Hmmm. Atsiduoti nesiūlyčiau nei už dyką, nei mokamai. Nes kalės ne duoda, o IMA. Duoda, deja, tik kūrvos.

Atsakau į laišką apie norą bledavoti

Šiandien gavau vienos skaitytojos laišką. Pripažinsiu, man žiauriai patinka, kai į mane kreipiasi kaip į kokią santykių ekspertę. Kas gi daugiau sutvarkys tavo gyvenimą, negu žmogus nesugebantis susitvarkyti savojo?

“Kodėl būna taip, kad vienu metu yra dx bernų, kuriuos nori pisti ir išnaudoti, bet negali, nes negražu pagal etiketą. Todėl juos tik simboliškai truputį išnaudoji ir papisi. Tada visi pamato, kad visus po biškį pisi ir pabėga. Tai lieki nei pasipisus gerai, nei ką. Ir be bernų, ir be pinigų. FML.”

Hahaha. Taip būna dėl paprastos priežasties – your life is fucked (kaip ir mūsų visų). Ir blemba, honey, kaip bebūtų gaila, bet bachūrą teks rinktis vieną (du arba tris – priklauso nuo tavo slapukavimo ir strategavimo sugebėjimų). Nes visuomenės akyse PRIVALAI atrodyti šventoji. Niekas juk nenori duotis su kūrvomis (kalės tuo ir skiriasi nuo kūrvų, kad viską padaro tvarkingai ir slaptai – classy). Tad jeigu nori santykiauti su dešimt lopų, devynis (aštuonis arba septynis) paprasčiausiai tvarkyk kur nors užsienyje. Jeigu nėra tokios galimybės, pakentėk draugaudama su kokiu daunu metus – taip atgaivinsi savo žlugusią (?) reputaciją. “Ji susirado rimtą vaikiną. O aš laikiau ją kekše. Pasirodo, net ir aš klystu…” – taip sakys apgauti aplinkiniai. Bet jeigu tam tikslui negali išsirinkti vieno, tai gal geriau išvis nesirink jokio ir būk viena, kol neatsiras tikrai zjbs. Aš va pvz., sėdžiu ir laukiu princo. Sulauksiu gal ant pensijos, hahaha. O bledavojimų ir bernų išnaudojimo privengiu ne dėl aplinkinių nuomonės, o dėl savo pačios savijautos. Moralkės etc. FML.