Pastebėjau, kad daug mažiau ėdu tada, kai ėdu lievą, šlykštų riaugalą paliekantį, maistą.

“Šlykštus riaugalas” skrandyje kartais gali išlikti net iki pat vakaro (turiu omeny tuos atvejus, kai valgyta ryte). Jis priverčia tave manyti, jog esi sotus. Galutiniam rezultate suėdi daug mažiau, nei tuo atveju, jei ėstum sveiką, su riaugalu neturinti nieko bendro, maistą.

Lietuvai siūlau dažniau lankytis “Čiliake”.

Riaugalinio maistelio pavyzdžiai: koldūnai (na, čia tai jau riaugalo klasika tiesiog), spring rollsai, Samosa (pastarieji du yra kepti aliejuje, jis tą nuostabų jausmą ir sukelia – kuo senesnis aliejus, tuo geresnis efektas), Makdonaldo maistas (paskutinį kartą Makdonaldo pusryčius virškinau iki 22 val.). Kas dar?

Taip. Taip. Taip. Tai – viena svarbiausių dienų Jūsų gyvenime, nes šiandien Jūs sužinosite, kurie čipsai – skaniausi pasaulyje.

Iš pradžių žiūrėjau į juos su pašaipa – “Bijau, kad Jūsų tešla gali priminti Doritos.”

Buvau labai įtari – “Iš pakelio sprendžiant… būsite kieti kaip Kettle.”

Jaučiausi esanti ekspertė – “Nesitikėk nieko gero iš Chicken skonio čipsų.”

Tačiau vieną nuobodų vakarą vis tik ryžausi risknut’ – “Walkers man kelia žiovulį, ką pirkti?”

Tada aš nusipirkau JUOS. So the winner is…

Nando’s. Sūru. Aštru. Miau.

OMG. Ar čia tik ne tas pats ispaniškų restoranų tinklas, kur man visad makaluojasi prieš akis? That was a sign. Aš juk sakiau, kad sutapimų gyvenime nebūna.

Nu gi pasakojau šimtą kartų. Auga tas svoris dar ir kaip. Kankinuosi visą gyvenimą. Mano mėgstamiausias patiekalas – čipsai, todėl nuolat patiriu smerkiančius supermarketų žvilgnius. Noriu Twix’o. Tiesiog kartais būna, kad valgai sveikai ir nedaug. Ir tas tau gaunasi savaime. O kartais būna, kad nori vien tik šūdo ir negali sau nieko padaryti. Nu, tai pavarai tada biškį šūdo, o po to jau valdaisi. Patariu kasdien po dešimt kartų vertinti savo kūno pokyčius veidrodyje. Man asmeniškai, vienas cemas ant pūzo kaip mat sumažina apetitą kelioms valandoms. Naujausias mano šaldytuvo mados klyksmas – chopped tomatoes. Kaip pasakytų reklamoje besišypsantis daunas: “Ir sveika, ir skanu (sąlyginai; papildomos sąlygos: druska, pipirai), ir nebrangiai”. Visoje skarboje – apie 50 kcal. Pvz., kokios nors pomidorų sultys irgi labai geras produktas šiuo atžvilgiu. Siūlau jį traktuoti kaip sriubą, o ne kaip gėrimą. Normalią pomidorų sriubą irgi myliu.

Labučiuksaz. Atsakymas būtų – love her or hate her… Ne visi mane mėgo, bet visi pažinojo.

Aha. Galvojii pabandyt?

Oi. Prasta aš patarėja pastaruoju metu. Nes mėgstu viską, kas blogiausia! Ir neturiu saiko baiiausiam – čipsams (juos reikia suėst visus, kiek yra arba skubiai sušert draugams, kad nereiktų ėst). Maldauju, nebeneškite jų į šiuos namus. Nors vakar atsinešiau ir pati. O šiaip tai turiu gerą madą karts nuo karto pabadauti. Tai turbūt mane ir gelbėja.

Be to, aš valgau labai nereguliariai. Maisto sveikumas irgi labai periodiškas. Tai vieni šokoladai, tai vienos žolės. Svoris pasvyruoja nuo to du kilogramus ir tiek. Bet pvz., jei matau, kad pasiekiau maksimumą, kaip mat skiriu sau žolių periodą. Per pora dienų viskas susitvarko ir galima toliau nesąmones daryt. Žodžiu, svarbiausia – neapsileist ir prižiūrėt savo svorį visą laiką.

Šiandien pusryčiams valgiau “Snickersą”. Ką aš žinau. Šokoladas padeda smegenims, kurių neturiu… Riešutukai irgi sveika. Zjbs. Ahaha. Užvakar (ar kada ten) pvz., badavau.

Na, o jei nori patarimo, tai siūlau tokį variantą: suvartoti 1000 kalorijų per dieną (ėsk ką nori – šokoladus, čipsus ir t. t.) + gėrimai. Gėrimų galima neskaičiuoti. Svarbiausia – negert visokių sirupų ir koka kolas tik light. Aš pvz., privengiu ir sulčių. Nemėgstu nesąmoningų kalorijų. Geriau jas panaudot čipsams. Geriu vandens daug. Alkį tarp valgymų mažinti siūlau kava arba arbata.

padek man ka padovanoti savo vaikinui per kaledas kai gali isleisti tik 5 lt?

Kalėdinį blowjobą. Kuo skiriasi kalėdinis blowjobas nuo paprasto? Tuo, kad vykdant šventinį ritualo variantą reikia papildomai mojuoti rankomis ir aplinkui barstyti už 5 litus įsigytus konfeti popiergalius.

Gal kas turi geresnių variantų? Maloniai kviečiame pasidalinti.

- Sėdžiu Valensijoj prie stalo su kūčiukais.
- Kuom kuom? – paklausė nenuovuokusis Mantas.
- Nu, žinai, kas yra kūčiukai? Tai pas mane jie – pailgi tokie.
- OMFG. Neužsprink.
- Valgau juos su pomidorų padažu, kurį pirkau, nes maniau, jog tai – pomidorų sultys. “Kad veltui nenueitų.”
- 12 patiekalų ant Evelinos stalo. Du jau turim. Paskui – 10 pakelių čipsų. Voila! Bring it on, Jesus!
- Šią savaitę čipsų nevalgiau.
- Insane.
- Ai, dar prie kūčiukų paėmiau salotos lapą. Aš – tokia originali.
- Nu, čia jau suktinuką kokį net gali pasidaryt ir dėt į savo kulinarinę knyga naują. Nes Agrolietuvoj žiauriai nauja banga atsirito. Kulinarinių knygų. Nomeda leidžia net. Tai aš net nebeturiu ką pasakyt. Beata Nicholson irgi leidžia. Linas Samėnas aka IKI virėjas išleido jau.
- Na, aš savo “Maistą Ausims” galėčiau pritaikyt ir burnai.
- Verbalika goes oralika. Blet, jau postini į kažkur?
- Ne.

Bet tikrai gera idėja, ane? Paliubomu visi pirktų, nes aš gi achujenai gaminu. Aš jau net sukūriau tagline savo būsimai knygai – “Jūsų paleistų vidurių niekada nekankins užkietėjimas!” Dabar galvoju, kokius virtvinius šedevrus galėčiau pasiūlyti savo mylimiems gurmaniūkščiams.

Kūčioms siūlyčiau savo special dish – kūčiukai pomidorų suloje.

Jums reikės:

- “Heinz” kečupo;
- pigiausių pomidorų sulčių
- lašo aliejaus (gyvulinis tegul būna)
- kūčiukų
- lapo (aisbergo ar pan.)

Kadangi Jūs nebūsite tokie žiopliai kaip aš ir per klaidą nenusipirksite į sultis panašaus padažo, siūlau Jums tą skystalą pasigaminti patiems. Kečupas, sultys ir lašas aliejaus – marmalą išmaišome šaukšto pagalba. Tada viską sumetame į vieną kibirą. Išmaišome vėl (šaukšto pagalba). Pastatome ant stalo plastikinėje lėkštutėje. Patiekalą pabarastome bazilikais, juodaisiais pipirais, pikantiškais picos prieskoniais bei smulkintais angliukais “pagal skonį” dėl grožio. Viskas. Galima valgyti!

Taip pat turiu receptą, pasakojantį, kaip iš lešių grūdų pasidaryti “Lašišos piurė”. Kaip iš čipsų pasigaminti “Sūriuosius traškučius”. Kaip iš omleto su brokoliais pasidaryti “Mėsą su grybais”. Visi šie dalykai yra mano asmeninė kūryba. Kažką, manau, pavogčiau ir iš kitų (protingesnių) žmonių. Į mano favoritų sąrašą įeina tokie virtuvės stebuklai kaip Hot Dog’as; Karamelinė svajonė; Vištiena “Made in China”, garantuojanti aukščiausios klasės kinišką kokybę (“Siūlau dar pridėti vienos spaustos citrinos sulčių ir apšlakstyti sojų padažu. Tikrai skanu, nepasigailėsit.”).

Jau įsivaiduoju, kaip ateityje lepinsiu savo būsimą vyrą, kurio pasak mano draugės, niekada nebus, nes “tu gi nemoki skusti daržovių”. Taigi ne skutime esmė. Esmė yra PJAUSTYME. Jeigu moteris pjaustydama maisto produktus nenusipjovė nago, vadinasi… GERAS NAGŲ LAKAS IŠPUOLĖ.

Ir pabaigai – tėvelio žodis:

- Kas tave įkvepia rašymui?
- Mane įkvepia sekmadieniniai giminės pietūs, kurių nebuvo dešimt metų.

Į šitą klausimą yra keli atsakymai. Du iš jų skamba taip:

- TAIP
- NE

KODĖL TAIP? Nes daunams reikia įkrėsti šiek tiek sveiko proto. Naujais durnyno vėjeliais apdeitinti seną, nuo senos ir atsibodusios bobos supelyjusią vyro smegeninę (nors nelaimė jo galvą ištiko būtent per tave, argi tai tau turėtų rūpėti? žinoma, kad ne). Vienintelis būdas tą padaryti – atkeršyti. Ir neduok Dieve, jei jis tave metė dėl kitos bobos. Tokiu atveju teks arti dvigubai. Taip, kokybiškas kerštas reikalauja aukų – arimo. Realiai, toji katorga man kažkuo primena bulviakasį. Užtat rezultatas… prilygsta čipsų ėdimo metu patiriamam malonumui. Todėl investuoti – kaip ir verta.

Kaip tą padaryti? Yra daug įvairių būdų (smurtas, teroras ir… smurtas). Galima visaip kenkti, šikti, triesti – na, vienu žodžiu, skonio reikalas. Bet aš tau patarčiau paprasčiausiai tapti ACHUJENA. Visada dėvėk trumpus sijonus ir šalia savęs turėk kavalierių – a vdrug sutiksi aną asilą. Ir taip toliau. Jeigu ir sumanysi kenkti pvz., apdaužydama jo “nuliovą” mašiną, vis tiek prieš tai turi tapti achujena. Nes kadangi jam šiuo metu ant tavęs yra pochui (nes tikriausiai netenkini jo būdama tokia, kokia esi – todėl tave ir metė, skatyna tas blt), tau teks padirbėti, kad nors biškį tarp jo kojų kas nors suvirpėtų. O šiaip tai ką – ŽUDYT. Prakeik jį pas kokią būrėją ar ką. Aš va pvz., visus ex’us prakeikiau. Tai dabar prašau – matome puikius rezultatus: vaikšto sau su urodėm už parankės. Ir kaip po tokių dalykų netikėt burtais?

KODĖL NE? Čia tau atsakys vyriška nuomonė (pasak kurios, nieko daryti nereikia, nes tikriausiai tu buvai verta to metimo per bortą): “O gal ją metė dėl ko nors prišikto ir kvepiančio? Gal ji gulėjo kaip lenta ir laukė kol viskas atsitiks ir mes gyvensim ilgai ir laimingai. Tai ir metė. Pati kalta, kad metė. Durna, kad nejautė, nematė jokių PX ženklų. Gerų bobų niekas nemėto. (O jei randi dar geresnę?) Kai turi GERIAUSIĄ, geresnių nebūna.”

Nežinau, nežinau. Aš tai per savo bernų karjerą visuomet pasvarstydavau, kad galiu turėt ir geriau. Ta prasme, visada yra ką tobulinti. Man net sunkiai suvokiama, kad būna kitaip. Nors gal ir būna – ką aš žinau. Nesusidūriau. Bet vis tiek aš – pzdc romantikė.

Haha! Nesakysiu! O šiaip tai duok skaitytojams tai, ko jie nori – pagrindinė taisyklė. Na, čia daug pasakot reiktų. Ir taip, tu esi teisi – aš žinau, kaip tą padaryti. Bet pirmiausia, turi turėti, ką parodyti. You’ve got to have a talent. O tada jau su tuo ir žaisk. Punktai prasidėtų nuo klausimo, ant kokios platformos yra tavo blogas; postinimo laikas taip pat gali būti svarbus; postinimo dažnumas ir į kokią publiką orientuojies. Na, pasakot tikrai yra ką. Arba užduok konkrečius klausimus komentaruose, arba turėdama daugiau laiko, papasakosiu pati.