Tas taip vadinamas PABADAVIMAS prieš Kalėdas

2013-12-21 | 13:12 | This is the Life
21

Nu, dar ir aš apie Kūčias pašnekėsiu. Pasakojo man vakar, kaip paprašė močiutės, kad nieko negamintų tais metais, nes „mes patys susitvarkysim“, o močiutė atsakė, kad mol OK. Tai atvyko tuomet toji močiutė su septyniais didelias IKI maišais, prikištais puodų su silkėm, mišrainėm ir kita šventinio stalo valgoma atributika. Vien desertų – kokie du maišai. Ir neaišku, kam visa tai. O ironiškiausia, kad būtent tos močiutės ir būna TOS, kam labiausiai rūpi puoselėti Kūčių tradicijas. T.y. jos rūpinasi, kad Kūčių patiekalai būtų:

– be jokių majonezų ir neriebūs in general (nors jų ruošimui sunaudojo 2,5 litro aliejaus – true story);
– kuklūs (nors netelpa ne tik į šaldytuvą, bet ir ant didžiausio stalo);
– be mėsos, nes tipo adventas, o mėsa, pagal tradicijas, yra prabangos prekė (tačiau į trasą laisvai gali eiti gardūs milžniški unguriai, upėtakiai ir lašišos bei 12 rūšių silkių; na ir kepto karpio dar, kad jau tikrai nepritrūktų).

Kai kurios šeimos negeria ir alkoholio tą dieną, bet nuo šito momento man nėra nei šilta, nei šalta – nelabai net atsimenu kaip mūsų namuose daroma. Šiuo postu norėjau pasakyti, kad mane siutas ima nuo iškraipytų tradicijų, kai davatkiškai vaidinama, kad valgoma kukliai, bet iš tikrujų tos pačios davatkos ėda apsiputojusios ir varva joms kisielius su silkių patalų priemaišom per barzdą. Bet štai majonezo negalima – tu ką, Dievas gi išprotės sužinojęs, apie tokį smaguriavimą. Nes prieš Kalėdas reikia rimties ir biedno meniu turinio, o ne dangiškų migdolų. O va, kai jau Kalėdos ateis… tai jau valgysim viską iš eilės kaip kokie studentai, grįžę pas tėvus į provinciją/gavę padidintą stipendiją! Šitiek atkentėję! Gal net kokį šerną, dešimt triušių, ančių, vištų, kalakutų… kiaulę dar galim papjaut. Nes pzdc per tą Kūčių bado akciją, tai čiut neišmirėm visi dėl tokios nepilnavertės mitybos.

Screen Shot 2013-12-21 at 13.54.33

Ilgai gūglinau, bet jokio kuklaus stalo su perlinėm kruopom, juoda duona ir troškintais kopūstais aš taip ir neradau. Todėl man ir atrodo, kad gal tada jau geriau ant stalo padėt tas dvyliką narkotikų rūšių ir LSD plotkelių, o po staltiese – gandžos, vietoje šieno. Ir be gradusų, ir neriebu, ir vegan.

Statistika, juodas humoras, geras tonas

2013-02-16 | 11:53 | This is the Life
16

Mane, kaip perdėtai geros* širdies individą, jau ima varginti tas 1 % žmonių, nesuprantančių mano, dažniausiai girtuose vakarėliuose pasireiškiančio, juodo humoriuko, kurį neduok dieve, dar sumano palaikyti įžeidžiančiu.**

Trumpas klausimėlis: o jus mokė kas nors manierų ir jau žinot, kad su jumis pasisveikinti sumanius kažkokiam, lyg ir nepažįstamam, žmogui (kas čia per deb?), reikia mandagiai apsimesti, jog jį prisimeni ir taip pat pasisvekinti, o ne sakyti „kas tu?“ arba „o mes pažįstami?“?

In other news: namie sužinojau, kad greitu metu dovanų gausiu vaikišką kėdutę ir seilinuką, nes, KAIP PAAIŠKĖJO, picos padažu tepti patalynę yra negražu.

 

P.S. Ai, atsiminiau, kad didelė šventė šiandien ant Lietuvos – 28-os mano tėvų vestuvių metinės. 😉

 

* Šitoj vietoj niekaip negalėjau parinkti žodžio. Lyg ir gera ta širdis, bet ir jautri ji gi irgi. Nu, ir dora, aišku. O ir švelnumo neatimsi iš jos. Nežinau net, kokia ji labiausiai – gera, jautri, dora ar švelni. Nes minėtos mano širdies savybės tiesiog lipa viena kitai ant galvos – kovoja, kuri geriau pavarys. Bet nerašysiu gi – „geros jautrios švelnios širdies“ – nes čia jau toks biškį pereboras kaip vienam sakiniui gautųsi. Na, žodžiu, supratot, ką norėjau pasakyti.

** Oi, koks ilgas sakinys gavosi, sorry. Maloniai prašau nepalaikyti manęs per burną triedžiančia kalbėjimo mašina – aš tuoj baigsiu.

N E R V I N A

2012-05-31 | 11:34 | This is the Life
31

Kadangi šiandien mane viskas erzina, nusprendžiau sudaryti sąrašiuką dalykų, kurie mane nervuoja gyvenime apskritai. Čia neminėsiu to, kas mane erzina kitų elgesyje (pvz., knarkimas), o tik visokius asmeninius dirgiklius.

– Negaliu pakęst, kai batus užriši į bantuką ir batų raištelių ilgis būna ne identiškas. Fū, kaip taip galima vaikščiot.

– Mane erzina gerti atšalusią kavą (todėl jos ir negeriu). Vien jos išvaizda kelia pasišlykštėjimą, jau nekalbant apie skonį.

– Šlykštu yra gerti kokį nors gėrimą pasitepus lūpų blizgesiu. Kai taip padarai, geriau į gėrimą nė nežiūrėti – mane asmeniškai tie plaukiojantys riebalai vemt verčia.

– Nekenčiu maisto, kuriame trūksta druskos. Geriau išvis nevalgyt.

– Nekenčiu, kai mane liečia drabužių etiketės. Todėl visas jas nukerpu, išskyrus ypatingai švelnias ir medžiagines. Tačiau kaip įmanoma nekirpti tų kilometrinių šoną rėžiančių “knygų” su aprašymu KAIP SKALBTI, nesuprasiu niekada.

– Nekenčiu sluoksniuoti drabužių. Maksimum – du sluoksniai. Mane erzina, kai jaučiu kaip drabužiai mane liečia. Purto tiesiog. Tada man ima niežtėt viską, kaip ir etikečių atveju. Bet šlykčiausia yra ant plačios maikės užsidėti siauresnį megztuką – niekas neliečia kūno šlykščiau nei susidariusios medžiagos klostės.

– Negaliu pakęst, kai nusilupa nagų lakas, todėl visada nešiojuosi jį su savimi, kad galėčiau pataisyti manikiūrą ar pedikiūrą TRAGEDIJOS ATVEJU. Nors per skubėjimą man yra ne kartą tekę vaikščiot ir su nusilupusiu – nežinau, kas tuo metu buvo šovę į galvą ir kas nutiko mano prioritetams.

– Nekenčiu krakmolintos patalynės prisilietimo ir garso, kurį ji skleidžia. Yikes!

Galimas daiktas, kad šį sąrašą dar pildysiu.

Keletas žodžių apie čipsus

2012-03-29 | 09:19 | This is the Life
29

Po vakarykščio čipsų binge sunku ir pasakyti, kada vėl valgysiu čipsus. Greičiausiai dar šiandien.

Vakar nepietavau, o galiausiai nusprendžiau ir nevakarieniauti. Ir viskas tik tam, kad grįžusi namo galėčiau užsiimti tuo, ką mėgstu labiausiai – čipsų valgymu. Prie kokio filmo. Pirmas pakelis, Pipers Spicy Tomato, nebuvo impressive. Geros kokybės čipsai, bet nepakankamai sūrūs – turbūt per mažai E. Antras pakelis, Kettle Honey Barbecue, irgi manęs nenustebino. Skonis labai netgi panašus į pirmųjų. Tačiau juos lengvai galima atskirti į pakelį įkišus galvą – pagal kvapą. Kettle turi tą kvapą, kurį turi tik Kettle.

Kadangi po šių dviejų pakelių čipsinio orgazmo patirti taip ir nepavyko, chipsatisfaction teko siekti trečiuoju pakeliu – Real Roast Ox. Žinojau, kad jie manęs nenuvils. Tai ir nenuvylė. Užtat nuvylė mano skrandį, mano kūną ir mano sielą.

Viso suvalgyta: 450 gramų čipsų per dvi valandas ant dviejų žmonių.

Tuščiais čipsų pakeliais papuoštas miegamojo grindų laminatas.

Iš pradžių negalėjau rasti tinkamos virškinimui pozos. Nusprendžiau, kad manyje esantiems čipsams bus patogiausia ant šono. Po poros valandų atsibudau nuo kančių. Man buvo žostkai bloga. Prisvalgiau anglių ir ėjau miegoti toliau. Visą naktį sapnavau košmarus apie tai, kaip man bloga. Visą naktį varčiausi ir maniau, kad mane tuoj ištiks infarktas. Jaučiau savo per greitą pulsą ir klausiausi savo sunkaus kvėpavimo. Net širdį truputį suskaudo nuo kančios. Ačiū Dievui, kokią 7-ą ryto atsibudau ir supratau, kad čipsai pagaliau SUSIVIRŠKINO.

Dabar sau laiminga geriu kavą ir jaučiu kaip formuojasi šūdas. Netrukus atsikratysiu NUODŲ galutinai.

***

Gavau skaitytojų prašymą pateikti savo čipsų topą. Manau, kad apie tai bevalgydami galėsite paskaityti jau kitame poste. Gal net ir šiandien, nes panašu į tai, kad beveik neturiu darbo, o po savo infarktučio, nelabai noriu peržengti lovos zonos.

Fiziologijos problematika

2012-01-19 | 09:41 | This is the Life
19

Kodėl kas kart, kai per prievartą atsikeliu iš lovos tam, kad po penkių minučių grįžčiau į ją su garuojančiu kavos puodeliu ir gerdama pabrauzinčiau netą, tik įsitaisius ir išgėrus pirmą gurkšnį, mane prispiria reikalas ir aš turiu bėgte varyti į dubaką. Kol pasėdžiu ant šaltoko tualeto dangčio, mano kava, kurią PRIVALAU gert karštą, jau būna ataušusi. Kaip aš nepasimokau. Su tuo rytiniu kavos puodu reikia tiesiai į tūliką maut. 🙁

Čiuju, jei ta kava būtų dar ir su cigarete, tai vapščie sprogimas įvyktų.

Protected: Kodėl vyrų myžalai smirda labiau nei kitų žmonių?

2011-09-16 | 10:32 | This is the Life
16

This content is password protected. To view it please enter your password below:

VILNIUS

2011-06-25 | 12:24 | This is the Life
25

Pastebėjau, kad Vilniuje, jei užsidedi per didelę vyrišką striukę ar kokį neįpareigojantį bomž-stail apdarą, kaip mat PRIVALAI jaustis xujovai, NES KAIP GI TU ČIA DRĮSAI TAIP APSIRENGTI IŠEIDAMAS Į TOBULO MEIKAPO IR VERIMODNOS / BERŽKOS / KT. HIGH STR ŠŪDPARDĖS PODIUMĄ? Kalbant apie šūdus, Vilnius vis tik turi pliusų. Lyginant su Amsteriu ar LOLdonu, Vilniuje man vidurius leidžia gerokai mažiau. Čia tikriausiai dėl to, kad vandenukas tėviškės kranuose – PAC GERIAUSEZ.

“Sūpynės” buvo puikios – šitą mes visi žinom. Tačiau grįžus į sostinę NULIŪDAU NET. Žmonės išmirę – sėdi arba Nidoj, arba emigracijoj. Karštas oras, apie kurį prieš mėnesiuką sklido TOOOKIOS legendos, jau seniai išgaravo. Šildo tik mamos kibiniukai. Kažką neblogo sinoptikai žada ateinančią savaitę. Tikiuosi nenuvils manęs – noriu gi į podiumus išeit su sijonu ar kažką. Nežinau, nežinau – kažkaip viskas man graudu. Ir dar košmarai sapnuojasi. Ir pas dantistą reikia. Net alkoholis nebemielas. Gal todėl Vilniaus gatvėmis vaikštau tokia šuganūta? Nebeišgirsi to žymaus arkliško Evelinos juoko.

Nu, ok. Kas čia dar mane kamuoja?

Kilogramai stovi vietoje. Užpakalis prastai laikosi. Įdegio nenusimato. Nagų lakas nebedžiugina. Tikiuosi, numirsiu ne iš nuobodulio.

Gera diena

2011-04-18 | 14:02 | This is the Life
18

Kažkokia griobana diena šiandien. Pirmadienis vis tik. Nors kodėl tai turėtų rūpėti tokiems nedirbantiems dykaduoniams kaip aš? Velniai žino.

Lauke – plius dvidešimt, bet pažadino mane tikrai ne ryto saulė. Šią pareigą atliko kažkas panašaus į radikulitą ir į blogai nugulėtą kaklą. Buvo per šalta miegot su atidarytu langu, matomai. Tačiau kadangi peršalus buvau jau IR TAIP, dėl dar šiek tiek “painvalidėjusio” kūno per daug nesiparinau.

Bet tada dingo elektra. Kai dingsta elektra, nors minutei, šitas stacionarus baltas griozdas neįsijungia dar gerą valandą. Tokie dalykai mane visuomet labai sunervina.

Kai nusiraminau dėl techninių nesklandumų, ėmė prastėt mano fizinė būklė. Nusprendžiau nepasiduot ir eit lauką. Išeinu ir žiūriu, kad su veliku kažkas ne taip. Tačiau kas, nežinau. Kažkas. Tiek aš ir gaudausi toje technikoje. Užlipus sužinojau, kad triochala važiuoja normaliai, tik leidžia neaiškius garsus iš visų pusių.

Kas čia dar geresnio? Po to dar išsisukau kojos pirštą, kurį kadaise buvau sulaužius – dabar jis pulsuoja. Žali snargliai ir toliau man neleidžia kvėpuoti. Nusprendžiau, kad geriausia, ką šian galiu padaryti yra užlipti į lovą antresolėse ir atsigert arbatos.

Bet aišku, karštą arbatos puoduką pastačiau būtinai ant Aifono.

Antra po durnių dienos

2011-04-02 | 14:41 | This is the Life
02

Žostkas pachmas nuo išvemto alkoholio. Kaip nesąžininga.

Kas mane skriaudžia šiandien

2011-02-02 | 18:51 | This is the Life
02

Geriu kavą iš karve papuošto puoduko, kurį kadaise man padovanojo draugas. Šiemet, per kalėdas, jis man nieko nepadovanojo, dėl to ant jo teko supykti. Tiesą sakant, nieko dovanot jis man ir neturėjo – nelabai net ir matėmės, tačiau mane supykdė faktas, kad bendra mūsų draugė kažkodėl nuskriausta neliko. O baisiausia yra tai, jog būtent AŠ juos ir supažindinau! Tai reiškia, kad dovanų gavimo pirmenybė yra ne kažkieno kito, o tik MA-NO. Ir kaip čia jie išvis sugalvojo mane taip nuskriausti? Nepakenčiama. Ačiū Dievui, turiu megapacką su penkiolika pakelių čipsų Lay’s. Oranžinis pakelis ramina mano nuskriaustą širdį bei primena apie šalia gulinčia knygą, kurios tokios pačios spalvos kokakoliniu šriftu užrašytas pavadinimas bando man “kažką pasakyti”.

Ką tik supratau, kad šis nusiskundimas SAU “text edit” faile (maniškis Ofisas serga kiaulių gripu ar panašiai) netrukus iš “zirzinėjimo su savimi” virs blog’o postu. Jau norėjau rašyti “tinklaraščio”. Tam, kad galėčiau išvemti ką tik suvalgytų saldainių porą. Tiesą sakant, juokavau dabar. Norėjau pasirodyti liguista. Įdomiau gi taip atseit. O gal ir juokavau, kad juokauju. Kad tik ligos nedemaskuotų! Apsimest ligoniu yra taip paprasta, kai pagalvoji. Nuslėpti ligą, spėju, dar paprasčiau.

Anyway, šiandienos tema yra beveik tokia kaip kasdien: viskas – šūdas. Ypač Wordpresas, kuris šiuo metu veikia kaip penicilinas krūties vėžį. Nu, negaliu pakęst! Ir taip viskas nervina, dar tavęs man betrūko!

O, atsidarė.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook