Desktop

“They are called the Virgins, but that doesn’t mean they act like one.”

Šeštadienio vakaras, Ispanija, šilta, o Evelina sėdi namie… Ir netgi mokėsi valandžiukę kokią šian, o dabar… SKAITO HOROSKOPUS. Nesvarbu, kad netikiu jais, kaip ir visi INTELIGENTAI. Vis tiek įdomu. Ir man dėl tokio vakaro praleidimo širdies visai neskauda, nes vakar buvo linksma, o rytoj (jei niekas nepasikeis) laukia SPA ir iškyla. Oro temperatūra – iki 28 °C. Ačiū tau, Viešptaie, kad pagaliau man leisi panaudoti savo maudymuką. Nes žiauriai graužė sąžinę, kad jį paėmiau, kai bagaže ir taip nėra vietos. Grįžtant prie horoskopų ir Mergelių…

“They do not have a desire to be in the spotlight. However, they can be very successful at promoting those who are.”

Taigi čia – visiška tiesa!!! Dar minima, kad Mergelės yra overcritical. Tai reiškia, kad ir toliau galiu ant visų varyti, nes kalta juk mano gimimo data, o ne aš.

“Virgos love material possessions and find it hard to accept anything that is not of the very best quality available.”

He he.

“Virgo is particular, practical and realistic rather than romantic. Virgos are slow-burning fuses in the art of lovemaking.”

LOL.

“They are unwilling to discuss their innermost feelings with anyone save a very trusted confidante or lover.”

True.

“Virgos are well-suited to be chemists, doctors, investigators, nutritionists, veterinarians, managers and entrepreneurs.”

Na o va čia tai jau yra didžiausias possible bullshit ever. Užtat radau dar GERIAUSIĄ Mergelės aprašymą:

TIESA? Na ir pabaigai – dar vienas senas geras tėvelio patarimas:

“Visada jam pabrėžk, kad jis yra tik elgeta su geru bb ir sėkmingu horoskopu šiuo sunkiu karaliams metu.”

Dar pora žodžių

Nežinau kodėl, bet aš žiauriai nemėgstu jaunesnių už save bobų. Celebrities, paprastos bobos – man visiškai jokio skirtumo. Ir aš tikrai neįsivaizduoju, iš kur gi toji nesąmoninga antipatija. Čiuju, tai susiję su vaikystės traumomis, kai mama per Kalėdas savo krikšto dukrai (iki kurios gimimo giminėje aš buvau jauniausias vaikas, o ji gimdama štai paėmė ir viską sugadino) nupirko lėlę, o man tik Disneyišką žurnalą “Dumbo” (nes savo Kalėdinę dovaną aš jau buvau gavusi). Iki šiol pamenu tą skausmingą pavydo jausmą. Brrr. Žodžiu, tada aš negalėdavau pakęsti, kad jaunesniems nei aš vaikučiams skiriama daugiau dėmesio, negu man. Ir nors aš jau seniai nebe vaikutis… jaunesnių bobų nemėgstu iki šiol. Apie vyrus net nekalbu, nes sakiau jau šimtą kartų.

Gal čia yra psichologų, kurie galėtų paanalizuoti?

Ta prasme, čia tikrai yra liguista. Jei aš pamatau, kad boba yra 87 metų gimimo (t. y. mano metų), pirmas dalykas, kurį aš padarau, tai patikrinu MĖNESĮ. Jei ji gimė spalį – viso gero, mažvaikė. Jei anksčiau nei rugpjūtį – viskas gerai su tavim, BENDRAAMŽE.

Aišku, mano priešiškas nusistatymas dažnai pasikeičia, kai geriau pažįstu žmogų. Bet kol tas neįvyksta…

Man bloga, todėl negaliu galvot pavadinimo

Ir ką gi sekamdienio vakarą veikia žavioji panelė UFB? Atsakymas labai paprastas – darbai, naujienos ir nagai. Šįkart tai – tik kojų nagai, nes kažkaip be galo tingiu su tomis rankomis peckiotis. Na, bet galime pasidžiaugti, jog nuvaliau seną rūžavą nagų laką – vis šis tas.

Tėvas sako, kad valgau per daug čipsų. Man šioje vietoje iškyla klausimas – o kas yra per daug? Ir tada staiga man iškyla dar vienas klausimas – o kiek čipsų ir kaip dažnai valgote Jūs? Kai dar tupėjau Lietuvoje, čipsų skyrių (na, ir apskritai tokią vietą kaip supermarketas) apeidavau dideliu lanku. Visa tai – storumo sumetimais. Nes šiam gurmanų pasididžiavimui aš, deja, saiko neturiu. Na, o dabar, kai jau sėdžiu nebe Lietuvoj, viskas daug paprasčiau – čia ėdalas taip neina į kūną. Tikriausiai dėl to, kad nėra mamos, kuri nė už ką nieku gyvu neleis išalkusiam vaikeliui pabaudauti dar dieną-kitą. Anyway, čipsų kilogramais aš neėdu. Vidutiniškai – porą mažų pakelių per savaitę (mažas pakelis – 25-50 gramų). Ir visada tai būna kokio nors normalaus maisto pakaitalas, o ne (jokiais būdais) priedas.

Savaitgalį gavau vieną komplimentą, kuris yra įdomus ne tiek savo turiniu, o tuo, kaip aš į jį reaguoju. Krč, komplimentas buvo toks: “Tavo kojos yra gražiausios iš visų mano pažįstamų mergų kojų.” Kaip tik čia mano mąstymas atsikleidžia visu gražumu: man rūpi visai ne tai, kad tos kojos zjbs. Man rūpi, kad jos GERESNĖS NEI KITŲ BOBŲ. Taip, aš esu durna ir man rūpi lenktyniauti. Man visada ir viskame rūpi pavaryti geriau, negu kiti. Bet aš bent jau tą pripažįstu… Ir nepasakyčiau, kad labai jau man čia gėda. Yra kaip yra. Visi mes čia daunai.

Tada pagalvojau, kad šita savybė labai būdinga žmonėms su tam tikromis diagnozėmis… Mhm.

Neurotikas nuolat lygina save su kitais. Tai jis daro visur ir visada, netgi tokiose situacijose, kur to daryti visai nereikia. Konkurencingas žmogus siekia pralenkti kitus. Neurotikas lygins save su tais, kurie net nėra ir nebus jo varžovai ar konkurentai, nes jų nesieja jokie bendri tikslai. Neurotikas analizuoja kiekvieną žmogų be išimties, pavyzdžiui, kuris protingesnis, jis a aš? Jis nuolat vertina – kuris labiau mėgiamas, kuris sėkmingesnis – jis ar aš?

Kaip bebūtų keista (nu, gal Jums ir nekeista, ahaha), bet labai daug dalykų tuose aprašymuose tinka ir man. Jeigu cituočiau sakinius, kurie tinka man, tektų kopeistinti apie 90 % teksto. Aišku, šias nesąmones ėmiau skaityti neatsitiktinai. Tiesiog prieš porą dienų gavau žinutę su turiniu “…bla, bla, bla, norėčiau…” Ai, tiek jau to – necituosiu. Na, bet ten buvo pasakyta, kad kažkiek neurotiškumo manyje galima būtų rasti. Tada aš pagalvojau – eik tu sau, rimtai? Kiek? Beje, kaip manote, neurozė yra gėdingas daiktas? O gal tik madingas nūdienos pričendalas?

Man rodos, aš vis tik nesusivaldysiu ir pakomentuosiu, kas ten prirašyta. Teks pasidaryt kavos tam reikalui.

Neurotikas ne tik nori pasiekti daugiau už kitus, bet ir būti vieninteliu, išskirtiniu.

Žinoma, ką aš kvaiša? Kad būtų kitaip. Negi man norėti būti normalia vidutinybe ŠTAMPOVKE ir norėti pasiekti mažiau, negu kiti? Noriu daug, noriu daugiau, noriu visko – toks būtų mano motto.

Tarkime, neurotikui atrodo, kad jis visai netrokšta būti dėmesio centre, o tik slapta valdo įvykius „iš už kadro“. Psichoterapijoje tokie žmones gerai prisimena vaikystės svajones, nors dabartines ambicijas ir neigia.

Aš svajojau tapti galaktikos prezidente, nes diktatūra šalyje ar Žemėje man atrodė kaip pakankamai didelė valdžia. Dėl norėjimo būti dėmesio centre – ginčytina. Ir taip, ir ne. Turiu ir psichodinočkos pusę, kuri nenori nieko matyti ir kad ją kas matytų. Ir ypač nesugalvotų paliesti. Dabartinių ambicijų aš pasakoti nenoriu, nes žinau, kad susilauksiu kritikos a la “tu nesugebėsi/tau nepavyks/ką čia kliedi, valkata”. Tokie žodžiai man pakentų ir atbaidytų nuo siekimo to, ko noriu. Todėl aš renkuosi slapukavimą. Vieša nuomonė apie mane turi būti tokia: Evelinai rūpi tik batai ir tūsai. Tokia jau tinginė, kad net bernai neberūpi. Jo, jo. Prašom taip ir galvoti.

O šita vieta – mano mėgstamiausia:

Jo pozicija yra tokia: laimėti gali tik vienas. Ir tas vienas esu aš.

Hahaha. Būtų neblogai.

Neurotikas visuomet yra valdomas valiai nepaklūstančio noro žeminti kitus. Taip jis elgiasi tarsi automatiškai, net ir kai supranta, kad kiti negali jam pakenkti, arba kai jų pralaimėjimas kenktų jo paties interesams.

Tačiau neurotiko atveju jos įgyja ypatingą reikšmę: sugebėjimas žeminti, išnaudoti, apgauti jam yra pranašumo žygis, o jei nepasiseka – pralaimėjimas. Neurotiko pyktis, kad jis negali būti pranašesnis už kitus, sąlygotas būtent šio „pralaimėjimo jausmo“.

Gal geriau patylėsiu. Bet galiu pasakyti, kad varžybas ir žaidimus išties darau ten, kur nereiktų. Ai px.

O štai neurotinė asmenybė yra dideliame vidiniame konflikte – ji vienu metu siekia dviejų nesuderinamų norų realizavimo. Šiuo – konkuravimo atveju – ji nori dominuoti ( „aš išskirtinis, vienintelis geriausias“), ir tuo pačiu nori būti visų mylima. Taigi, vienas svarbiausių neurotinės asmenybės vidinių konfliktų yra noras išlaikyti savo grandioziškumą, patenkinti ambicijas, o kartu ir būti visų mylimam, dievinamam.

Ahahaha. True, true. Kartais pagalvoju, kad kai kurie per tuos blogus pažįsta mane geriau nei reikia. Ta prasme, labiau, negu to norėtųsi man. Nu ką padarysi – too late.

Baimė prarasti meilę ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko neurotikas atsisako, slopina savo ambicijas ir bijo jų.

Šia tema ten daugiau prirašyta, bet aš kažkodėl nelabai ką supratau. Bet iš esmės, tai tikrai nebijau tokių ŠŪDŲ. Lengvai išsprendžiamų. Man yra baisiau: laiko gaišimas, proto pisimas, bulvių skutimas. Ką aš vadinu laiko gaišimu? Pvz., kabini kokį berną šimtą metų, o po to staiga po šimto metų paaiškėja, jog jis yra prastas lovoje. Nu pzdc, kokia netektis. Ačiū Dievui, man taip nėra nutikę. Tiksliau yra, bet tada tas kabinimas gan greitas buvo, todėl laiko per daug investuoti kaip ir nespėjau.

Ką dar galėčiau pridurti? Hmmm… Manęs niekas nemyli. ((

Nerimas taip pat gali pasireikšti ir dėl sėkmės baimės. Neurotikai taip bijo kitų priešiškumo, kad bijo savo sėkmės. Sėkmės baimę sukelia mintys, kad kiti pavydės ir todėl jo nebemylės.

Šitas man netinka. Man kaip tik zjbs, kai manęs nekenčia ir man pavydi. Mmmm. Jo, tikrai labai malonu. Persivalgiau kavos. Tas nėra manolu. Bloga man. Ble, rimtai. Iki.

“Siaubas, kokia tu – idioškai miela.”

Busy working and partying (kadangi pjovimo nebelabai praktikuoju, tai šis ketvirtadienis buvo pirmas TOKS nuo liepos mėnesio – bet ne kominis). Na, ir ypač kai darbas prie kompo, tai nesinori prie jo sėdėti visą parą. O šiaip tai parašysiu greitu metu. Gal net ir šianąkt. Kadangi neišvariau į tūsą. Nežinau – gal ir reikės papasakot, kaip “ragana Evelina” bėgiojo su virtuviniais peiliais…

“Ant tiek nekaltai atrodai, bet jau tooookia ragana. Nesitikėjau to iš tavęs. Negalėčiau su tavim gyventi.”

Jo, blet. Kai kurie pamatė mano TIKRĄJĮ VEIDĄ. Anyway, vis tiek jaučiuosi šventoji geruolė Šv. Evelina.

Bet man tai įdomiau va kas:

Kas čia per pletkai, iš kur ir apie ką?

“He’s being a nice guy. Walk around naked a bit, at least.”

Galvoju, kokią čia susigalvoti tatuiruotę, kad ji nieko nereikštų. Nieko nereiškiantis piešinys, realiai, turėtų labai simbolinę reikšmę – kad man niekas nieko nereiškia. Hmmmm… Gėlių aš kaip ir nenorėjau, bet dabar pagalvojau, kad tas augalas gali visai gražiai atrodyti, o ant kūno jo net nereikės laistyti. Be to, jis nieko nereiškia, kaip aš ir noriu. Jis parodo tik vienintelį nereikšmingą dalyką – mano meilę gamtai. Ne daugiau. Užpisa mąstyti.

Trumpai šįkart

Mergaitės, o Jūs būnate nervuotos per PMS? Aš tai NE, bet šiandien pagalvojau, kad vis tik TAIP. Bet aš būnu ne šiaip nervuota dėl nieko. Aš būnu nervuota dėl to, kad tuo metu jaučiuosi stora. Blet, aš tokia dabar stora. Jeigu su manim dabar kas nors miegotų, tai tas žmogus nusprestų, kad “gal jau nebemiegam”. Na, bet mane bent jau guodžia papai.

“Alga puošia žmogų.”

Man taip norisi tapti PRETTIER ir SMARTER. Net ne tai, kad SMARTER… Tiesiog mane užpisa, jog kartais (t. y. beveik visą laiką) aš mėgstu act like DEBILĖ. Not serious at all. Visokios durnos minos, žvengas ir blevyzgos. Prisisšnekėjusi nesąmonių, patiriu siaubingą gėdą ir negaliu užmigti. KĄ GI MAN DARYTI, DRAUGAI?

Na, o dėl PRETTIER, tai reik paprasčiausiai kažkaip prisiverst daugiau laiko skirt sau. Na, taip, aš nusilakuoju tuos nagus visada, skutu kojas beveik kiekvieną fucked up dieną (NX, KAIP NEKENČIU) ir taip toliau, bet aš pvz., nesportuoju, tingiu naudot plaukų balzamą (kiekvieną kartą AŠ KAŽKUR LABAI SKUBU, bet po to greičiau vis tiek nesigauna, nes remontuoju supjaustytas iki kraujų kojas), dažnokai išdrįstu nueit miegot su makiažu, o mano mityba – irgi tokia SO SO (daug kavos, cukraus, druskos, tai sveikai, tai šūdas totalus). Kosmetologė kiekvieną kartą mane gydo nuo veido dehidratacijos. Pagydo, bet po kiek laiko – apiat dvacat piat. Taip pat minėtina, jog nesu labai darbštus žmogus, kas reiškia, kad milijardų neuždirbu. Vadinasi, neturiu pakankamai pinigų rūbams. O tai manęs irgi nepuošia ir negražina…

Atsakymas

Dėstyk: *

Jie skaito.

Just askin’

Tai yra dar nežinančių kaip aš atrodau? Cha cha.

Netgi tame pačiame “Tviteryje” yra ganėtinai AIŠKI nuotrauka.