Labas. Tik dabar suradote, todėl ir nežinote, kad šio blogo beveik nebepildau. Kodėl seniau rašydavau daug ir reguliariai? Nes labai paprasta daryti tai, kas patinka. Kaip atrodau, nėra labai viešinama, bet ir nėra įslaptinta. Seniau buvo slaptinama labiau.

Pačekinkite mano FB puslapį, palaikinkite jį https://www.facebook.com/foodforears.

Jo pagalba greičiausiai sugebėsite rasti ir mano asmeninį FB profilį, kuriame turbūt turėsite ir jūs prieigos prie kai kurių nuotraukų. Galbūt “Google “paieškos sistema čia irgi galėtų pagelbėti.

Ateičiai norėčiau paprašyti, kad norintys su manimi susisiekti, laiške nepamirštų paminėti savo el. pašto adreso.

Vakar grįžau namo ir vėmiau ryškiai geltona tulžimi. Tiksliai žinau, kad jos išvėmiau nemažai, nes skystį žiaugčiojau į sloiką nuo blenderio su nurodytais mililitrais. Buvo labai bloga. Neprisimenu kaip nuėjau miegoti.

Šiandien ryte atsikėliau skaudančia galva ir labai išbadėjusi. Dar šiek tiek pilvas spazmavo, nes menzos. Suėdus dvigubai per didelį omleto gabalą, galvos skausmas paūmėjo. Teko eiti į lovą ieškoti pozos, kuri patiktų mano tuščiai, bet reikliai smegeninei. Turėjau ilgokai pasivartyti, nes norėjau, kad mano pozicijos būtų palankios ir greitesniam virškinimo aktui. Užmigau.

Sapnavau, kad mano vaikinas turi du bybius. Ši miela vyriška anomalija atseit nebuvo kokia nors pasaulio retenybė. Gan dažnas atvejis. Žodžiu, tai buvo laikoma norma. Evelina visuomet pralinksmėdavo, pamačius, kad vienas bybys (šitoje vietoje visada užsiparinu, kiek ilgųjų rašyti – čiuju, padauginau) stovi, o kitas – ne. Dėl to nevengdavo pažaisti su vienu iš jų. Nes mėgsta pažvengt.

Kai atsibudau iš sapno, paleido vidurius. Pastebėjau, kad pašikus skrandis pasidaro tuštesnis. Dalis omleto pasistūmėjo apačion – nuo skrandžio link pilvo. Man tai patinka. Galvos skausmas tapo pakenčiamesnis.

Princas sakė, kad šiandien mane lepins. Googlinu Amsterio Makdonaldų meniu. Darysiu užsakymą.

P. S. Dar pamiršau, kad kosėju ir esu apsisnargliavus iki kraujų ožka. O KAIP JUMZ SEKAZ?

Pasitaiko, kad net nusišypsau.

P. S. Nuoooriu į Amsterį jau. ;_______;

Turiu bėgt.

Čipsai FOREVER.

Mano svajonė – užkariauti pasaulį ir visą jį apdruskinti nachren.

Negaliu patikėt savo pačios AKIMIS.

Tiesa man jas SUBADĖ.

Nekenčiu, kai nuotraukuose (o gal netgi ir GYVENIME) mergos bando išlaužti “sexy” žvilgsnį. Taip, aš suprantu, kad kartais jis atrodo visai neblogai. Kai kuriems netgi tinka. Kitus šiek tiek pagražina. Tretiems “tas žvilgsnis” padeda užmaskuoti įgimtą arklio fizionomiją. O štai aš. Štai aš net negalėčiau garantuoti, kad man toks daiktas tinka. Niekada to nesužinosiu, nes paprasčiausiai NEMOKU jo išspausti. Man neišsispaudžia. Nesugebu nuo veido nusiimti kvailo spanieliško “Kur aš?” žvilgsnio. Aš nekenčiu vaidinti seksualumo. Jaučiuosi kaip debė vien nuo minties. Mėgstu atrodyti kvaila. Kur aš? :-O

Nekenčiu savo “Beyonce” klubų. Man patinka berniukiškos figūros. Nesiruošiu gimdyti greitu metu, tai kam man tie klubai? Rūbai gražiau krenta ant skeletų. Rūbai gražiau guli ant lavonų. You know?

Nors bernai sako, kad zjbs. NE TI KIU.

P.S. Man čia kaip tik neseniai pamatavo klubus – vos negavau širdies smūgio, nejuokauju.

NE.

Dievinu bukas provokacijas. Visų pirma, papasakokite man prašau, kas yra “geras žmogus”? Kunigas? Ne, kunigui nečiulpčiau – nekrikščioniška. O gal čia tas, kur gerai uždirba? Ar tas, kur turi gerą galvą? M? Papasakokite, nesigėdykite, nes nesupratau klausimo. Tačiau galiu pasakyti tiek, kad mūsų didenybė viską padarytų dėl pinigų ir naudos. Aiškiau Tau dabar?

Priklauso nuo mano norų tą minutę.

Atrašau tik todėl, kad esu geros nuotaikos: EIK NACHUI.