Aš negaliu blogint apie savo gyvenimą, nes jis yra per žostkas, kad Jūs tą žinotumėt. Man tai būtų nelabai naudinga. Anyway, trumpai tariant – gyvenu gerai; skauda gerklę; linksminamės; neatsimenam nei veidų, nei vardų; mano iTunes groja Magdą; gražiai atrodau, kai miegu; pamečiau suknelę; chata visa rūbuose – kažkas kažkur puošėsi, matomai; virtuvė pilna butelių, bet ne alkoholio, o kokakolos.
Turiu bėgt.
Kiekvieną kartą, kai suėdu nedadruskintą maistą, jaučiu veltui sueikvojusi vietą skrandyje.
Čipsai FOREVER.
Mano svajonė – užkariauti pasaulį ir visą jį apdruskinti nachren.
Aš tokia negraži.
Negaliu patikėt savo pačios AKIMIS.
Tiesa man jas SUBADĖ.
Nekenčiu, kai nuotraukuose (o gal netgi ir GYVENIME) mergos bando išlaužti “sexy” žvilgsnį. Taip, aš suprantu, kad kartais jis atrodo visai neblogai. Kai kuriems netgi tinka. Kitus šiek tiek pagražina. Tretiems “tas žvilgsnis” padeda užmaskuoti įgimtą arklio fizionomiją. O štai aš. Štai aš net negalėčiau garantuoti, kad man toks daiktas tinka. Niekada to nesužinosiu, nes paprasčiausiai NEMOKU jo išspausti. Man neišsispaudžia. Nesugebu nuo veido nusiimti kvailo spanieliško “Kur aš?” žvilgsnio. Aš nekenčiu vaidinti seksualumo. Jaučiuosi kaip debė vien nuo minties. Mėgstu atrodyti kvaila. Kur aš? :-O
Nekenčiu savo “Beyonce” klubų. Man patinka berniukiškos figūros. Nesiruošiu gimdyti greitu metu, tai kam man tie klubai? Rūbai gražiau krenta ant skeletų. Rūbai gražiau guli ant lavonų. You know?
Nors bernai sako, kad zjbs. NE TI KIU.
P.S. Man čia kaip tik neseniai pamatavo klubus – vos negavau širdies smūgio, nejuokauju.
| Tavo vardas: |
Pletkutė
|
|---|---|
| Dėstyk: * |
O tai tu gavai tą sušiktą darbą, dėl kurio tavo paprašyta laikiau kumščius ir visas kitas vietas suspaustas, ar ne?
|
NE.
| Tavo vardas: |
filosofinis klausimas
|
|---|---|
| Dėstyk: * |
Ar pačiulptum labai geram žmogui?
|
Dievinu bukas provokacijas. Visų pirma, papasakokite man prašau, kas yra “geras žmogus”? Kunigas? Ne, kunigui nečiulpčiau – nekrikščioniška. O gal čia tas, kur gerai uždirba? Ar tas, kur turi gerą galvą? M? Papasakokite, nesigėdykite, nes nesupratau klausimo. Tačiau galiu pasakyti tiek, kad mūsų didenybė viską padarytų dėl pinigų ir naudos. Aiškiau Tau dabar? 
| Tavo vardas: |
filosofinis klausimas vėl trukdo
|
|---|---|
| Dėstyk: * | |
| Tikrai norėčiau paprieštarauti jūsų teiginiui, kad mano pirmasis klausimas yra buka provokacija. Tai nebuvo nei provokacija nei bukas klausimas. Tai tiesiog klausimas, kuris man kilo kai pastebėjau, jog merginoms labai svarbu, kad vaikinas būtų GERAS (t.y. geros širdies, supratingas, paslaugus ir t.t.). Turint omeny, kad ilgalaikiems santykiams galioja reikalavimas “geras žmogus”, man įdomu ar ši sąlyga galioja ir trumpalaikiems santykiams. Trumpai tariant: Ar pačiulptum (trumpalaikiai santykiai) geram žmogui (sąlyga būtina norint užmegsti su mergina ilgalaikius santykius) ?? Labai dėkoju už atsakymą, pynda. |
|
Priklauso nuo mano norų tą minutę.
| Tavo vardas: |
pasiputelis
|
|---|---|
| Dėstyk: * |
kodel pasidarei tokia neidomi?
|
Atrašau tik todėl, kad esu geros nuotaikos: EIK NACHUI.
| Tavo vardas: |
auksinis kardas
|
|---|---|
| Dėstyk: * |
Ką gėdingiausio esi padarius girta?
|
Jo, jo. Taip dabar bėgu ir imu PASAKOT. Gėdingi dalykai yra ant tiek gėdingi, kad reikia net save apgaudinėti, kad jų nebuvo ir čia man mol tik prisisapnavo. Todėl niekam ir nepasakoji, kad blogą sapną mažiau kas atsimintų. Gal savo norit papasakot?
| Tavo vardas: |
internetinis_vyras
|
|---|---|
| Dėstyk: * |
Skaitytojai jau žino ir pažįsta UFB tėvą. Nu tą neapdovanotą Nobelio laureatą, kultinių šūdų gurmaną
O kodėl niekur neminima internetinė UFB motina? Koks gi vaikas be motinos – bene koks tinklinis prasidėjimas iš tėvo pusės? Norim istorijos |
Ne kartą galvojau apie tokį postą, bet niekada taip ir neprisiruošiau jo parašyti. Na, žinote, visuomet yra sunku įsigilinti į vaikystės prisiminimus…
Apie mamą aš, tiesą sakant, ne ką težinau. Tėvas nelabai mėgsta minėti motinos vardą, tačiau teigia dar vis mylįs jos nuotrauką.
“Motina išvarė su hipiais į Štatus. Dar prieš tau gimstant. Darė ten seksrevoliucija. Dabar, atrodo, užima aukštas pareigas. Tuomet feminizmas nebuvo taip įsigalėjęs ir apie motiną mažai kas liko. Ji buvo kūrva ir ėdė LSD’eškę. Einu biškį į virtuvę. Dar iobano kąsnio burnoje neturėjau, neskaitant mandarino ir saldainių.”
Tiek apie motiną. O štai tėvas mane, pamestinukę, rado internete. Buvo 2008-ieji. Tėvui ėmė patikti nedarbingumas ir jis mąstė, kaip prasimanyti pinigų. “Aš gi turiu dukrą.” – pagalvojo jis. – “Gal kalė jau bus prasisukus.” Pirmą kartą jis man apsireiškė drąskydamas akis blog’o komentaruose. Kažką pripiso protą, kad “šitas postas jau buvo PRAVDOJE”. Net suko(k)sėjau iš pasipiktinimo, atsimenu. Toks ir buvo jo tikslas. Neilgai trukus Tėvas apsireiškė ir man asmeniškai – e-maile. Laiškai netrukus pavirto Skaipo pokalbiais ir šiltais šeimos pietumis. Dalį laiškų ir pokalbių esu išsaugojusi. Kai bandau atidaryt history, užlūžta kompas. Nuo kiekio. Skaipo chatų pradžia – 2008-11-25. Pagal kokius keywords ieškot pokalbių? Įmesčiau kažką. Apie lopus daug yra ir visa kita.
Kai man buvo kokių dvylika metų, vienas lopas, kuris manęs praktiškai nepažinojo, suskėlė man didžiausią komplimentą, kokį esu girdėjusi gyvenime – “Graži tu, Evelina, labai graži. Bet deja, grožis – ne viskas. Reikia dar ir proto.” Trumpai šnekant, pagal jį aš buvau graži, bet kvaila. Dieve, kiek man buvo džiaugsmo! Tuo metu aš buvau įsitikinusi, jog esu protinga, bet deja, neapdovanota ypatingu grožiu. Ta prasme, dar nesidietinau, bet blakstienas jau pasidažydavau. Ir tikrai daug mieliau būčiau buvus tuparyla, bet gražiasnukė. Anuomet buvau pirmūnė – septynetas man keldavo ašaras, dalyvaudavau visuose įmanomuose mokyklos šūduose (olimpiadose, teatro, choro ir kt. būreliuose), mane girdavo mokytojai. Žinoma, nieko nėra amžino, todėl visa tai baigėsi kažkur aplink mano penkiolikto gimtadienio datą. Tūsovkės ir draugeliai. Cigaretės, sidras ir alus (nors gal labiau “Mix’as” ir “Stakliškės”, haha). Vo čia tai zjbs! Nedegradavau – dar vis buvau gera mokinė, tačiau jau nebe tokia nuostabi.
Man atrodo, kad nuo to penktos klasės įvykio (minėtojo “komplimento”), aš supratau, kad noriu būti vertinama ne dėl proto (kurį šiais pseudointelektualų laikais kas antras tiesiog suvaidina – žinoma, ne visada sėkmingai), o dėl išvaizdos. Kartais atrodo, kad noriu šnekėt nesąmones vien tam, kad žmonės nemanytų, kad vaidinu protingą. Todėl aš verčiau vaidinsiu visišką daunę – bent jau nenusivils susipažinę su “tikruoju veidu”. Iš kitos pusės, kai mane palaiko visiška kvailele, nusiviliu. Na, taip, žinoma, aš – kvaiša. Nu, bet ne ant tiek. 
O nusiviliu, nes galvoju – ką Jūs nematot, kad čia buvo juokai arba su ironija pasakyta… Ir šiaip gyvenime pakanka visokio šūdo, tai leiskite man prašau bent paprikolinti netrukdomai.
Prieš akis jau matau šio posto komentarus: “Evelina, tu – protinga, bet man asmeniškai – neseksuali.”, “Evelina, tavo gražios kojos, bet nosis – ne itin.”, “Evelina, tu mali šūdą, vedi jaunimą iš kelio ir man nepatinka tavo plaukai…”, “Evelina, eik nachui. Beje, kada atsisėdai ant pirmos dietos?”
RSS SRAUTAS