Tas nuostabusis Facebook’as… Jame gali pamatyti, kaip gyvena tie, kurių seniai nematei. Galbūt jie jau prisigimdė negražių vaikų, o galbūt ištekėjo už tavo ketvirtos eilės pusbrolio. Šiandien atradau kelis neužrakintus seniai matytų žmonių profilius ir negaliu atsidžiaugt, KAIP ĮDOMU ir faina, kad jie akivaizdžiai negyvena geriau, nei aš. Į draugus neaddinau, nes galbūt manęs net neprisimena, ir šiaip what for?
Štai pvz., atsimenu buvo mokykloje viena graži mergaitė. Graži, graži. Ir prie pinigo. “Toli eis.” – galvojau aš anuomet. Ne, Jūs jau tik nepagalvokite, kad gražuolė degradavo ar dar kažką. Ne, ne. Su ja viskas OK. Vienintelė bedėlė – ji niekur nenuėjo. Ji sustojo. Žodžiu, aš nematau jokio progreso. Mano akimis žiūrint šiandien – ji yra lopė. Pagalvokit, ar patys nebuvot lopai prieš kokius šešerius metus. Gal ir buvot. Bet dabar gal jau ir nesat, ane? Tai va. Ji liko kokia ir buvo. Ir bendrauja toliau su lopais. Gyvena normalų NUOBODŲ gyvenimą. Lopišką. Tarp namo sienų su kalėdų egle, maisto gaminimu ir turistinėm kelionėm į užsienį. Ir bendrauja su tais pačiais lievakais iš šūlios. Be abejo, šioje vietoje norėčiau sulaukti ginčų a la: “Ko tu čia varai? Gal pavydi? Ten gi viskas jiems – zšbs…” Bet manau, kad atsiras ir tokių, kurie tiksliai supras, ką aš turiu omeny.
Beje, jos išvaizda irgi neprogresavo. Na, kad veidas nepaseno, tai čia mes visi labai džiaugiamės, žinoma, dėl šito. Bet dar yra toks daiktas kaip APRANGA. Anais laikais, pamenu, ji rengdavosi fainais drabužiais. Žinomų firmų ir spalvotais. Kai esi aštuntokas, tai, be jokios abejonės, daro nemažą įspūdį. Bet kai tau – beveik dvim penki… o tavo skonis nė kiek nepasikeitė, tai ką aš žinau. Nežinau, bet aš tų oldskūlovų oranžinių velvetinių “Adidas” batų šiuo metu nenoriu nė akyse matyti. Bet dar vis laikau juos spintoje, Vilniuje. Atsiminimui.
Štai pvz., dar vieną pavyzdį atradau. Populiari mergaitė mokykloje. Taip vadinama, “fyfa”. Na, bet marozams juk zjbs tokios. “Toli eis tokia.” – galvojau anuomet aš. O taip. Toli ji ir nuėjo. Į zaksą. Su vienu iš tų marozų.
Astminiau dar vieną dalyką, kuris man yra labai svarbus renkantis diedą. Tai yra gal netgi SVARBIAUSIAS dalykas. Jo, dabar klausykit įdėmiai, daunai. Diedas PRIVALO sugebėti išspręsti paprastas kasdienes problemas. Argi daug prašau? Jei man, nedatiopai, įvyksta kokia nors “nelaimė” (neveikia liftas; pasiklydau; pamečiau raktus; nutrynė batas; pamiršau užsidėti triusikus, o į mano rajoną kaip tik tądien užsuko uraganas Katrina), aš skambinu vyrui ir jis TURI SUGALVOTI, KĄ MAN DARYTI. Jei jis neišmąsto sprendimo, nesugeba duoti patarimo (kurį vis tiek įmanoma duoti geresnį, nei sugebėtų besinervinanti ir blaiviai nemąstanti iš nervų merga duoti pati sau) arba yra pasimetęs dar labiau už mane = MAN JIS NETINKA. Ir mane tiesiog ima neapsakomas siutas, kai:
Pisau aš tokius vyrus. Baisiausiuose košmaruose nebent.
“[Your husband will be hands on?] Yeah… that’s not going to happen. Oh, he’ll be there at first, maybe even change a diaper or two until the novelty wears off, but those 4 a.m. feedings he said he’d help out with? Forget it. Does he have boobs? Then you’re the only bar in town. That baby can scream into a bullhorn and Johnny won’t budge. I’m not done. You’ll never wear a bikini again. You haven’t seen me naked. My stomach looks like Spanish stucco and my breasts resemble two balloons you find behind the couch a week after the party.
Most women are liars. My mother was a liar and her mother was a liar and your mother was a liar. It’s a lie every generation tells the next so they can get grandchildren. You need to hear this, you have to be prepared. Your children hate you and steal from your purse. Your husband will begin to buy your birthday presents at the car wash and the kicker, for the rest of your life there will be so many moments when you feel lonely, but you will NEVER BE ALONE.”
Trumpas Evelinos komentaras apie tai, kaip ji išlipo Vilniaus oro uoste ir užsimanė apsilankyti tualete:
Pasirodo, pas mus nėra tokio dalyko kaip “WC for mommies” (na, tas, kur būna bendras mamoms ir invalidams – čiuju, nelabai yra skirtumo tarp jų). Todėl kažkokia jaunoji ponia Mama keitė savo brand new atžalai pampersus VISŲ TUALETE. Na, ir ką gi aš galiu pasakyti šiuo klausimu – TIE ŠŪDAI TIKRAI SMIRDA. Labai labai.
Ir vis tik šitas klausimas – vertas atskiro posto.
To wear a bra or not to wear a bra – that is the question!
Londone man beveik netenka to daryti, bet aš nerimauju, nes man reikia žinoti, kaip TIEMS LOPAMS labiau patinka. Realiai, su bra papai būna didesni, bet ką aš žinau – gi ne tik didyje esmė. Hohoho. Žinoma, reikia nepamiršti, jog mes nesame Holivudo žvaigždės su stovinčiais boobs iš stiklo plastiko ar ten kokio putų polistirolo ir jie neatrodo taip, kaip pas Jennifer Aniston.
Statistika, parodanti, kur pasaulyje daugiausia lietuviško funky jaunimėlio. TOP 10 mano blog’ą lankančių šalių:
Kai kurie komentatoriai man čia ne per seniausiai skundėsi, kad “neberašai apie Vilnių – uoj, uoj, kaip negerai”. Geriau pažiūrėkime, kiek turiu skaitytojų savo dabartinėje gyvenvietėje:
Na, na, tai žiūriu, nemažai čia Jūsų Londone…? (ne retorinis)
- Nu, bet tu tai vis tiek maladiec – prasisuki bilekaip. Randi fuck buddies*, randi darbus. Nu, netgi geriau nei tam j*banam “Sex and the City”. Ir tašių bei batų randi.
- Hahaha. Nu ne. Nerandu darbų, nes nelabai ieškau. Bet iš ko pragyvent tai randu ten kažką.
- Ai, tai čia kaip atlygis už gerą seksą? Ar darai kažkur cepelinus take away?
- …
Manyčiau, kad tą fuck buddies temą kažkada greitu metu reiktų aptarti plačiau. Kaip manote? Bet man kažkaip nesigauna kalbėtis tokiomis temomis – susigėstu aš kažkodėl. Imu raudoti, raudonuoti ir panašiai. Kitas dalykas – niekada nedarau to, ko man kažkuria prasme daryti neapsimoka. TAI ČIA KAIP TIK TAS ATVEJIS. Ahaha.
Kaip jau minėjau “Facebooke” ir tikriausiai “Twitteryje“, mano papai kažkodėl sumažėjo. Turiu pripažinti, kad mane labiau nervina ne pats sumažėjimo faktas, o tas dalykas, kad dabar neturiu sau tinkamų lifčikų – dabar jie yra pustusčiai. O be to, svorio aš kaip ir nenumečiau (kas būtų pateisinanti priežastis). Nu, ten nebent koks kilas arba du (ant manęs nesimato, vienžo). Tai gal čia simply nuo kiekvieno papo po kilą nukrito? Jesus. Telikas šiuo metu rodo Britney Spears – Womanizer.
*Honestly, nesu didžiausia šio skambaus pavadinimo fanė (nes jame pabrėžiamas seksas). Man kaip šventam žmogui (dar ir prie filologijos) labiau prie širdies – “friends with benefits” (nes jame pabrėžiama draugystė). Realiai, tai tos sąvokos netgi nėra visiškai identiškos. Bet geriausia – to nevadinti tiesiog niekaip. What for? (ne retorinis once again)
- Esu nelaiminga, nes visada darau tai, ką reikia, o ne tai, ką noriu.
- Nerodyk man čia savo kaprizų.
Tada aš susimąsčiau, kaip aš pati darau. Dalykus, kuriuos reikia padaryti, padarau ne anksčiau ir tik tada, kai būnu JAU PADARIUSI viską, ką noriu. Man rodos, žmonės tai vadina neatsakomybe (?). O aš tai vadinu GYVENIMU. O tą kitą variantą laikau vergove, ne gyvenimu.
Iš vakarykščių pokalbių apie maistą (ir kai ką kitą):
- Kuo skiriasi blogas maistas nuo blogo sekso?
- Blogo sekso atgal į virtuvę neišsiųsi.
- Nu, žinok, patarsiu aš tau. Jeigu gaminti nemėgsti ir žinai, kad JIS gamina geriau už tave, geriau jau nedžiugink savo “kulinariniais sugebėjimais”. Nepradžiuginsi.
- Bet aš moku gaminti omletą.
- Aš tai galvoju, kad į vyro širdį lengviau pateksi ne per skrandį, o per lovą.
- Per skrandį patenkama į skrandį, o per lovą – į lovą.
- O per ką į širdį įlistį?
- Per kateterį.
Taip jau čia gavosi, kad mane ištiko nelaimė pavadinimu NEMIGA ir aš esu priversta skaityti mūsų visų mėgstamiausią tinklapį “Delfi.lt“. Pasirodo, neveltui jį atsiverčiau. Labai jau įdomių skaičiukų ten prikišta.
Moterys, besididžiuojančios modelio figūra (90-60-90) jau nebėra tokios populiarios tarp vyrų. Australijos mokslininkai išsiaiškino, kad dabar stipriosios lyties atstovams patinka kitokios damos.
Apklausa parodė, kad seksualiausia ir labiausiai patrauklia vyrams atrodo moteris, kurios:
- ūgis – 163 cm (LOL LOL LOL ir daugybė klaustukų);
- liemens apimtis – 76 cm (paaiškinkite man prašau šitą fenomeną, nes aš visą gyvenimą maniau, jog vyrams gražiausias – liaunas bitutės liemuo);
- klubų apimtis – 100 cm (na, šitą dar suprantu: vyrams juk reikia, kad pagraibyt už ko būtų, nes pirštai yra toks dalykas, kuris mėgsta skęsti lašiniuose; ir šiaip KAD BOBA AKIVAIZDŽIAI VAISINGA BŪTŲ IR GIMDYT GALĖTŲ);
- krūtinės apimtis svyruoja nuo 95 iki 100 cm (šitas manęs nė kiek nenustebino, tik turiu vieną nedidelį klausimėlį: ar didžiapapės – dar vis madoje? nes kažkaip aš dažniau girdžiu, kad svarbiau ne dydis, o forma ir taip toliau ir panašiai. ar mano klausa manęs neapgauna? gal ir ironiška, bet šią savo kūno dalį norėčiau keisti mažiausiai, t. y. nė kiek.)*
Nu va tau ir prašom. This is what I call FAT. Tai kur man dabar susikišti tas ilgas kojas? Tokios apimtys aukštai merginai gal ir būtų sąlyginai NORMALU (ne axujena, bet normalu), bet žemaūgei trolių dukrai??? Nu, aš atsiprašau… Žodžiu, laukiu neigiamų šūksnių! Ir džiaugiuosi, kad man iki visų išvardintų skaičių – TOLI (daugiau nei po 10 cm/each measurement, išskyrus hips). Siaubas kažkoks…
*Norinčioms pasididinti krūtinę turiu puikų patarimą: Jūs geriau nusisiurbkite riebalus nuo viso kūno – tada krūtinė vizualiai (lyginant su likusiomis miniatiūrinėmis Jūsų kūno DETALĖMIS**) atrodys didesnė. Aš tai taip daryčiau (mirkt, mirkt). Dūros, blet.
**O kaip kitaip vadinti tą plastmasę? Tikrai ne dalys ten.
Vakar nebuvau prisėdusi prie kompo, todėl negalėjau nieko pablog’inti. O šiandien irgi užtrukau, kol perskaičiau visas dviejų parų naujienas (jos, kaip visada, man ėdė nervus besidubliuodamos, bet ką padarysi). OMG, tie pletkai yra tikras darbas. Skaitai, gaišti laiką. NES TURI ŽINOT VISKĄ.
Vakar dieną praleidau taip, kaip labiausiai mėgstu – kavinėse ir svečiuose, skambant LIVE pletkams. Ir vienas dalykas man labai užstrigo. Krč, mes su mergom pastebėjom, kad kai kuriems nelabai protingiems vyrams rūpi mergos STATUSAS. Štai pvz., mano graži, liekna ir t. t. draugė susitikinėja su kažkokiu ten ponu, kuris kadaise buvo vedęs MISS LIETUVĄ. Ir jai kelia nerimą faktas, kad “gal aš čia prastesnė”, nes “aš juk nesu misė”. Jis, aišku, nesakė, kad “man reikia dar vienos MISS LIETUVOS ar šiaip visuomėnėje pripažintos OFFICIALLY GRAŽIOS bobos”, bet draugė taip pamanė, nes progai esant jis mėgsta tą faktą paminėti.
Kitas pavyzdys: vienas mano draugas (jis tikrai nėra kvailas), kai paklausiau, kaip jam sekasi su boba, atsakė man, kad viskas gerai ir ji pagaliau susirado darbą. Nes jis atseit jau buvo sunerimęs – “kaip čia taip dabar yra, kad mano boba nedirba”. Ne lygis mol. “Man reikia, kad mergą statusą turėtų.” – sako man jisai. Aišku misių ir dirbančio žmogaus statusai – du visiškai nesulyginami dalykai. O pastarąjį turbūt netgi galima būtų lengvai pateisinti. Aš ir pati nedirbu, todėl man aktualu. Ir žmonės stebisi, kaip čia taip įmanoma gyventi šūdą malant, “nieko neveikiant” ir t. t.
- Ką tu veiki per dienas?
- Rašau verslo planą.
Aš nesuprantu, koks kieno reikalas. Ką noriu tą ir veikiu, o tu gal jau eik numigti, nes rytoj vis tik anksti keltis, ahaha. Grįžtant prie gražuolių mergų statuso, ne visi vyrai pageidauja misių. Kiti nori selebričių, manekenių ar dar kokių patiuninguotų mergų (lyginant su paprasta mergužėle iš gatvės, kuri, tarkime, irgi yra labai graži). Man net kartais norisi kažkokiu būdu įgyti kokį nors funky statusą, kad nejudindama piršto pasiekčiau viską, ko man reikia daug greičiau ir lengviau. Na, tai galėtų būti kokia nors įdomesnė profesija (aktorė, o gal stiuardesė, ahaha), bet tai turbūt nėra labai realu. Užtat man tikrai labai įdomu, kuo turi būti boba, kad diedui būtų zajebiškiau girtis ja prieš draugus. A? Gi tikrai ne padavalka. Vat todėl aš ir be cento sėdėdama neisiu į jokius šūdinus darbus. Nors, aišku, negalima čia nuvertinti ir TOKIŲ darbų, nes vis tik tai yra darbas ir taip toliau. Ir ką tu čia šneki, gal bomžė būsi ateityje prasinarkašinusi. Nu, bet kol galiu sau leisti, tai ir varau. Realiai tai aš visada leidžiu sau šnekėt ką noriu, nes aš juk esu nepakaltinama.
Kita vertus, ne tik vyrams, bet ir moterims reikalingas tam tikras vyro statusas (ne visoms, aišku). Pvz., kad bachūras būtų didžėjus arba turėtų daug mašinų. Man pvz., rūpi, kad nebūtų labai jaunas. Nu, man tas jaunimėlis – ne seksas ir vsio. Man rūpi, kokia gimimo data parašyta jo pase. Ir nesvarbu, kad pagal protą jis yra mažvaikis, vėjavaikis ir taip toliau. Čia gi kaip tik dar geriau. Dvim penki – per mažai man. Vat jeigu man pastatytų du visiškai identiškus bernus, iš kurių vienam būtų dvim penki, kitam – trisdešimt, tai spėkit, kurį aš rinkčiausi? Antras variantas. Gerus gimimo metus turėti yra netgi svarbiau už zjbs mašiną, nes jeigu jaunas bachūras tokią turi, tai ją jam greičiausiai nupirko turtingi tėveliai. O man tokie dalykai visiškai neimponuoja.
P.S. Už mėnesio turėčiau gauti dar vieną porą batų (dovanų). Yes. yes, yes. Gal dar ir pati spėsiu ką nors įsigyti iki to laiko.