13
Statistika, parodanti, kur pasaulyje daugiausia lietuviško funky jaunimėlio. TOP 10 mano blog’ą lankančių šalių:
Kai kurie komentatoriai man čia ne per seniausiai skundėsi, kad “neberašai apie Vilnių – uoj, uoj, kaip negerai”. Geriau pažiūrėkime, kiek turiu skaitytojų savo dabartinėje gyvenvietėje:
Na, na, tai žiūriu, nemažai čia Jūsų Londone…? (ne retorinis)
- Nu, bet tu tai vis tiek maladiec – prasisuki bilekaip. Randi fuck buddies*, randi darbus. Nu, netgi geriau nei tam j*banam “Sex and the City”. Ir tašių bei batų randi.
- Hahaha. Nu ne. Nerandu darbų, nes nelabai ieškau. Bet iš ko pragyvent tai randu ten kažką.
- Ai, tai čia kaip atlygis už gerą seksą? Ar darai kažkur cepelinus take away?
- …
Manyčiau, kad tą fuck buddies temą kažkada greitu metu reiktų aptarti plačiau. Kaip manote? Bet man kažkaip nesigauna kalbėtis tokiomis temomis – susigėstu aš kažkodėl. Imu raudoti, raudonuoti ir panašiai. Kitas dalykas – niekada nedarau to, ko man kažkuria prasme daryti neapsimoka. TAI ČIA KAIP TIK TAS ATVEJIS. Ahaha.
Kaip jau minėjau “Facebooke” ir tikriausiai “Twitteryje“, mano papai kažkodėl sumažėjo. Turiu pripažinti, kad mane labiau nervina ne pats sumažėjimo faktas, o tas dalykas, kad dabar neturiu sau tinkamų lifčikų – dabar jie yra pustusčiai. O be to, svorio aš kaip ir nenumečiau (kas būtų pateisinanti priežastis). Nu, ten nebent koks kilas arba du (ant manęs nesimato, vienžo). Tai gal čia simply nuo kiekvieno papo po kilą nukrito? Jesus. Telikas šiuo metu rodo Britney Spears – Womanizer.
*Honestly, nesu didžiausia šio skambaus pavadinimo fanė (nes jame pabrėžiamas seksas). Man kaip šventam žmogui (dar ir prie filologijos) labiau prie širdies – “friends with benefits” (nes jame pabrėžiama draugystė). Realiai, tai tos sąvokos netgi nėra visiškai identiškos. Bet geriausia – to nevadinti tiesiog niekaip. What for? (ne retorinis once again)
Share on Facebook
26
Šiandien netyčia nugirdau dviejų žmonių pokalbį:
- Esu nelaiminga, nes visada darau tai, ką reikia, o ne tai, ką noriu.
- Nerodyk man čia savo kaprizų.
Tada aš susimąsčiau, kaip aš pati darau. Dalykus, kuriuos reikia padaryti, padarau ne anksčiau ir tik tada, kai būnu JAU PADARIUSI viską, ką noriu. Man rodos, žmonės tai vadina neatsakomybe (?). O aš tai vadinu GYVENIMU. O tą kitą variantą laikau vergove, ne gyvenimu.
Daugiau mano trumpų pamąstymų: ČIA ir ČIA.
Share on Facebook
24
Iš vakarykščių pokalbių apie maistą (ir kai ką kitą):
- Kuo skiriasi blogas maistas nuo blogo sekso?
- Blogo sekso atgal į virtuvę neišsiųsi.
- Nu, žinok, patarsiu aš tau. Jeigu gaminti nemėgsti ir žinai, kad JIS gamina geriau už tave, geriau jau nedžiugink savo “kulinariniais sugebėjimais”. Nepradžiuginsi.
- Bet aš moku gaminti omletą.
- Aš tai galvoju, kad į vyro širdį lengviau pateksi ne per skrandį, o per lovą.
- Per skrandį patenkama į skrandį, o per lovą – į lovą.
- O per ką į širdį įlistį?
- Per kateterį.
Share on Facebook
29
“Vėl pradėjau su moterimis reikalus sukti. Nieko gero tai nežada. Apart sekso.”
Ir dar viena nuostabi:
“Vieni vyrai sako, kad Tu alsuoji karščiu, kitiems tu atsiduodi vasara. Man – paprasčiausiai dvoki prakaitu.”
Share on Facebook
18
Taip jau čia gavosi, kad mane ištiko nelaimė pavadinimu NEMIGA ir aš esu priversta skaityti mūsų visų mėgstamiausią tinklapį “Delfi.lt“. Pasirodo, neveltui jį atsiverčiau. Labai jau įdomių skaičiukų ten prikišta.
Moterys, besididžiuojančios modelio figūra (90-60-90) jau nebėra tokios populiarios tarp vyrų. Australijos mokslininkai išsiaiškino, kad dabar stipriosios lyties atstovams patinka kitokios damos.
Apklausa parodė, kad seksualiausia ir labiausiai patrauklia vyrams atrodo moteris, kurios:
- ūgis – 163 cm (LOL LOL LOL ir daugybė klaustukų);
- liemens apimtis – 76 cm (paaiškinkite man prašau šitą fenomeną, nes aš visą gyvenimą maniau, jog vyrams gražiausias – liaunas bitutės liemuo);
- klubų apimtis – 100 cm (na, šitą dar suprantu: vyrams juk reikia, kad pagraibyt už ko būtų, nes pirštai yra toks dalykas, kuris mėgsta skęsti lašiniuose; ir šiaip KAD BOBA AKIVAIZDŽIAI VAISINGA BŪTŲ IR GIMDYT GALĖTŲ);
- krūtinės apimtis svyruoja nuo 95 iki 100 cm (šitas manęs nė kiek nenustebino, tik turiu vieną nedidelį klausimėlį: ar didžiapapės – dar vis madoje? nes kažkaip aš dažniau girdžiu, kad svarbiau ne dydis, o forma ir taip toliau ir panašiai. ar mano klausa manęs neapgauna? gal ir ironiška, bet šią savo kūno dalį norėčiau keisti mažiausiai, t. y. nė kiek.)*
Nu va tau ir prašom. This is what I call FAT. Tai kur man dabar susikišti tas ilgas kojas? Tokios apimtys aukštai merginai gal ir būtų sąlyginai NORMALU (ne axujena, bet normalu), bet žemaūgei trolių dukrai??? Nu, aš atsiprašau… Žodžiu, laukiu neigiamų šūksnių! Ir džiaugiuosi, kad man iki visų išvardintų skaičių – TOLI (daugiau nei po 10 cm/each measurement, išskyrus hips). Siaubas kažkoks…
*Norinčioms pasididinti krūtinę turiu puikų patarimą: Jūs geriau nusisiurbkite riebalus nuo viso kūno – tada krūtinė vizualiai (lyginant su likusiomis miniatiūrinėmis Jūsų kūno DETALĖMIS**) atrodys didesnė. Aš tai taip daryčiau (mirkt, mirkt). Dūros, blet.
**O kaip kitaip vadinti tą plastmasę? Tikrai ne dalys ten.
Share on Facebook
11
Vakar nebuvau prisėdusi prie kompo, todėl negalėjau nieko pablog’inti. O šiandien irgi užtrukau, kol perskaičiau visas dviejų parų naujienas (jos, kaip visada, man ėdė nervus besidubliuodamos, bet ką padarysi). OMG, tie pletkai yra tikras darbas. Skaitai, gaišti laiką. NES TURI ŽINOT VISKĄ.
Vakar dieną praleidau taip, kaip labiausiai mėgstu – kavinėse ir svečiuose, skambant LIVE 
pletkams. Ir vienas dalykas man labai užstrigo. Krč, mes su mergom pastebėjom, kad kai kuriems nelabai protingiems vyrams rūpi mergos STATUSAS. Štai pvz., mano graži, liekna ir t. t. draugė susitikinėja su kažkokiu ten ponu, kuris kadaise buvo vedęs MISS LIETUVĄ. Ir jai kelia nerimą faktas, kad “gal aš čia prastesnė”, nes “aš juk nesu misė”. Jis, aišku, nesakė, kad “man reikia dar vienos MISS LIETUVOS ar šiaip visuomėnėje pripažintos OFFICIALLY GRAŽIOS bobos”, bet draugė taip pamanė, nes progai esant jis mėgsta tą faktą paminėti.
Kitas pavyzdys: vienas mano draugas (jis tikrai nėra kvailas), kai paklausiau, kaip jam sekasi su boba, atsakė man, kad viskas gerai ir ji pagaliau susirado darbą. Nes jis atseit jau buvo sunerimęs – “kaip čia taip dabar yra, kad mano boba nedirba”. Ne lygis mol. “Man reikia, kad mergą statusą turėtų.” – sako man jisai. Aišku misių ir dirbančio žmogaus statusai – du visiškai nesulyginami dalykai. O pastarąjį turbūt netgi galima būtų lengvai pateisinti. Aš ir pati nedirbu, todėl man aktualu. Ir žmonės stebisi, kaip čia taip įmanoma gyventi šūdą malant, “nieko neveikiant” ir t. t.
- Ką tu veiki per dienas?
- Rašau verslo planą.
Aš nesuprantu, koks kieno reikalas. Ką noriu tą ir veikiu, o tu gal jau eik numigti, nes rytoj vis tik anksti keltis, ahaha.
Grįžtant prie gražuolių mergų statuso, ne visi vyrai pageidauja misių. Kiti nori selebričių, manekenių ar dar kokių patiuninguotų mergų (lyginant su paprasta mergužėle iš gatvės, kuri, tarkime, irgi yra labai graži). Man net kartais norisi kažkokiu būdu įgyti kokį nors funky statusą, kad nejudindama piršto pasiekčiau viską, ko man reikia daug greičiau ir lengviau. Na, tai galėtų būti kokia nors įdomesnė profesija (aktorė, o gal stiuardesė, ahaha), bet tai turbūt nėra labai realu. Užtat man tikrai labai įdomu, kuo turi būti boba, kad diedui būtų zajebiškiau girtis ja prieš draugus. A? Gi tikrai ne padavalka. Vat todėl aš ir be cento sėdėdama neisiu į jokius šūdinus darbus. Nors, aišku, negalima čia nuvertinti ir TOKIŲ darbų, nes vis tik tai yra darbas ir taip toliau. Ir ką tu čia šneki, gal bomžė būsi ateityje prasinarkašinusi. 
Nu, bet kol galiu sau leisti, tai ir varau. Realiai tai aš visada leidžiu sau šnekėt ką noriu, nes aš juk esu nepakaltinama.
Kita vertus, ne tik vyrams, bet ir moterims reikalingas tam tikras vyro statusas (ne visoms, aišku). Pvz., kad bachūras būtų didžėjus arba turėtų daug mašinų. 
Man pvz., rūpi, kad nebūtų labai jaunas. Nu, man tas jaunimėlis – ne seksas ir vsio. Man rūpi, kokia gimimo data parašyta jo pase. Ir nesvarbu, kad pagal protą jis yra mažvaikis, vėjavaikis ir taip toliau. Čia gi kaip tik dar geriau. Dvim penki – per mažai man. Vat jeigu man pastatytų du visiškai identiškus bernus, iš kurių vienam būtų dvim penki, kitam – trisdešimt, tai spėkit, kurį aš rinkčiausi? Antras variantas. Gerus gimimo metus turėti yra netgi svarbiau už zjbs mašiną, nes jeigu jaunas bachūras tokią turi, tai ją jam greičiausiai nupirko turtingi tėveliai. O man tokie dalykai visiškai neimponuoja.
P.S. Už mėnesio turėčiau gauti dar vieną porą batų (dovanų). Yes. yes, yes. Gal dar ir pati spėsiu ką nors įsigyti iki to laiko.
Share on Facebook
06
Šiandien atradau, kad lietuvių vyrų vidutinis ūgis yra beveik toks pats kaip mano – 176,3 cm (2006 m.). Nu, atsiprašau. Gražu, naxui. Nykštukų šalis (kaip ir daugelis kitų). Tiesą sakant, mane visada stebina vyrai, kurių ūgis mažesnis nei 178 cm. Nes aš tada galvoju – kaip gi čia taip jie neužaugo vargšiukai (???). Bet po to pagalvoju, kad čia gal aš tiesiog GERAI UŽAUGAU. Daug košės valgiau vaikystėje, matyt.
Dar man labai įdomu, kaip veikia genai. Nes šeimoje (neturiu omeny visos giminės) esu šviesiausių plaukų ir smulkiausia – mažiausio ūgio (!), mažiausio batų dydžio, smulkiausių kaulų, liekniausia, siauriausių pečių ir t. t. Tik su žandais nepasisekė. Ir šiaip stora. Ai, o mano aukšta draugė tai sako, kad nepasitiki mažaūgiais. O štai man kažkas minėjo, jog aš pasitikiu VISAIS.
Taip pat šiandien atradau, kad anglai yra lieknesni už lietuvius. Rimtai? Ir italai irgi mol. Na, ir daug kitų (pvz., kaimynai lenkai ir latviai). Mūsų litovcai atseit priskiriami prie Europos storulių. Cha cha cha! Bet bulvių per metus daugiausiai suvalgo ne lietuviai, o latviai (kažkur apie 130 kg per metus). Man žiauriai įdomu, kaip jie apskaičiuoja. Pagal perkamumą per person? Nu, o gal aš išmetu arba naudoju kompresams. Kažin, kaip jie su čipsais elgiasi beskaičiuodami? Priskiria prie chymkės (kartu su narkais ir kečupais) ar bulvėmis laiko?
Share on Facebook
27
UFB papai iš nugaros.
Laukan buvau išlėkus tik trumpam, bet man užteko laiko pagalvoti apie daugybę svarbių dalykų: gyvenimą, sveikatą, šeimą, seimą, neramumus Kambodžoje, vaikų kaimus Šeškinėje… Tačiau Angelinai rūpimos problemos manęs kažkaip per daug nejaudina. Užtat mane rimtai neramina du konkretūs klausimai:
1) Kokie papai yra laikomi mažais, o kokie – jau vidutinio dydžio? Klausiu ne šiaip sau, nes pastaruoju metu man teko girdėti, jog mano papai viršija “mažų papų” tūrio normas (o aš lyg ir galvojau priešingai). Man reikia būtinai žinoti atsakymą į šį klausimą, nes ką gi aš darysiu, jeigu manęs koks bachūras paklaus – “tavo papai – maži ar dideli?”. O meluoti juk nesinori…
2) Jau seniau su protingais žmonėm man yra tekę aptarti sekso pasiūlymų temą. Buvo nuspręsta, jog vyrai negali sakyti moterims – “Davai pasidulkinam ryt, ką?”. O moterys? Ar gali?
P.S. Jūs tik pažiūrėkite, ką jie padarė mano senajam rūžavam BLOGui. ;(
Share on Facebook
11
Niekam ne paslaptis, kad nuo senų senovės lietuvaičiai buvo žinomi kaip valstiečių tauta. Ačiū Dievui, šiandien esame kažkiek paveikti vakarietiško industrinio purvo, tačiau jis turbūt niekuomet neužgoš smegenyse užsilikusių agrarinės kultūros vertybių. Nes nepatikliam kaimiečiui šūdo neįkiši.
Kuklumas, paprastumas, darbštumas – trys pagrindiniai žingsniai, darantis karjerą kaimo troboje ar kolektyvinių sodų bendrijoje. To kaimiečiai buvo mokomi jau nuo ankstyvos vaikystės. Mama (o vėliau ir mokykla) vertė juos skaityti Jono Biliūno kūrybą, kuri atseit turėjo nušviesti vaiko vidų. Ant kaktos kiekvienam buvo privaloma užsirašyti po vieną NORMOS MOTINOS įsakymą. Pasirinktinai: “estetiška yra tai, kas etiška” arba “gražu yra tai, kas moralu”.
Tačiau situacija iš tikrųjų nėra tokia tragiška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Padėtis pradėjo taisytis, kai į Lietuvos pusę papūtė modernizmo vėjelis. Aišku, jis neprilygsta Katrinos uragano jėgai, bet visgi jo dėka kai kurie žmonės pagaliau pradėjo suvokti, jog šėtono dėstomos new age vertybės (cinizmas, arogancija, vulgarumas, narciziškumas) neša žmogui daug didesnę naudą nei tironiškosios tyrumo bažnyčios postulatai. Tą pati sakė ir Nyčė, pasak kurio “žmogus buvo moralus, kol nepradėjo ieškoti moralės”.
“Moralė yra yda” – taip aš pasakyčiau rugsėjo pirmąją, jei būčiau pradinės mokyklos direktorė. Žinoma, tai sukeltų daugelio tėvelių pasipiktinimą, nes vis tik didžioji jų dauguma nebuvo paliesta mano minėtojo VĖJELIO. Aš, žinoma, juos užjausčiau, jei tik galėčiau, bet deja “vergai iš aristokratų susilaukti užuojautos negali, nes jų kančia yra menkavertiška ir juos užjausti yra šlykštu ir žema”. Todėl man tiesiog tektų nurimti ir susitaikyti su tų tamsuolių antipatija.
Tiesą sakant, manęs niekada per daug nejaudino faktas, jog nemažai žmonių manęs nemėgsta. Nes tų, kurie mane mėgsta, man irgi visiškai sočiai pakanka. Be to, turbūt žemėje neegzistuoja žmogus, kurį visi mėgtų. Netgi ±tobulybė bus daugelio nekenčiama vien tik iš pavydo. “Jam gerai, sekasi, jis gerai atrodo, jis yra geras ir mielas žmogutis.” Natūralu, kad nekenčiame tokių žmonių. Jie juk gadina mūsų reitingus. Drįsta čia mus lenkti. Juk tai mes turime pirmauti. Ir nereikia čia apsimetinėti – “mano mąstymas – ne toks” ir “aš esu geranoriškas ne tik sapnuose”. Pavydim mes visi. Tik vieni tą daro tyliai, o kiti… tiesiog negudriai.
Apie mano vertybes turbūt neverta daug kalbėti, nes jos jau ir taip seniai visiems yra aiškios. Žinoma, myliu namus, draugus ir t. t. – kaip ir visi. Bet negaliu nuslėpti ir begalinės savo aistros diktatūrai, valdžiai ir pramogai*. Žodžiu, mano vertybės prasideda kažkur tarp spintoje gulinčių batų dėžių, o baigiasi antrėsolėse (ten aš laikau patalynę). Ir nieko čia nepadarysi. Let’s dance!
“Konservatore, nekraupink Europos nahuj.”
* Šitoje vietoje juokavau, nes esu vodka girl, actually.
Share on Facebook
RSS SRAUTAS
