06
Šiandien sapnavau, kad gyvenu kažkokiame bendrabutyje su Lady Gaga ir dar keletu paprastų žmonių (kaip man – per paprastų). Šiaip Lady Gagos nedievinu, bet sapne pastaroji manęs per daug neerzino – na, kaip gali pykt ant tokio išsiblaškiusio žmogaus su šviesiu kaltūnu ant galvos? Nors kodėl ji negyveno viešbutyje, taip ir liko neaišku, bet bendrabutyje ji apsitojo, nes negalėjo rasti chatos. 
Vieną dieną priena prie manęs viena iš ten gyvenančių bobų ir sako: “Tu įsivaizduoji, Lady Gaga man parekomendavo atseit dvi labai skanias kavas. Vienoje kavinėje toji kava kainuoja 10 eurų, kitoje – 20 eurų. Čia jinai norėjo iš manęs pasityčiot, pavaidint prieš mane turtingą selebritę?” Čiut nenumiriau iš gėdos… Kaimiete tu nx, patylėtum geriau.
Teko Lady Gagą ginti. Sakau: “Lady Gaga tikrai tau nerekomendavo tų kavų iš blogos valios – greičiausiai jos ir yra labai geros. Ir giliai abejoju, kad ji apskritai žino, kiek jos kainuoja.” Ši situacija sapne privertė mane susimąstyti – kodėl varguoliai nori, kad juos suprastų, tačiau kitų jie suprasti nesugeba? Žodžiu, likau pikta. O ta boba tai mane nervuoja. Ačiū Dievui, neatsimenu nei vardo, nei veido.
Dar sapne Lady Gaga pasišlykštėdama man dėstė, kad Jennifer Aniston valgo kažkokį sveiką šūdą – košę malošę kažkokią (kas yra netiesa, Jennifer valgo vištienos krūtinėlę). Pasišlykštėdama, nes ji pati minta burgeriais bei bulvytėmis ir tik kartais pasidietina. Likau nustebusi nuo tokio pareiškimo, nes visi mes puikai žinome, ką Gaga rašė savo Tviteryje (beje, Gaga mane followina, LOL*).
Sapną vainikavo vienas malonus vaikinas, gyvevantis mūsų bendrabutyje, kuris dėl kažkokios priežasties paprašė pasinaudoti mano tualetu. Nedvejodama daviau jam leidimą su mintimi, kad “tas kultūringas tai man nieko gi ten nepridirbs”. Deja, klydau, nes užsimaniusi pamyžti radau apmyžtą dangtį. Negalėjau patikėt tuo, ką išvydau – iki dabar man akyse stovi ta geltona spalva.
Tas bernas buvo malonus ir gerai valgyt gamino. Bet kai manęs paklausė, ar jis gerai gamina, atsakiau griežtą NE. Viską gerai apgalvojusi nusprendžiau, kad gebėjimas taisyklingai myžti priklauso gaminimo skillsų grupei. Nu, tai bendrai paėmus šūdinai jis varo, lochas.
*Taip yra dėl to, kad akaunto atsiradimo pradžioje, jos žmonės bandė followinti back visus savo followerius. Taip jie darė su pirmais 139 tūkstančiais, po to turbūt pavargo maigyti – dabar followerių yra 23 milijonai. Aš pati Gagos nebefollowinu, nes nusibodo tie jos “Little Monsters”.
16
Butas iš esmės buvo tvarkingas, nieko nepridursi čia. Niekas nesimėto, nerasi jokio lyšno popiergalio. Tačiau dalykai, kurių nepastebėsi plika akimi, gerai įsižiūrėjus, vis tik nedžiugino. Tuos milžiniškus dulkių gumulus juk gali pastebėti tik tada, kai pasilenki rakom, kad surastum pamestas šliopkes. Treniruoklis irgi apdulkėjęs – tubūt niekas nesinaudojo juo kelias savaites. Kaip ir negali pykti. Tačiau netoleruotiną dalyką aptikau, kai pirmą kartą prisipildė milžiniškas kibiras šiukšlių, t. y. maišas, esantis kibire. Kas kart mesdama šiukšles į tą kibirą užuosdavau smarvę – lyg chemijos kokios. Lako gal. Jei nebūtų pasibaigęs mano nagų lako valiklis, manyčiau, kad šiušliadėžėj mėtosi panaudoti, raudoni arba mėlyni, vatos gabalai.
Ne jie tai buvo, oi ne jie. Aną šiukliadėžę, pasirodo, naudojo praktiniais tikslais – grybų auginimui. Grybai labai gerai auga iš panaudotų šlapių kavos pakelių – tų, kuriuos reikia dėti į kavos aparatą. Metų senumo maisto likučiai, tinkamai laikomi šiltnamio sąlygomis, irgi gali duoti neblogų vaisių. Labai gražūs tie vaisiai, o dar ir madingos spalvos – žydrai sidabriniai. Ir dideli kokie! Galėtum iš tokio kieko kepurę pasisiųsti arba sriubos puodą išsivirti.
Bon Appétit.
24
Labiausiai to linkiu SAU. Labai norėčiau, kad kitą diną po gėrimo daugiau nebesijausčiau, kaip neatleistinos gėdos prisidariusi padugnė, valkata, skardžiabalsė reksnė-debilė. Taip pat norėčiau, kad tokiomis akimirkomis daugiau nebelankytų suicidal mintys ir nesinorėtų slėptis nuo aplinkos po pagalve – taip ir uždust gali, žmogus. Na, o toliau klasikiniai palinkėjimai: babkės, batai, tašės, daugiau prabangos ir mažiau high streeto… Mažesnių sąskaitų už šildymą, muahaha!

29

Jei dar nežinot, ką apsirengti, spauskite ČIA.
25
Toptelėjo LOL mintis pakeist BLOGo pavadinimą į “Žmonelė”. Būtų kaip žurnalas “Panelė”, tik ne “Panelė”, o “Žmonelė”. Ką manote?
Nors gal čia LOL tik šįvakar man. O gal ir ne.
17
Žinot tą jausmą, kai ant pachmo vidurius TUOJ PALEIS. Jausmas yra maždaug toks:
Eini sau ramiai, lyg niekur nieko, kai staiga kažkas tau šauna į šiknaskylę. Nujauti, kad tą šūvį reikia užblokuoti. Tryda vis stipriau beldžiasi į duris. Viskas OK, jei esi namie. Tačiau zakon podlasti visada pasirūpins, kad tai nutiktų būtent tada, kai esi viešumoj tarp milijardo žmonių. O viešojo tualeto, aišku, nėra kilometro spinduliu. Tada galvoji – ir nachuj aš iš vis ėjau iš namų ant šito pachmo? Nejaugi negalėjau apsieit be savo dietinės kolos? Vandenuko, matot, nepakanka jai.
Anyway, ačiū Dievui, neapsišikau. Pagaliau sėdžiu lovoje. Gurkšnoju limonadą. Ramiai laukiu iš lėto artėjančio žopos aliarmo.
Kol stovėjau kasoje (kurioje, ofkorz, būtent man esant kažkas nutiko, kas užtruko gerą pusvalandį), ėmiau fantazuoti, kas būtų, jei vis tik apsišikčiau. Po tokio bajerio tai tik žudytis nebent. Bandau įsivaizduot tą smarvę. Heh, alkoholiniai šūdai – visada patys kvapniausi. Turbūt apsiverkčiau ir pasislėpčiau krūmuose. Skambinčiau draugui, kad atneštų rūbų ir tualetinio porą rulonų.
30
Och, jei tik mano mama neskaitytų šio blogo. Turbūt net su kokiu RSS prenumeruojas, nes kai tik parašau kokį Š kartą metuose, iš karto man viską Skaipe raportuoja. FML. Bring back the anonymity!
Taip norėjau pasiskųst, kaip viskas blogai. Juk visus džiugina svetimos nesėkmės! Dantys blogai, gerklė blogai, ausis blogai, dar daug neminėtino blogai. Šiandien pusryčiams valgiau pagedusią grūdėtą varškę.
Mano gimtadienis, beje, buvo neseniai, galit sveikint. LOL, kad beveik niekas nežino, kada tavo gimtadienis, kai iš Feisbo ir Skaipo pašalini gimimo datą. Pabandykit.
15
Pirma nuotrauka:

Antra nuotrauka:

Pirmoje nuotraukoje vaizduojamas išilgai perpjautas apendicitas, antroje – kepta kiaulienos šoninė. Žiauriai pradžiuugino mane šis atradimas šįryt.
Vakar eilinį kartą pasitempiau koją – neįsivaizduoju, kaip man tai pavyksta.
Šiandien pabudau nuo fake apendicitinio skausmo. Kaip paaiškėjo pagūglinus, apendicitas, ačiū Dievui, yra priešingoje pilvo pusėje. Jeigu širdis būtų ten, kur man atrodo, turbūt jau seniai būčiau numirus nuo infarkto. O kiek gi kartų būčiau nuvarius į kairę, jei nesupainiočiau jos su dešine…
Nenoriu tvarkytis, tingiu eit į dušą. Laisvu nuo tinginiavimo laiku, meldžiu Dievą, kad negaučiau darbo, kurio norėjau dar nuo žiemos. Keistas mano šitas noras, be abejo. Nū jo, keistokas. Bet tai o kaip man jaustis, kai aš visą vasarą jau susiplanavus? Ir kažkokie debilai sumano man paskambint netinkamu laiku. Darbinį testą laikiau penktadienį, tryliktą dieną. LOL. Stengiausi atlikti kuo geriau, bet tikiuosi, kad mano konkurentai – pranašesni.
Ai, krč, nekenčiu aš visko šiandien. O labiausiai, ko nekenčiu, tai laiptų savo laiptinėj.
Einam geriau bekono ėst.
08

Nieko nėra šlykčiau už plaukų auginimą prieš depiliaciją vašku. Praėjo trys dienos, o aš jau baigiu numirti. Man rodos, galiu net pradėt lunatikuot ir naktį atsikėlusi išravėti tą rūtų darželį.
Išėjus į lauką, man prasideda halionikai, kad žmonės per džinsus mato mano neskustas kojas. Fū, niežti viską. Daržo siejimą gyvenime praktikavau vos porą kartų, nes visai neturiu tam kantrybės. Ištverdavau gerokai mažiau, negu reikia. Šįkart noriu pavaryt normaliai. Kad aplinkiniams per džinsus krūmai išlįstų ir be halioniokų, ha ha.
Pasiskundžiau.
