Norite tikėkite, norite ne… bet šiandien aš išteku! Prašom mane nuoširdžiai sveikinti bei kuo plačiau praverti savo pinigines. Sąskaitos numerį pavedimams daryti sužinosite parašę elektroniniu paštu: user.friendly.biatch@gmail.com. Laukių Jūsų laiškų! Ir ypač – PAVEDIMŲ.
Vestuves minėsime gan kukliai, bet balta fata (dievinu šį rusizmą), balta suknelė, balta mišrainė, balta staltiesė, žydra gumytė (ar kaip ten ją vadinate?) ir be abejo, žavus jaunikis, turėtų būti savo vietose. Oh em gee, I’m so excited!!!
Vienintelis dalykas, kuris mane neramina šiuo metu yra mano pilvūzas. Jis – toks išsipūtęs, kad bijau, jog svečiai pamanys, kad tuokiamės iš reikalo. Skubu paneigti šį potencialų gandą.
Na, ir pabaigai… Linkiu Jums sugauti mano puokštę!
Pasakojau čia draugui neseniai (pachmo metu), kaip man patinka gėrimai, gal net “nesąmonės” ir kokia nedorėlė aš vis tik esu. Tiesą sakant, tiesos aš čia per daug apie save neskleisiu – man rūpi, kad gerai skaitytųsi. Taipogi man rūpi, kad nepereskaitytų kas nereikia.
<…> tikrai nepasakosiu, ar turėjau one night standų pastaruoju metu. Why should I? Aš nenoriu, kad žinotumėt BET KURIUO ATVEJU.
1) Jeigu turėjau, laikysite mane kekše (kokia ir esu) – o aš kaip tik šiuo metu kuriu naująjį įvaizdį. “Pamaldusis”. Šv. Evelinai virš galvos pukuojasi įsivaizduojama aureolė. Kitų atributų kaip ir nėra.
2) Jei neturėjau, laikysite mane žiopla lūzere. Galbūt net pamanysite, jog manęs niekas nenorėtų patvarkyti. O Dieve, kaip tai būtų siaubinga, kai pagalvoji! Neminėk Dievo vardo be reikalo, mieloji.
<…> Niekada nemėgau girtis savo “pasiekimais”. O kartais taip norėtųsi. Tačiau tada pagalvoji, kad nesi vyras, todėl “ereliški” būdo bruožai moteriškai giminei bonusų nepriduoda. Žodžiu, viską papasakojau draugui. Pasakiau, kad nežinau, ką man daryti, nes esu nevaldoma ir verkiu po to pastoviai. Nelaiminga ir nelaiminga. Verkiu, bet nesikeičiu. Vis tiek darau savo šūdus ir toliau.
Draugas man pareiškė, kad egzistuoja vienintelis būdas šiek tiek apsitvarkyti gyvenimą – susirasti diedą, kuris mane suvaldytų. Pagalvojau, kad jis yra teisus. Kita vertus, taip pat pagalvojau, kad gal nenoriu aš visai jokio diedo (O gal aš bandau save apgauti? Neįsivaizduoju – meluoju pernelyg gerai, kad atpažinčiau savo pačios blefą).
Galiausiai man iškilo klausimas – ar įmanoma mane suvaldyti? Nu bet rimtai – neįsivaizduoju savęs “in a relationship” šiuo metu. Aš nesu prieš santykius. Gink Dieve, tikrai NE. Bet aš bijau, kad jei įsitaisysiu rimtą bachūrą, ką nors įdomaus praleisiu per jį. Pavyzdžiui, geresnį bachūrą. Jaunystėje, jei jau turėdavau kokį “oficialų”, būtinai slėpdavau jį nuo “šiaip kavalierių”. Nes pastarieji sužinoję atseit manęs nebenorės. O man gi čia katorga būtų. Man gi reik dėmesio IŠ VISŲ. Ne iš vieno. Norėkite manęs visi.
P.S. Šitas postas nėra naujas. Tiesiog nepostinau jo seniau kažkaip.
P.P.S. Greičiausiai dėl to, kad po atchodų man jis tapo nebeaktualus.
Nekenčiu virt kavą kitiems. Anksčiau kažkaip mėgau. Dabar tos terlionės mane vargina pernelyg. Man niekas kavos nedaro. Man niekas nedaro kojų masažo. Tačiau nepasakyčiau, kad tai mane labai liūdina, mat masažai man turbūt niekada per daug ir nepatiko.
Niekas manęs nemyli ir neperka man drabužių. Draugė nupirko man segtukų. Aš nupirkau jai gumyčių. Taip ir gyvenam. Kovodamos su kaltūnais.
Aš nesuprantu, kur šitame rajone galima rasti nemokamą WiFi. Nes šiandien aš VĖL buvau priversta sėdėti dvi valandas… wait for it… MAKDONALDE. Tokiose vietose man atrodo, jog mane kažkas pamatys. Pamatys, nufotografuos, galbūt NET įdės į internetą.
Panašiai jaučiausi nebent bažnyčioje prieš dešimt metų.
Kasininkė Kitajozė kažko manęs paklausė: “Miau miau?” Žvilgsniu tariau jai: “?” Sako: “Miau miauuu?” Sakau: “Sorry, I don’t understand.” Sako: “M-i-a-u m-i-a-u?” Kraipydama galvą vėl jai pakartoju: “Nope, I still don’t understand.” Vėl ji man miauksi ir bando parodyt kažką rankų mostais: “Mijau miiiau? Miau? Miau miau?” Tada pasakiau: “Do whatever you want.”
Dabar mastau, kad “miau” buvo “mayo”. Tačiau galvosūkis vis tik lieka iki galo neišspręstas: “Miau mayo?”, “Mayo miau?” ar “Mayo mayo?”? Taip ir liksiu nesužinojusi, ką ištikrųjų Kitajozė man norėjo įsiūlyti. Aš tai jai siūlau įsigyti mikrofoną ir apsilankyti pas logopedą.
Laba diena, ponia. Jau rasiau anuomet, kad jus myliu, bet apie tai – tik po vestuviu. Dabar noriu paklaust, ar tiesa, kad jusu nuotrauka kabo ant kazino duru nepageidaujamuju sveciu sarase? Ir beje, kiek mokat uz grama darozkes? Aciu i prieki, cia buvo Sauskelnis.
Ha hahahaha!!! Aš jau matau, kad Jūs, sūkos, užuodžiat, jog šiuo metu labai stipriai mokausi ir todėl bandot vis mane patrukdyti savo laiškais. O aš, kadangi neturiu valios ir šiaip mirštu iš nuobodulio kažkur egzodo plepaluose (“Taip ir žus geriausios mūsų jėgos: vienos duoną kepdamos, kitos paminklų akmenis tašydamos, trečios lėkštes plaudamos.”), imu ir pasiduodu!
Mielas Sauskelni,
Jūs mane mylite? Kokiu vardu pasirašinėjote, nes daug čia tokių mylinčių – nesate išskirtinis. Nepaisant to, man labai malonu, jog vertinate mano nekaltybę. Apie kazino ir nuotrakas nieko nežinau. Taip Jūs mane ir mylite, jei nežinote, jog nepernešu azartinių žaidimų. Už darožkes mes nemokam. Nes mes jų net nevartojam.
Būkite geri ir atsiųskite savo kolegei valkatai trijų dalykų, kurie tuojau pat bus išvardinti, medžiagą/konspektus:
- lietuvių literatūra (XX a., antra pusė);
- sintaksė;
- akcentologija
Man labai reikia ir aš nieko nemoku. Ir neturiu laiko konspektuot vadovėlių, juos skaityt, ieškot šūdų internete ir t. t. Neabejoju, kad kas nors šias nesąmones jau laikė ir turi kompo archyvuose užsilikusių dokumentų, kurių gyvenime, žinoma, daugiau nebeprireiks. Na, bet gi gaila trint, tai ir pasilikau.
Medžiagą siųsti man e-mail’u: user.friendly.biatch@gmail.com
Po kelių dienų pertraukos pagaliau atradau laiko “Google Readeryje” pasiskaityti skiltį “Fashion”. Na, aš ten labiau žiūriu nuotraukas nei skaitau ir šiaip “noriu šitos suknelės”. Negaliu atsistebėti savo kritišku požiūriu į žmonių grožį. Visi Jūs man urodai (ypač aš pati – bet apie tai vėliau). Na, draugai tik gal ne. Turiu pripažinti, kad pavyduoliškai nekenčiu kūdų žmonių ir tokie postai, atvirai šnekant, švelniai glosto mano negailestingą širdį.
Myliu tave, Gemma. Prašau nesėsk tik ant dietos.
O tavęs vat nekenčiu. Matosi, kad neturi šalia tokios draugės kaip Evelina, kuri būtų visada pasiruošusi ištiesti tau delną, laikantį kibirą čipsų. Pašlakstytų aliejumi, su spirgučiais ir grietine.
Nors ir nekenčiu šitų bobų dėl jų kūdumo, bet pvz., kokia nors Sasha Pivovarova tai man labai patinka. Graži mergaitė. Žinoma, kol neprasižioja. Turiu omeny garsą.
Aha. Vat tau ir baigėsi visas grožis. Ai, o pvz., iš senesnių podiumo valkatų man gražiausios – Kate Moss ir Carmen Kass. Tiesą sakant, aš taip niekada ir neatradau, kur yra mano kritiškumo šaknys. Ir kodėl visos bobos (ypač visokios malalietkos), nesančios mano draugėmis, man yra tik negražios besmegenės debilės, kurias reikia SUNAKINTI. Skubu pasiteisinti, kad visa tai jokiais būdais nėra kokia nors arogancijos apraiška. Juk savęs aš irgi nekenčiu. Bet čia jau – another story. Puikiai žinau, kiek baisi, kvaila, nerangi, prasta lovoje ir dar kokia nors pati esu. Bet kažkodėl manęs tai kaip ir nelabai jaudina, nes galutiniam rezultate aš vis tiek esu ZJBS. Trumpai paaiškinsiu, kame gi čia replės. Matote, viskas yra labai paprasta: mano minusų skaičius yra lyginis, o visi, kas baigė bent penkias klases mokykloje, puikiai žino, jog MINUSAS + MINUSAS = PLIUSAS. Bandyti įtikinti mane, jog yra kitaip yra mažų mažiausiai beprasmiška. Nes savo laiku dalyvavau “Kengūroje”. Labanakt (ne, aš nesu girta ir man ne PMS).
Statistika, parodanti, kur pasaulyje daugiausia lietuviško funky jaunimėlio. TOP 10 mano blog’ą lankančių šalių:
Kai kurie komentatoriai man čia ne per seniausiai skundėsi, kad “neberašai apie Vilnių – uoj, uoj, kaip negerai”. Geriau pažiūrėkime, kiek turiu skaitytojų savo dabartinėje gyvenvietėje:
Na, na, tai žiūriu, nemažai čia Jūsų Londone…? (ne retorinis)
- Nu, bet tu tai vis tiek maladiec – prasisuki bilekaip. Randi fuck buddies*, randi darbus. Nu, netgi geriau nei tam j*banam “Sex and the City”. Ir tašių bei batų randi.
- Hahaha. Nu ne. Nerandu darbų, nes nelabai ieškau. Bet iš ko pragyvent tai randu ten kažką.
- Ai, tai čia kaip atlygis už gerą seksą? Ar darai kažkur cepelinus take away?
- …
Manyčiau, kad tą fuck buddies temą kažkada greitu metu reiktų aptarti plačiau. Kaip manote? Bet man kažkaip nesigauna kalbėtis tokiomis temomis – susigėstu aš kažkodėl. Imu raudoti, raudonuoti ir panašiai. Kitas dalykas – niekada nedarau to, ko man kažkuria prasme daryti neapsimoka. TAI ČIA KAIP TIK TAS ATVEJIS. Ahaha.
Kaip jau minėjau “Facebooke” ir tikriausiai “Twitteryje“, mano papai kažkodėl sumažėjo. Turiu pripažinti, kad mane labiau nervina ne pats sumažėjimo faktas, o tas dalykas, kad dabar neturiu sau tinkamų lifčikų – dabar jie yra pustusčiai. O be to, svorio aš kaip ir nenumečiau (kas būtų pateisinanti priežastis). Nu, ten nebent koks kilas arba du (ant manęs nesimato, vienžo). Tai gal čia simply nuo kiekvieno papo po kilą nukrito? Jesus. Telikas šiuo metu rodo Britney Spears – Womanizer.
*Honestly, nesu didžiausia šio skambaus pavadinimo fanė (nes jame pabrėžiamas seksas). Man kaip šventam žmogui (dar ir prie filologijos) labiau prie širdies – “friends with benefits” (nes jame pabrėžiama draugystė). Realiai, tai tos sąvokos netgi nėra visiškai identiškos. Bet geriausia – to nevadinti tiesiog niekaip. What for? (ne retorinis once again)
RSS SRAUTAS
