“Tu kažką turi. Nežinau, ką, bet kažką. Turi kažką viduje – turbūt vidaus organus ir asmenybę.”

Ta proga, kad kitą pirmadienį išvykstu į nedidelę kulinarę kelionę, man tenka po biškį kraustyti spintą ir spręsti, ką gi vilkėsiu per visas tas iškilmingąsias vakarienes. Šiek tiek nervuoja, kad man patinka tik suknelės ir nuogumai, kas nelabai tinka per lietų ir šaltį, kuris paliubomu vieną dieną ims ir užklups mane iš nugaros netikėtai. Būtinai paimsiu dvi poras kablų, nes viename iš dviejų mano išvykos planų yra punktas – išmokti naudotis “tuo šūdu”. Be to, svetimame mieste gal nebus taip gėda vaikščioti gatvėmis kaip invalidei. Na, o kas gi dar yra mano planuose – klausiate Jūs. Aš noriu naujos tatuirtuotės. Noriu seniai, o buvimas ne Lietuvoje, mano nuomone, yra puiki proga įamžinti tą buvimo SVETUR etapą. Idealiu atveju pasidovanočiau ją sau per gimtadienį (08-26!!!), tačiau žiūrint realistiškai, mes matome tuščią piniginę, gulinčią šalia tuščio popieriaus lapo su užrašu “Evelinos tattoo idėja”. Gerai, kad bent jau sugalvojau vietą, kurioje ji turi būti. Aišku, vieta buvo parinkta ne atsitiktinai – aš nemėgstu tatuiruočių, piercing’o ir kitų nesąmonių labai matomose vietose. Tos puošmenos turi būti lengvai paslepiamos. Būtent todėl dabartinių mano kūno pričendalų irgi nesimato. Ta prasme, nuoga nugara, pilvu ir iškišus liežuvį aš gi nevaikštau. Na, o naujosios tatuiruotės aš noriu šlaunies viršuje iš priekio. Kad išlįstų iš trauzų apačios. Daugelis darosi nuvalkiotai – kad išlįstų iš viršaus. Todėl pas mane turi lįsti iš apačios. Nors draugas sako, kad geriau daryčiausi ne šlaunies viršuje, o vidinėje jos pusėje. LOL.

[8/10/09 1:30:52 PM] vytas: is vidaus gal..
[8/10/09 1:30:53 PM] vytas: (;
[8/10/09 1:30:56 PM] Evelina: hahahahahahhaha
[8/10/09 1:30:58 PM] Evelina: manai?
[8/10/09 1:31:01 PM] Evelina: nee
[8/10/09 1:31:04 PM] Evelina: ahahahah
[8/10/09 1:31:29 PM] vytas: galetum atsigulus praskesti kojas tai koks efektas butu!
[8/10/09 1:31:34 PM] vytas: hahaaa
[8/10/09 1:31:37 PM] vytas: (:

Kas čia dar šiandien geresnio? Besikrapštydama spintoje radau seną gerą daiktą – apyrankę iš “Aukso avies”. Gavau ją per gimtadienį prieš trejus metus. Man rodos, šiemet nieko negausiu. Na, bet aš pati kalta, kad nebūsiu namie.:( Nors aišku, kas mane labai myli, visada gali mylimai draugei pervesti pinigų į banko sąskaitą.:D

Ai ir dar. Screenshot of the day:

Share on Facebook

Jūsų noras – man įsakymas

Dabar vėl laikinai grįžau į irzlumą ir parkes – nuo to kažkiek galbūt nukenčia ir blog’as. Plius žiauriai nervuoja, kad niekaip neprisiverčiu pasakyt kai kam svarbios bei šokiruojančios naujienos. Nerandu tinkamo momento – tempiu gumą. Ne, aš nesu nėščia. Na, o dabar prie reikalo:

Vilkėjau little black dress (Morgan) – kaip netikėta, juodus blizgančius batelius ir tokį patį clutch’ą (Miss Sixty). Papuošalai – balti. Sorry, geresnių fotkių šitame kompe neturiu. Jas galima padidinti.

Share on Facebook

The bitch is back

Pagonybės laikų lietuvių patarlė teigia – visur blogai, bet namie blogiausia. Kaip teigia, taip ir yra. Savaime suprantama, kaimo šamanų išmintimi suabejoti aš nė nedrįsčiau, nes anuomet, Davilo ir Maukoldo laikais, žmonės buvo išmintingi IŠ TIKRŲJŲ (ne taip, kaip dabar, vien tik bandiūgos kažkokie). Ir jie visai nebuvo tokie jau baisūs barbarai, kaip manė visokie krikščionys ir kiti vagys.

Tuščias kašyliokas, pilnas šaldytuvas ir kitos namų bėdos, kai bandai blaiviai pamąstyti, yra nelabai išsprendžiamos. Bet ačiū Dievui, žemėje egzistuoja toks dalykas kaip RŪBAI, ant kurių peties visada gali pasidėti savo neaiškiais skysčiais varvančią nosį. Beje, jei kam nors rūpi, kaip aš gyvenu, galiu pasakyti visą tiesą nuoširdžiai – mano fronte nėr nieko naujo, apart naujų rūbų, kuriuos tuoj pat pademonstruosiu. Na, dar BlackBerry, kurį šiandien gavau dovanų. That’s what boys are for! Juokauju, aišku (arba juokauju, kad juokauju greičiau). Vieni velniai težino, už ką dangaus pašto pajėgos man siunčia šitokią malonę. Matyt, gera mergaitė buvau KADAISE.

Rūūūūūbai (visas nuotraukas galima pasididinti). Mėlyną maikę gavau chaliavai su žurnalu. Ta oranžinė man labai patinka, nes ji yra šiek tiek permatoma. Bernai liepė nešioti be lifčiko. Taip ir darau, nes esu paklusni moteris, kuri visuomet lengvai pasiduoda valdovų (t. y. vyrų) diktatūrai. Nereali juodos maikės nugara. Miau.

Batus jau rodžiau, išskyrus vieną porą. Nuo šiol esu pasiruošusi kovoms su gladiatoriais ir laukiniais žvėrimis.

Supertrumpa juoda suknelė. Jau vieną kartą buvau užsidėjus. Einant gatve, laikantis skubantiems jaunuoliams už parankės, tenka nuolat taisytis šikną, kuriai vis užeina nenumaldomas noras PADARYTI PASIRODYMĄ. Nesu tikra, ar iš PASIRODYMŲ sulauksiu kokios nors praktinės naudos, bet vis tik pirkiniu esu patenkinta. Visiškai mano stailas – juoda spalva, nuogas petys, mini, “palaidos balos” pasiūvimas (čia kai rūbas būna laisvas, bet gražiai krenta). Turiu krūvą tokių bliuzkų.

Gražioji Kate Moss for Top Shop suknelė. Nu, man tai ji – LABAI LABAI.

Visiškai nedievinu polka dots rašto (nors prieš keletą metų sakyčiau priešingai), tačiau ši suknelė man kažkodėl iš karto krito į akį. Faina forma ir medžiaga. Ir kaina. Vietoje 57 svarų mokėjau tik 10. Todėl paėmiau ją net nesimatuodama ir manau, kad nesuklydau. I like kišenės and ilgis.

Oro uoste už paskutines babkes prisipirkau žurnalų. Ne rūbas, bet vis APIE RŪBUS.

Šitą žurnalą prigriebiau važiuodama taxi. Gražus jis man kažkoks.

Auskarai draugei.

Nusipirkau ir sau kelias poras auskarų (juodų, nes kitokių nelabai nešioju), bet niekaip negaliu jų rasti. Gali būti, kad palikau Londone… Nejaugi teks grįžti pasiimti? Gražiųjų apatinių nepamečiau, bet nelabai galiu rodyti, nes nebus po to ką žmonėms intymioje aplinkoje demonstruoti.

Na, o šioje nuotraukoje Evelina sėdi svečiuose ant stogo pas Mažylį ir Karlsoną. Evelina valgo Karlsono uogienę, kuri įkrito jai į batus. Ją nutraukė miela panelė, fotkinanti nuogus žmones. Kadangi į svečius užsukti bei degtine pasivaišinti užsimanė ir taifūnė Catarina, drabužius blog’o autorei teko pasilikti ant savęs. Ir tai dar ne pati blogiausia vieta šitoje istorijoje! Labai gaila, bet vieną dieną Mažylio ir Karlsono kantrybė baigėsi ir jie nusprendė pabėgti nuo iš už lango įsikūrusio uogienės fabriko sklindančių garsų (mėsisinkas negailestingai bruknėms kirto galvas). Bėgo jie gan toli – į kitus apartamentus: “Nuo šiol pro langą mes pageidaujame girdėti nebent kondensuoto pieno čiurlenimą.”

Share on Facebook

Mano batai buvo du

Dedu savo vasarinių batų kolekciją (pasiūlė kažkas iš komentatorių). Dėjau tik nešiotinus, nes dar turiu tokių, kurių neišmetu, bet tikrai nebeužsidėsiu.

Tommy Hilfiger balerinos Lisabonos pievoje. Šitų jau nebenešioju, bet juos prisimenu kaip patogiausius batus ever. Pirkau, kai susilaužiau kojos pirštą (2007) ir man netiko jokie kiti batai. Šiaip Hilfigerio vasariniai batai būna pobaisiai (rudeniniai – zjbs), bet tikrai labai patogūs. Na, iš tų pobaisių tiesiog išsirenki gražiausius ir turi gerą pirkinį. Jaučiu, būtent Hilfigerio avalynės daugiausia ir turiu. Arba Miss Sixty (nors paskutinė kolekcija nepriot visiškai).

Nieko nenaudoju nuotraukų editinimui, todėl skaičiukus užrašiau rankiniu būdu su paintu.

1. River Island kablai. Draugės dovana. Kulnas – 11 cm, rodos. Ganėtinai patogūs kaip kablams, bet buvau užsidėjus tik tris kartus.

2. Asos basutės. Pirkau šiemet. Žiauriai papigiai. Esu patenkinta.

3. Lorenzo kablai-platformos (9 cm). Šiuo metu man jie – gražiausi. Ir naujausi. Dar nebuvau užsidėjus, bet namuose karts nuo karto išbandau.

4. ir 9. (netyčia sužymėjau du kartus) Tommy Hilfiger basutės su nedidele platforma. Senos, bet beveik nenešiotos. Reikės gal šią vasarą patampyt jas.

5. Diesel balerinos. Pirkau pernai. Nepasakyčiau, kad labai patogios, bet pakenčiamos.

6. Rausvos platformos (7-8 cm). Trejų metų senumo no name’inės kažkokios. Patogios ir netrina, todėl pastaruoju metu dažnai jas nešioju. Dvejus metus gulėjo beveik nenaudojamos.

7. Pilkos balerinos parvežtos iš kažkur. Nenešioju. Nežinau, kodėl. Gal vėliau.

8. Marc Jacobs permatomos balerinos. Skirtos pliažui, bet tinka ir miestui. Pirkau šį sezoną. Kai jas užsidedu, visi ima žiūrėti į mano kojas, nes galvoja, kad esu basa. iLike.

10. Smailianosiai Levi’s bateliai (seni). Buvau užsidėjus tik du kartus, nes vieną kartą pritrynė bjaurybės man iki kraujų, tai dabar nebenoriu matyti jų akyse.

11. Miss Sixty basutės. Užsidedu kelis kartus per sezoną, nes didokos jos man (mažino man jų dydį veržiant dirželius, bet vis tiek šūdas, nes matosi, kad lieka vietos).

Share on Facebook

Noriu, noriu, noriu

Noriu žiedo su dideliu žaliu akmeniu. Jau zirziu apie tai nežinau kiek laiko. Pernai per gimtadienį man pasisekė ir aš gavau žalią segę. Bet žiedo man trūksta vis tiek. Gražaus ir ne už milijoną (arba už milijoną, bet ne už savo). O labiausiai norėčiau auskarų su smaragdais kaip pas Angeliną.

Mielai priglausčiau ir tokį. Buvo ir pas mus labai panašus CK apie 200 Lt (gal truputį daugiau). Tik man nelabai patinka, kad jis – auksinės spalvos. Nes aš paprastai nešioju juodos ir/arba sidabro spalvos papuošalus (auskarai, žiedai, karoliai ir pan.). Tačiau mano mėgstamiausias sidabrinis žiedas su juodu akmeniu jau nebe pas mane. Va irgi neblogas. Galvoju, kad reikės paimti bent jau tokį ar tokį. Kažin, kaip ten su dydžiais. Na, bet jei netiks, tai nors nebus gaila šaibų.

Share on Facebook