Tęsiant show offerių temą*

2013-08-29 | 10:32 | Batai, tašės & more
29

Kartais apsirengti man užtrunka dvi minutes, kartais – dvi valandas. Kartais per tas dvi minutes atrodau kaip ką tik nulipusi nuo raudono kilimo (na, čia gal tik man vienai taip atrodo, bet tai nėra svarbu, nes šiuo atveju tik mano nuomonė čia ir aktuali), o per tas dvi valandas – kaip jau nebetinkama paukščiams baidyti kaliausė. Ir nesuprasi, kodėl gi taip nutinka. Kodėl vieną dieną atsikeli ir nu NĖRA, ką apsirengti, nors tu verk. Lyg ir šopinaisi neseniai, o kaip nėr ką užsimest gražaus, taip nėr. Retkarčiais pasitaiko stebuklingų dienų, kai sugalvoji, ką užsidėsi, pasimatuoji tą variantą ir iš pirmo karto pataikai į dešimtuką. Jei tai vasaros diena, aš kaip mat imu žvalgytis iškritusio sniego, nes kaip gi čia taip man pasisekė? Stebuklas!

Man ką tik suėjo 26-eri metai, ir per tuos 26-erius metus aš supratau, kad garsioji lietuviška patarlė iš tikrųjų nemeluoja – gražiam žmogui ir snarglys tinka. O jeigu tam tikrą dieną atsikeli su spuogu, išpampusiu pilvu, blogos nuotaikos ir dar plaukai neklauso, tai tavęs nepapuoš nei nauji Louboutinai, nei Chanel Couture paltukas su Elie Saab neriniuota suknele po juo. Čia, aišku, reiktų pasvajoti, kad šie skudurai būtų apskritai available tokioms bomžėms kaip aš, bet aš žinau, kad tom dienom, kai esi urodė, tau nepadės NIEKAS. Realiai čia gali padėti tik degtinė. Pageidautina dideliais, itin atmintį ir regėjimą silpninančiais, kiekiais.

Paradoksalu, kad nepasaint to, jog dažnai pagalvoju, ką apsirengti, man tuo pačiu metu ir px kaip aš atrodau. Na, kažkaip taip yra. Gal čia priklauso nuo to, kur einu. O gal tiesiog reikia pakeisti tam tikrą kreizo levelį. Aš tikrai mieliau eičiau out į miestą su pižama nei su kokiu sijonu, uždėtu ant džinsų. Ką apie mane pasakytų pastaroji apranga? Nežinau, bet aš girdžiu „Fū“. O štai pižama man šaukia – „O, normali, atsipalaidavusi boba“. Nežinau, kodėl žmonės (ypač Lietuvoj) dažnai gėdijasi paprastumo ir visada nori prieš kažką pasirodyti.

Labiausiai mane stebina bobos, neišeinančios iš namų be makiažo, nes A VDRUG kažką sutiksiu. Tokios dažnai mėgsta kiaurą parą vaikščioti su vakariniu makiažu, o kai ateina vakaras ir vakarėlis, jos nebeturi ko daugiau gražinti ir kuo nustebinti (nors, aišku, make up’o visada galima užsidėt DAR DAUGIAU).

*Pradžia šiandienos Feisbuko poste

Nėra gyvenimo, nūūū nėra

2013-05-25 | 14:35 | Batai, tašės & more
25

Pastaruoju metu aš kažkodėl labai kenčiu ir pergyvenu. Širdyje jaučiu kažkokią tuštumą, liūdesį, nerimą. Jų nenumalšina nei čipsai, nei kokteiliai. O blogas oras tuos siaubingus jausmus dar labiau paaštrina. Prošvaisčių netolimoje ateityje, deja, nesimato. Muahahahahahahhahahahaha, ką tik pračekinau Gismeteo prognozę dviems savaitėms į priekį, tai karočia, tuo laikotarpiu nebus nei vienos dienos, kai bus šilčiau nei +10. This is birželis. Štai tokios tos vasarėlės Amsterdame. Žodžiu, apie barbequoi mūsų šauniajame sodelyje jau kaip ir galiu pamiršti (nors vakar lyg tyčia įsigijom griliuką, tai gal dabar kaip tik reikės prie jo šildytis ir – papildoma nemokama nauda – nervinti kaimynus kvapais).

Taip atrodo mano sodas, kai užsuka saulė.

Taigi, grįžtant prie posto pradžios ir esmės: kas gi taip neramina jautrią Evelinutės širdelę? Mane visiškai žlugdo mano spintos turinys. Pastaruoju metu apie tai nuolat kalbu Feisbe. Nuolat. Nu, nes neįmanoma bl – skausmą reikia lieti ir juo dalintis, nes kentėti vienatvėje kenkia ir taip nekokiai veido odai (alcohol, drugs, lack of sleep – juokauju, žinoma – darbas, darbas, darbas). Na, o spintos turinys tai yra maždaug toks: šūdas; šūdas; šūdas; šūdas; pusė velnio; šūdas; šūdas; o siaube, kas čia per ŠŪDAS; tingiu lyginti; šūdas; na, su šitu dar GAL galima pamiegoti. Joje visiškai nėra nei vieno daikto, kuris man patiktų ar juo labiau – tinkamai atstovautų mano asmenybę: kreivoka, bet subalansuota; juoda, bet nenuobodu; asimetriška, bet tvarkinga; neekstravagantiška, bet biškį minimaliai (labai minimaliai) edgy ir rock ‘n’ roll. O dabar toje spintoje kažkokia, atsiprašant, chuinia. Jei ten kada nors ir buvo kas nors gero (o tai buvo labai labai seniai), tai tie skudurai jau yra sunešioti ir tinkami nebent grindims valyti. Bet aš jų dar neišmetu (į charity shopą net nežinau, ar negėda būtų tokių nešti), nes tada vapšie liksiu nuoga (kas man visai patiktų, bet mes kiek kitokiame pasaulyje gyvenam). Kaip egzistuoti toliau, aš nežinau. Aš, aišku, galėčiau nusiprikti vieną-kitą daiktą, bet tai NEPADĖS. Man reikia keisti VISĄ garderobą – nuo A iki Z, nuo prisegamų kojinių iki paltų, nuo jumpsuitų iki kardiganų, nuo pižamų iki skarelių.

Kalbant apie zjbs rūbus (nors ir ne iki galo mano skonio):

P.S. Dar man labai įdomu, kaip po šimto metų atrodys mano veidas. Po šimto metų girto miegojimo su makiažu. Nu gerai nors tiek, kad dabar dažausi žymiai mažiau nei seniau (going for that natural look, ya know).

Kur mano tašė?

2012-03-31 | 12:55 | Batai, tašės & more
31

Kuo kuo, bet galva ant pečių aš pasigirti negalėčiau. Sėdėjau sau nuo ryto prie kompo, žaidžiau, dar kažką. Po kokių 3 valandų sumaniau, kad reiktų užmesti akį į telefoną. “Kur mano tašė?” – pamaniau sau neprisimindama, kur vargšelę numečiau vakare grįžusi namo. Pradžioje labiausiai pergyvenau dėl iPhone’o (nors ir draudžiau jį kažkada, bet už draudimą nemoku seniausiai, tai tikriausiai jis jau ir baigėsi), bet netrukus paaiškėjo, kad telefonas buvo Edmundo kišenėje, nes jis paskutinis juo kalbėjosi. Pasakojo draugui, kaip mus rasti (nu aišku, kad aš su ŠITA galva, tai tikrai niekam nesugebėčiau paaiškint, kur esu).

Mano mintys bėgo tolyn, bėgo bėgo ir nubėgo iki piniginės, kurioje grynų nėra, bet yra visos banko kortelės, ID, teisės GAL, o gal ir ne. Bet labiausiai mane JAUDINO angliška banko kortelė, į kurią kaip tik vakar man sumokėjo algą. Užblokavusi tą kortelę niekaip negalėčiau gauti prieigos prie savo pinigų, kadangi esu ne UK. Tada man tektų skrist į Londoną vien tam, kad nueičiau į banką. Žodžiu, šūdas totalus. Mane šiek tiek ramino tai, jog mano protelio vis tik kažkam užteko. Tik gavusi pinigus, visus juos pervedžiau į taupomąją sąskaitą. Be internet bankingo duomenų tų babkių niekaip nepanaudosi. Nors tiek, galvoju, NORS TIEK.

Mano tašė galėjo būti palikta vienoje iš dviejų vietų. Kabake arba dviračio krepšyje. Jeigu ją palikau dviračio krepšyje, galvoju, tai gal dar ir nieko, nes dviratį laikau namo garaže, tai dar pusė bybio saugu.

Įvarau į garažą – nėra dviračio BLET. Tai reiškia tik viena: buvau girta ir tingėjau jį tempti papildomus tris metrus, todėl palikau lauke. Nu ir sutapk tu man taip, pamaniau, kai po sekundės iš toli pamačiau, kad tašė dviračio krepšyje vis tik YRA! LOL! Tašė gulėjo nepaliesta, kaip nekaltos mergelės rūtų vainikėlis.

Taip pat vakar suvažinėjau kažkokią bobą. Pašla nahuj, pati kalta. Kaip sakoma, DABAR AŠ VAŽIUOJU.

Kam gi daugiau pasiskųsi, jei ne savo Dyr Dairiui?

2012-03-20 | 17:02 | Batai, tašės & more
20

Nekenčiu visko. Nekenčiu pašto. Nekenčiu TNT ir DHL. Ak, ir kodėl kasdien atsiranda kažkas, kam būtinai reikia mane paerzinti?

Ir kaip aš galiu gyventi ramia širdimi, kai vargšės mano drabužių, batų, akinių ir tašių siuntos verkia kažkur ant pašto lentynų? O kai kurios iš jų, mano nelaimei, jau netgi buvo grąžintos atgal. O viskas dėl to, kad paštininkas nesugebėjo rasti vaiduoklių namo, kuriame mes gyvename. Taip pat nebuvo sugebėta man paskambinti, kad atsiimčiau šūdus pašte.

Mūsų pastatas – milžiniškas, bet kažkodėl plika akimi nematomas. Nežinau, bet turbūt dėl naujumo ir dėl to, kad Google mapsuose jo nėra, jiems dabar taip sunku pristatyti tuos man gyvybiškai svarbius reikmenis… Mūsų pastato nerado net policija – teko eiti susitikti po tiltu, 5-ios minutės kelio nuo namų. Normaliai.

Tikiuosi, kad spėjau su pašto lopais susisiekti laiku ir dar viskas baigsis geruoju. Bet jie tai neblogi melagiai, aš jums pasakysiu. Vienos siuntų statusas rašo: “Customer contacted to arrange delivery”. Niekas manęs nekontaktavo, išskyrus rūbus stalčiuose, kurie bandė su manimi susisiekti telepatiškai.

– “Pasiimk mane, Evelinute.” – verkė jie. – “Gyvenimas yra šūdo vertas, jei negaliu gyvuoti ant tavo kūno.”

Aš tikrai apsiverksiu. Aš taaaaaaip noriu rūbų. 🙁

Sorry, man galvoj tik skudurai

2011-04-06 | 13:10 | Batai, tašės & more
06

Kažkada čia neseniai radau “Firetrap” baletkes, pirktas prieš gerus metus. Nė karto neteko jų avėti – vis dar apklijuotos etikėtėmis. Kaip gerai kartais užsipirkti šūdo. Kai vėliau būsi koks bedarbis kaip aš pvz., galėsi tą šūdą sėkmingai naudoti – vis naujas daiktas. Anuomet baletkes numečiau, nes nusprendžiau, kad sūkos -nepatogios. Dabar, po metų, atėjo laikas jas pratampyti.

Ir dar vieną gerą naujieną SAU šian turiu. Iš mano galvos niekaip neišlenda mintys apie vasaros sezoną (labiausiai vaizduotėje man šviečiasi “Sūpynės”, į kurias, spėju, teks lėkti tiesiai iš oro uosto), tad sumąsčiau pasimatuoti maudymuką (jo, beje, irgi neteko vilkėti – mama nupirko pernai). Kaip bebūtų keista, rezultatai mane maloniai nustebino. Pasirodo, dar vis esu pakenčiamo storumo normoje (paprasti mirtingieji tai turbūt vadina “lieknumu”), bet gali būti, jog padidėję papai ėmė ir sumažėjo atgal. Anyway, taip išeina, kad prieš nuogos žopos sezoną net nereikės badauti.

Bedarbė, ne bedarbė, bet prieš vasarą suknelių įsigyti vis tik reikės. Vis žiūrinėju, žiūrinėju, bet kažko stebuklingo nerandu. Gal kokį chalaciką… Domina juoda, balta, nude spalvos.

Mergos, gal jau nusižiūrėjot ką nors vasarai?

Esu mielas nuogas žmogutis. Aprenk mane.

2011-03-31 | 22:45 | Batai, tašės & more
31

Noriu naujų drabužių. Noriu daug naujų skuduriukų.

I still want them black. Noriu ant manęs “va taip ten” kabanačių (čia kažkas kažkada taip apibūdino mano garderobą) rūbelių kaip šitie:

Jų noriu, nes juoda spalva kūdina. Jų kabėjimas ant tavo nebūtinai liekno kūno irgi kūdina. Be to, su tokia apranga atrodai kaip giltinė, o kas iš Jūsų įsivaizduoja mirtį storą? Kitas dalykas – mano apatinė kūno dalis yra didesnė už viršutinę, todėl aš bandydama palaikyti harmoniją esu linkusi rinktis skinny apačią ir platų viršų. Aišku, nuo tada, kai geriu kontraceptikus ir mano papai kažkiek padidėjo, tos proporcijos gal ir savaime tapo labiau harmoningos, bet aš juk kalbu apie pečių liniją, ne apie papus.

Nėra geresnių kelnių už juodus skinny jeans. Tie pirmi galėtų būt juodesni. Kad kūdintų labiau.

Taip pat noriu maikių. Noriu baltos maikės (šiaip nekenčiu baltos spalvos – aut past.). Šiek tiek peršviečiamos, kad papai matytųsi. Liemenukų, aišku, dar vis nenešioju. Žodžiu, man patinka tas paprastų maikučių ir džinsiukų “kuklumas”. Apgalvotas toks, žinot. Dar tos mano ilgos bangos nekaltumo prideda. Turėtų gerai atrodyt. Maikutė gali būti ir pilka. Mėgstu nublukusias spalvas, bet variante, kurį rodau, tas nublukimas gal kiek nenatūralus.

Dar noriu šito sijono, nes visiškai ne mano skonio. Aš noriu kažko naujo. Naujo šūdo. Bet tai gražus, ką?

Ir batų aš noriu. Juodų arba nude. Gražios baletkės, bet aš asmeniškai rinkčiausi juodą, o ne šūdo spalvą. Kablų / platformų irgi noriu. Įdomu, kaip į juos reaguos mano išsukta koja.

Ai, pamiršau gi, kad vasaros vakarais būna šalta. Todėl dar noriu megztuko ir švarkelio.

Prašom kritikuoti mano skonį dabar. Žinau, kad tai mėgstat.

 

 

 

Nekenčiu Knygų

2010-07-28 | 12:00 | Batai, tašės & more
28

Neapsakomai nekenčiu drabužių etikečių. Ir aš tikrai anuo sakiniu nebandau pasakyti, kad nekenčiu kokių nors ten Ralph Laureno polo marškinėlių. Omenyje turiu tuos nepakenčiamus baltus (usually) popiergalius, kurie gadina tavo kairiojo šono sveikatą. Mūsų Crack Chatoje šie siuvėjų išrasti popiergaliai vadinami “knygomis”. Pvz.: “Pamiršau nukirpti Knygą nuo naujo maikono, turi žirkles?” Na, supratot. Štai, sakykime, mano sugyventinė anas Knygas labai jau dievina. Sako, pravartu kartais paskaityti sėdint tualete. Ne taip nuobodu būna. Ir kito skalbimo temperatūrą gali pasiplanuoti za adno.

Man Knygos kelia alergiją. Kasiausi vakar keturias valandas, kol trankiausi mieste. Grįžusi namo radau nuluptą šoną. Gražu.

Etiketės neina normaliai nukirpti, nes nukerpi ir vis tiek niežti. Žodžiu, padariau maikėje skylę, bet tos sūkos vis tiek atsikračiau. Gerai, kad turiu kitą tokią pačią.

Nekenčiu Knygų.

TRAUZAI

2010-01-12 | 11:32 | Batai, tašės & more
12
show details 8:50 AM (25 minutes ago)
Tavo vardas:
triusikeliai
Dėstyk: *
stringai, trikampiai ar sortukai?
kas paciai graziau/praktiskiau?

Nekenčiu stringų. Matosi visas celiulitas su jais. Nors kai buvau penkiolikinė, nešiojau – tada dar nebuvo tokių baisių odos problemų ant šiknos. 😀 Labiausiai mėgstu paprastus arba šortukus. Nors šortukai gal jau ir pabodo. Krč, zajebiausi man – juodi ir paprasti. Gali būti paprasti su strings ant dubens kaulų, bet be strings šiknoje – svarbu, kad ji ne nuoga būtų.

Nors geriausi man – tokie kaip mol šortukai, bet ne visai šortukai, nes pusė žopos – nuoga. Nu, va tokios formos maždaug:

Krč, šikną reikia vizualiai mažinti. Nors kai kuriems mano šikna – ir taip per maža. Labai keistas fenomenas. Nesuprantamas man.

Taip pat aš būčiau linkusi trauzus derinti prie vyro norų. Bet kažkaip niekada nesiryžau to paklausti. Nes iš anksto žinau atsakymą – LABIAUSIAI MAN PATINKI… BE TRAUZŲ.

Kaip gerai atrodo… Kur gaut?

2009-10-21 | 02:36 | Batai, tašės & more
21

tumblr_krdzfa3EVs1qzeizko1_500

SALE SALE SALE

2009-10-20 | 17:48 | Batai, tašės & more
20

Ar kas nors jau išrado vaistus, padedančius atsipirti sale’ams? Hmmm… Na, aš tiesiog negaliu laikyti tokios naštos kaip pinigai prie savęs. Jie mane vargina, erzina – juos reikia “apsirengti”. Argi ne tiesą sakau? Baisiausia yra tai, kad šiandien gavau naują siuntą skudurų ir… JAU ŽVALGAUSI NAUJŲ PIRKINIŲ. Dieve. Evelina, baik. Jau geriau leistum tuos pinigus kokteiliams (?).

Ryte miegodama sapnavau sapną… Kad parėjo nauji džinsai ir jų dydis man buvo kaip tik (praeitą kartą per klaidą paėmiau dydžiu per mažus, bet man jie buvo tip top – todėl šįkart ėmiau vėl tokį patį dydį). Visada parinuosi dėl dydžių, nes paprastai mano šikna yra kažkur terpėje tarp dviejų dydžių – kabančio ir neužsegamo. Nieko naujo kaip ir nepirkau – dvi juodos suknelės (nu, man jų reikia ir viskas! ir ne vienodos jos!!!), juodas žiedas (labiausiai mėgstu juodus papuošalus, tačiau šįkart norėjau kitokio… bet vis tiek juodas buvo gražiausias iš variantų), pėdkelnės (prie suknelių), megztinis (už lango jau ruduo…) ir pilki skinny džinsai (jie, beje, išpuolė vis tik per maži, bet aš jau užpildžiau blanką dėl pakeitimo į didesnį dydį).

Picture 10Picture 22

Picture 13Picture 19

Picture 26Picture 28

Dabar mano planuose – naujas diržas, apatinio trikotažo kalnas ir… PALTAS bei ŠVARKAS iš “All Saints”. Na, bet šitam neblogam piniginės patuštinimui į minusą dar reikia prisiruošti ir susikaupti. Juolab, kad kito mėnesio pradžioje planuoju porai savaičių išvykti į kelionę (dar ne 100 %, bet panašu į tai). Tai gal reiktų pasistengt neišlaidaut (na, šią sekundę tai sėdžiu ant nulio, bet čia situacija kaitaliojasi vos ne kasdien, todėl px).

Picture 27Picture 24

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook