Naujoji rubrika: patarimai čipsų klausimais

2012-11-20 | 14:41 | Patarimai čipsų klausimais
20

Gavau vakar kulinarinės tematikos laišką:

Labas! Kreipiuos į tave, kaip į čipsų ekspertę. Pati sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą be jų, tačiau neretai tenka savo norus riboti. Kodėl? Ogi todėl, kad vos sušlamščiu pokelį, iš karto snukelis spuogais pasipuošia. Tada pasižadu sau: daugiau niekada gyvenime jų nevalgysiu! Nu ir ką, ateinu į parduotuvę ir galvoju.. “ai, tai vandens daug pagersiu ir bus gerai..”. Bet gerai nebūna! Ar niekada nesusidūrei su šia problema? Kaip siūlai elgtis? Nu nes.. neįmanoma gi VISIŠKAI gyvent be čipsų.

Pagarbiai,

ištikima skaitytoja ir čipsų mylėtoja.

 

Miela ištikima skaitytoja ir čipsų mylėtoja,

Nu, žinok, niekada nesusidūriau su šia problema, tfu tfu tfu. Galimas daiktas, kad ji mane netgi atbaidytų nuo čipsų valgymo. Beje, dabar kartais for a change iškepu popkornų ir apibarstau juos parmezanu bei žolelėmis (sviestukas ir druska, aišku, irgi įeina). Gal ir tau patiktų ši alternatyva? Be abejo, čipsų nepakeis niekas, tačiau eksperimentuoti ne tik patartina, bet ir būtina. Be to, popkornai ne taip apsunkina ir lengviau virškinasi.

Ar esi įsitikinusi, kad tave beria nuo VISŲ čipsų? Gal išbandyk tokius, kokių dar nesi pirkusi? Įtariu, kad tave beria nuo chemijos pertekliaus, todėl reikėtų bandyti sveikesnes traškučių variacijas – baked, handcooked ar daržovių čipsus. Žinau, kad lietuviškuose supermarketų lentynose tokių čipsų – ne per daugiausia. Bandyk ieškoti kokiose mažesnėse parduotuvėlėse. Tavo vietoje patikrinčiau kaip odą veikia angliški (visokie „Kettle“ ir „Tyrell’s“) ir skandinaviški čipsai (jų radau „Akropolyje“ kažkokioje mažoje pardėje su visokiais virtuviniais aksesuarais ir užsienietiškais skanukais). Pamiršk tuos „Lay’s“ ir „Pringles“!

Jeigu niekas nepadeda, valgyk mažais (apie 30 gramų) pakeliais. Nuo tokio kiekio berti neturėtų. Tik nedaryk to kasdien!

Skanaus,

Čipsėdra

Homoseksualaus DJ’ėjaus Albino išpažintis (vardas ir profesija pakeisti)

2012-11-08 | 11:38 | Inner city life
08

Šiandien maistasausims.lt blogą pasiekė vieno Vilniaus socialite, homoseksualaus DJ’ėjaus Albino (vardas ir profesija pakeisti), panorėjusio likti anonimu, laiškas. Kalba neredaguota.

Viskas, nusprendžiau nebeauklėti Vilniaus “hipsterių” ir nebepadėti jiems atrasti savo užslėpto [homo]seksualumo. Neapsimoka! Gana. Viskam yra ribos.

Prieš kelis metus padėjau vienam pažįstamui. Visi aplink jį jau žinojo, kad jis gėjus, išskyrus jį patį. Prirėmiau jį prie sienos: prisipažink. Prisipažino, bet vietoj “ačiū” permiegojo su mano draugu. Neatlyžau. Tada jis pradėjo viešai kritikuoti mano kūrybą. Tada atlyžau. Oh well.

Kitą kartą feisbuke sulaukiau kolegos klausimo: “o kaip tu supratai, kad esi gėjus?”. “O kodėl klausi?”, susidomėjau. “Šiaip sau tiktai”. Aha. Patariau pažiūrėti gėjų porno. Atsakė, kad pornografijos nežiūri dėl savo įsitikinimų. “Na tada tu tikrai gėjus”, pagalvojau, bet vietoj to atrašiau jautrią edukacinę pamoką apie žmonių seksualumą. Po savaitės kitos veikėjas atrašė, kad vis dėlto tai tebuvo nerimtos abejonės. Vadinasi, nemokamas edukacinis darbas ir vėl nuėjo veltui.

Dar buvo, kad tamsta atkakliai tikino nesąs gėjus, bet vis dėlto leidosi užremiamas hipsteriškos Vilniaus kavinės tualete. Pasiteisinimas kitą rytą vienas: “buvau girtas, Albinai, bet mes juk abu suaugę žmonės”. Taip ir nesupratau, kuris čia kuriuo pasinaudojo.

Išvada: nebeužsiimsiu nemokama edukacija. Tegu skendi užsislėpę Lietuvos hipsteriai heteroseksualumo liūne – juo blogiau jiems patiems. Aš geriau į Berlyną vieną kartą į mėnesį nuvažiuosiu negu tapsiu Vilniaus gerąja samariete. Sėkmės!!!

Pagarbiai,

DJ Albinas

 

Pačekinau savo juodraščius

2012-11-06 | 19:45 | Bullshitism
06

Nežinau, kodėl, bet sugalvojau šiandien pasiskaitinėt senus savo Aifono notes’us. Juos visada pildau būdama girta – užrašau ten įvairias „svarbias“ mintis, kad vėliau jų nepamirščiau.

Kitas dalykas, kurį būtina užsirašyti yra pirkinių sąrašas:

Pasirodo, kartais ir sapnus užsirašinėju…

Heh, čipsų vaidmuo mano gyvenime – labai svarbus, akivaizdu.

Jei nebūtų aifonų ir kompų, tikriausiai jau būčiau pamiršusi raštą, nes neįtikėtinai nekenčiu rašyti ranka. Man tas nelabai ir sekasi. Pažiūrėję į mano parašytą frazę, žmonės pamano, jog tai – mano parašas. O bankai nepakeičia mano duomenų, nes mano parašas neatitinka… MANO PARAŠO (kurį jie saugo savo parašų seife).

O ką jūs rašote savo notes ar panašiose juodraščių programėlėse? O galbūt esate senamadiški ir mintis saugote ant servetėlių ar netgi bloknote?

 

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook