Amerikos reikaliukai

2012-06-28 | 16:33 | Inner city life
28

Keliauju po Ameriką aš šiuo metu. Pabandysiu kažką papasakoti kuo trumpiau.

Pirmiausiai atvarėm į LA ir ten praleidom savaitėlę, taip pat apsilankydami netoliese esančiuose miestuose. Nu kaip netoliese. Išvažinėjom apie porą štukų mylių taip bevažinėdami. Ir su kokia mašina! 1986-ųjų Toyota Tercel! Jau ją pardavėm, beje. Per vieną vakarą. Reperiui kažkokiam. Vieną dieną ėmė ir sudego clutchas (pamiršau LT žodį), o iki užbukintos chatos dar buvo likę 200 km. Tai varėm ant ketvirtos šaibos, visą kelią besimelsdami, kad nebūtų šviesoforų, nes neįmanoma buvo pavarų perjungti (kad įjungt pirmą, antrą ir penktą reikėjo neblogu kačioku būti, o dar tas garselis…). Žodžiu, nuomotomis mašinomis važinėt patiko labiau (ypač Eclipse kabriku), o galiausiai nusprendėm pereiti ant lėktuvų (pasirodo, kai kerti štatus ir nori tačką palikti kitoj valstijoj, nuomos kaina patrigubėja).

Vakarinėj pakrantėj man vis tik labiausiai patiko Los Andželas. Ir joks ne San Franciskas, kaip daug kam. San Franciskas šiaip man patiko, nes vietomis ten yra visiškas ghetto, ko tikrai nesitikėjau. Daug visokių reperių, džiankių ir bomžų. Zeba. Bet kainos ten turbūt akščiausios iš kol kas aplankytų JAV miestų (be minėtų aplankiau San Diego, Palm Springs, Las Vegas, Salton Sea, Flagstaff, Williams, Monterey, Miami). Na, kokiam coffee shop’e panini kainuoja apie 10 baksų.

Į Las Vegasą varėm ne šiaip sau, o tam, kad apsiženyti. Adresas vokeliams siųsti – on request.

Šiame mieste nuo karščio numirt galima, kaip ir Palm Springs. Gatvėse beveik nėra žmonių, o temperatūra siekia 43 laipsnius. Beje, tikėjausi, kad Los Andžele ir kituose vakarinės pakrantės miestuose bus gerokai karščiau. Na, dienomis dar visai karšta, bet rytai ir vakarai – visiškai dubovi ir maudytis neina. Tik surferiai į vandenį lenda. Žemiau esančioje nuotraukoje – vakaras Venice Beach. Brrrr.

Gražiausios vietos Kalifornijoje prizas atitenka… Big Sur!

Šiuo metu sėdim išvertę bambas Majamyje. Patinka man čia klimatas – iš žydro vandenuko nesinori net lįsti. Galėtų būt ne taip tvanku.

Nuvylė tik pigaus viešbučio pusryčiai, nuo kurių ir apsivemt galima (mano atveju, apsišikt). Žinoma, kaip ir tikėjausi, čia davė bulkų, dribsnių, kavos ir apelsinų sulčių. Šūdo, vienžo. Tačiau juk bulka – bulkai nelygu. Čia tų bulkų duoda įvairių, bet visos jos turi bendra savybę – be cukraus, riebalų ir E jose daugiau nieko nėra. Prie stalo sakiau, kad geriau jau būtų davę tiesiog šūdą, apibarstytą cukrumi. Šiaip nesu išranki maistui, bet nesukiši tu man šių kelių dalykėlių:

– riebaluose permirkusio šūdo;
– pernelyg saldaus šūdo (ir šiaip nesu saldumynų fanė);
– šūdo, kuriame trūksta prieskonių (ypatingai netoleruoju druskos trūkumo);
– plain šūdo (pvz.: duona be nieko, morka be nieko, kokie nors grūdai be priedų ir pan.);
– na, šūdo, kurio galiojimas yra pasibaigęs, manau, minėti nė nereikia;
– sumuštinių, kuriuose nėra daržovių

Taigi, per pusryčius suvalgiau pusę bagel ir užtenka man. Gera žinia yra ta, kad žinojau, jog organizmas norės atsikratyti toksinų ir man pagaliau pavyks gerai pašikti. Kaip pagalvojau, taip ir nutiko vos po kelių minučių. Yay, I’m so happy and empty! Patinka man organizmą prasivalyt karts nuo karto.

Kur toliau keliausim, nežinau, bet Majamyje būsim mažiausiai savaitę. Čiau paka.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook