Veidrodėli

2010-12-22 | 18:57 | An Issue to Discuss
22

Ką tik radau prieš kelias valandas atidarytą WordPresso langą, bet nuoširdžiai nebeatsimenu, apie ką norėjau rašyti. Gal apie tai, kad Lietuvoje dubakas ir iš namų neįmanoma iškelti kojos be takso (nu ar mašinos – aš tai tokios neturiu); gal apie tai, kad tuoj – Kalėdos, o aš neturiu jokių kalėdinių dovanų, nes esu broke ir mąstau, kaip čia apmokėti kelias užsilikusias Loldono sąskaitėles; gal apie tai, kad suklijavo man vakar irisu sugadintą dantį (labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad tas dantukas buvo jau seniau supistas – kažkaip aš galvojau, kad šįkart supisau priešingoje pusėje esantį). Hmmm… NE.

Man rodos, kažką aš norėjau pašnekėt apie žmonių išorinį (tai negi vidinį) grožį. Mane tam, tikriausiai, paskatino labai juokingas (su didžia nuostaba pasakytas) pasakymas, kurį išgirdau visai neseniai – “Koks gražus tavo bernas!”. Tėvas irgi kadaise minėjo – “Pamiršk jį. Gražus berniukas. Neprapuls.”

Tada aš ėmiau mąstyti, apie grožio svarbą. Na, prieš kažkiek laiko jau buvau nusprendus, kad su negražiais nebedraugausiu, nes kad ir koks fainas būtų, jei negražus, po kiek laiko vis tiek norėsis gražesnio. Tačiau pati sau niekad nebuvau labai reikli. Žinau, kad nesu kažkokia ypatinga gražuolė (ar gražuolė apskritai), tačiau man tas gyvenime niekada netrukdė. Be to, niekada nebandžiau savęs “pardavinėti” daunų rinkoje. Daunų, kuriems gražu Olialia. Buvimą ne super gražuole aš visad trauktuodavau kaip pliusą – a la “įdomaus grožio”. Gal jis ir niekam neįdomus, bet esmė gi tame, kaip pats jautiesi.

Kažkaip šito posto rašyti jau nebenoriu, nes dabar, skirtingai nei seniau, man nebesinori rašyti per daug asmeniškai ar pamaiviškai. Šitas vidinis tormazas greičiausiai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl beveik nieko nebepostinu. Bet kaip sakoma – feel free to like us on Facebook and follow us on Twitter! (pagalvojau, kad dabar būtų pats metas postą ir rišti – promo sėdi, ko dar reik?)

Taip pat ryte planuotam postui (kurio dabar atsimenu ne daugiau 5%, bet kažkodėl vis tiek bandau jį rašyti) mane galėjo paskatinti vienos merginos nuotrauka, išvysta šįryt Feisbe. Pamačiusi ją pagalvojau: “Kaip nemėgstu dirbtinai seksualių pozų, kur boba iš savęs per prievartą bando išspausti seksualumą, kurio realybėje tikriausiai nė neturi.” Po minutės savo mintį raportavau švogeriui, kuris nusprendė “zjbs fotkė”. Kas mane, be abejo, labai nuliūdino, nes tokios bobos turbūt ir daro tas minas žinodamos, kad jų aukoms vis tiek patiks. Tačiau po kelių minučių mano teorija “kuo neseksualesnė, tuo seksualesnę laužo” vis tik pasitvirtino: “Nu naxui. Permečiau kelias foto. Ne mano bybio skonio.”

Puikiausias to pavyzdys galėtų būti žymus bei labai prieštaringai vertinamas gliamūro reiškinys (sorry, man duck face nelimpa). Visi jį aptarė, išjuokė, pridarė blog’ų patyčioms… o tos vis tiek daro savo. Taigi ir asilui aišku, kad tavo lūpytės – ne tokios jau ir putlios, o nosis – vapšie bulba (mano pvz., irgi bulba, bet kadangi ir taip sunkiai pro ją prakvėpuoju, jei kvėpavimu dar kažką siaurinčiau, jau turbūt būčiau seniai numirus).

Posto net neįpusėjau, bet žiauriai nusibodo rašyti. Kad ir kaip dar norėčiau ant ko nors pavaryti, būtų labai malonu, jei tą komentuose padarytumėt už mane.

P. S. Viso posto pati net neskaičiau, todėl turėtų būt daug stiliaus ir kt. klaidų.

ŠŪDAS

2010-12-08 | 20:17 | This is the Life
08

Vis svarsčiau, ar vertėtų surengti kokį nors atsiveikinimo vakarėlį. Hm, vertėtų, nes juk tūsai – man vis tik prie širdies. Nors turint omenyje, kad toks atsivekinimas man būtų įdomus vien tuo, kad man patinka būti dėmesio centre. Jei švenčiu gimtadienius, tai tik dėl dėmėsio ir dovanų – sakau atvirai. Ir nebandykite man meluoti, kad švenčiate ne dėl to paties. Na, arba galite bandyti mane įtikinti, kad yra kitaip. Esu mielas open minded žmogutis – mane domina Jūsų nuomonės.

Dabar man labiasiai rūpi ne kažkokie kvaili atsivekinimai, o mano bagažo svoris, chatos Amsteryje paieškos, amžinas klausimas “kur gauti šaibų?” ir “ką pasakys mano draugai į tai, kad nenupirkau jiems kalėdinių dovanų?”. Taip pat mane domina, kiek valandų “All Saints” customer services dar žada mane laikyti ant holdo. Sniegelio dėka, paštui atsirado pretekstas šiek tiek pasimuliuoti, tad mano siuntinukas sėdi kažkur strigęs.

Kažkaip čia šiandien mąsčiau apie savo draugus ir pažįstamus… Ir sumąsčiau, kad kai kurie iš jų yra tokie problematiški, kad net neverti pažinojimo. LAIKO GAIŠINTOJAI. Galbūt su kai kuriais žmonėmis tiesiog neverta užeiti už bendravimo tūsuose ribos.

Kažin, kaip bus per kalėdas. Ta prasme, ar bus linksma? Čiuju, paliube. Ho ho ho! Va taip:

Krč, mane viskas ką tik smarkiai sunervino, todėl postą tenka nutraukti.

Vilnius vs. London vs. Amsterdam

2010-12-05 | 14:48 | Inner city life
05

Į Londoną išvažiavau 2009-ųjų rugpjūtį visiškai netikėtai ir iš anksto neplanuodama. Tų pačių metų liepą svečiavausi būtent Londone ir taip jau nutiko, kad žiauriai nenorėjau išvažiuoti. Keliaujant link Vilniaus – tame kelionės segmente, kai važiuoji autobusu į Stanstedą – nusprendžiau, kad čia sugrįšiu ir pagyvensiu. Daviau sau mėnesį. Lygiai po mėnesio ir grįžau.

Nenutuokiau, kas manęs laukia, kada rasiu darbą, nes šūdo dirbti nei moku, nei noriu. Na ir, ačiū Dievui, turėjau, kur gyventi. Nors žinoma, toji chata yra apipinta daugybės graudžių istorijų, apie kurias šnekėti nenoriu.

Susiradusi normalų darbą… kaip mat išsikrausčiau. Su viltimi, kad ČIA TAI JAU BUS TIKRIEJI MANO NAMUČIAI. Eime pirkti indų ir pagalvių! Daugybė ginčų, skandalų ir buitinių nesusipratimų namų jaukumo nedidino ir man dabar net atrodo, kad niekada neišlaukiau to momento, kai šis butas taps mano NAMAIS. O dabar iš čia jau išssikraustau. Ir man gaila tik vieno dalyko – SIENINĖS SPINTOS, KUR GALI BATUS GRAŽIAI SUSTATYT.

Kas ten žino, ar naujieji namučiai turės tokią spintą. Turiu įtarimą, kad vis tik NE. Kažin, ką gero jie man pasiūlys mainais?

Gruodžio 14 kraustausi į Amsterdamą.*

*Bet tik kelioms dienoms, nes po to varau į Vilnių ir greičiausiai į Londoną trumpam, tai čiuju oficialiomis kraustynėmis galima bus laikyti sausio pradžią.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook