January « 2010 « Maistas Ausims | Taglaino nėra

Jūsų laiškai II (UPDATED)

2010-01-13 | 23:29 | Šiek tiek info apie mane
13
Tavo vardas:
filosofinis klausimas
Dėstyk: *
Ar pačiulptum labai geram žmogui?

Dievinu bukas provokacijas. Visų pirma, papasakokite man prašau, kas yra “geras žmogus”? Kunigas? Ne, kunigui nečiulpčiau – nekrikščioniška. O gal čia tas, kur gerai uždirba? Ar tas, kur turi gerą galvą? M? Papasakokite, nesigėdykite, nes nesupratau klausimo. Tačiau galiu pasakyti tiek, kad mūsų didenybė viską padarytų dėl pinigų ir naudos. Aiškiau Tau dabar? 🙂

Tavo vardas:
filosofinis klausimas vėl trukdo
Dėstyk: *
Tikrai norėčiau paprieštarauti jūsų teiginiui, kad mano pirmasis klausimas yra buka provokacija. Tai nebuvo nei provokacija nei bukas klausimas. Tai tiesiog klausimas, kuris man kilo kai pastebėjau, jog merginoms labai svarbu, kad vaikinas būtų GERAS (t.y. geros širdies, supratingas, paslaugus ir t.t.). Turint omeny, kad ilgalaikiems santykiams galioja reikalavimas “geras žmogus”, man įdomu ar ši sąlyga galioja ir trumpalaikiems santykiams. Trumpai tariant:
Ar pačiulptum (trumpalaikiai santykiai) geram žmogui (sąlyga būtina norint užmegsti su mergina ilgalaikius santykius) ??
Labai dėkoju už atsakymą, pynda.

Priklauso nuo mano norų tą minutę.

Jūsų laiškai

2010-01-13 | 22:54 | Šiek tiek info apie mane
13
Tavo vardas:
pasiputelis
Dėstyk: *
kodel pasidarei tokia neidomi?

Atrašau tik todėl, kad esu geros nuotaikos: EIK NACHUI.

Dienos apdeitas apie šiandienos mano būklę

2010-01-13 | 14:03 | This is the Life
13

Kaip blogai, kaip blogai. Gravitacinės jėgos vis labiau traukia mane prie Žemės. Čia turbūt tas snarglys, varvantis iš nosies, kaltas bus – papildomas svoris. Rytoj laikau sunkiausią šios sesijos egzaminą. Jo, kad ir kokia protinga bei gudri iki apsišikimo bebūčiau, aš paliubomu neišlaikysiu, nes ne tik neperskaičiau nei vieno kūrinio, bet ir šiaip nelabai domėjausi tomis nesąmonėmis. Na, kažkiek pasidomėjau, bet galvoje neįstrigo. Neįdomūs dalykai galvoje neužsibūna. O ypač tokioje, kitais dalykais užimtoje galvoje, KAIP MANO. Draugai, būkite pamaldūs šiomis dienomis – melskitės, melskitės už Jūsų geriausios ir mylimiausios draugės, Evelinos, bakalauro diplomą. Diplomas šiuo metu plūduriuoja kažkur už jūrų-marių. Tik jūsų maldos padės piratams greičiau jį atplukdyti į mano nenanaudojamą stalčių su dokumentais. Amen.

Tingiu galvot

2010-01-12 | 23:04 | This is the Life
12

Bėgam nuo atsakomybės.

Mano nuotaika šiek tiek pagerėjo, kai išsiroviau pirmo šios sesijos egzo nekaltybę. Jaučiuosi daug ramiau, nors ir likę egzai – gerokai sunkesni už šiandienos. O dar papildomą rašomajį darbą drįso man duoti – na, kai jau čia padarysi. Bele tik baigtųsi gerai. Bet ką aš darysiu, jei turėsiu skolų? Koks likimas manęs laukia tuomet? Tam tikrų grąsinimų jau gavau – jų viešai neminėsime. Bet yra ir minėtinų. Man, nelaimelei, gi tektų vėl varyt į Vilnių jų laikytis. Už mėnesio ar kada ten. NENOOOOORIU. Noriu šiaip kur nors. Kaip jau minėjau, mano nuotaika pagerėjo, o bet tačiau… O bet tačiau ją būtinai turėjo kas nors sušikti. Pvz., PERŠALIMAS. Skaudanti gerklė. Negaliu pakęsti. Mano nekenčiamiausia skausmo rūšis. Kitas dalykas – viršijau svorio NORMĄ vienu kilogramu. Skaičiuojant procentaliai, tai – ne tiek jau ir mažai. 😀

Kaip aš nenoriu mokytis… 🙁

TRAUZAI

2010-01-12 | 11:32 | Batai, tašės & more
12
show details 8:50 AM (25 minutes ago)
Tavo vardas:
triusikeliai
Dėstyk: *
stringai, trikampiai ar sortukai?
kas paciai graziau/praktiskiau?

Nekenčiu stringų. Matosi visas celiulitas su jais. Nors kai buvau penkiolikinė, nešiojau – tada dar nebuvo tokių baisių odos problemų ant šiknos. 😀 Labiausiai mėgstu paprastus arba šortukus. Nors šortukai gal jau ir pabodo. Krč, zajebiausi man – juodi ir paprasti. Gali būti paprasti su strings ant dubens kaulų, bet be strings šiknoje – svarbu, kad ji ne nuoga būtų.

Nors geriausi man – tokie kaip mol šortukai, bet ne visai šortukai, nes pusė žopos – nuoga. Nu, va tokios formos maždaug:

Krč, šikną reikia vizualiai mažinti. Nors kai kuriems mano šikna – ir taip per maža. Labai keistas fenomenas. Nesuprantamas man.

Taip pat aš būčiau linkusi trauzus derinti prie vyro norų. Bet kažkaip niekada nesiryžau to paklausti. Nes iš anksto žinau atsakymą – LABIAUSIAI MAN PATINKI… BE TRAUZŲ.

Nuogas kūnas

2010-01-12 | 03:05 | An Issue to Discuss
12

Norite tikėkite, norite – ne… bet man nudity apskritai nepatinka. Man patinka nebent užuomina į nuogumą. Man gražus – įdegęs, kaulėtas, biškį raumeningas kūnas. Aprengtas gražiomis, juodomis šmutkėmis. Čia jeigu apie bobas. Dėl išvardintų priežasčių jau būtų kaip ir metas užsukti į solerkę, sėstis ant dietos ir pakrutint šikną sporto salėje. Ir galbūt nusipirkti vėl kažką juodo. 😀

O nuogo vyro nesu net akyse mačius. Kas tai?

O jeigu rimtai, aš jų paprasčiausiai neapžiūrinėju. Kažin, kada turėčiau tą daryti? Tegul juos apžiūri daktaras – aš pernelyg suinteresuota savimi. Nekenčiu storumo. Nekenčiu lieknumo su storu pilvu. Ką aš žinau, ką čia pasakot. Klauskit, čiut što.

Žodžiu, grįžtant prie klausimo, atsakymas būtų: NIEKIENO.

Filologai, ALIO!

2010-01-11 | 13:28 | Bullshitism
11

Mieli filologai,

Būkite geri ir atsiųskite savo kolegei valkatai trijų dalykų, kurie tuojau pat bus išvardinti, medžiagą/konspektus:

– lietuvių literatūra (XX a., antra pusė);

– sintaksė;

– akcentologija

Man labai reikia ir aš nieko nemoku. Ir neturiu laiko konspektuot vadovėlių, juos skaityt, ieškot šūdų internete ir t. t. Neabejoju, kad kas nors šias nesąmones jau laikė ir turi kompo archyvuose užsilikusių dokumentų, kurių gyvenime, žinoma, daugiau nebeprireiks. Na, bet gi gaila trint, tai ir pasilikau.

Medžiagą siųsti man e-mail’u: user.friendly.biatch@gmail.com

AČIŪ!!!

Skaitytojų pastabos

2010-01-11 | 01:56 | Gyvenimo tiesa
11
Tavo vardas:
pffff
Dėstyk: *
Čia toks šiaip pastebėjimas. Visi keikia tave, bet skaito toliau. Nes giliai širdy jiems klaikiai patinka. Tai kokio velnio taip didžiuotis ir nepripažint to?

Mintys besimokant

2010-01-08 | 16:59 | Gyvenimo tiesa
08

Nu, mokausi, mokausi ir ką aš Jums galiu pasakyti? Ką naujo išmokau? Ogi tą patį, ką išmokdavau besiruošdama kas antram savo egzui – kad LIETUVA YRA KAIMAS GRIOBANAS kartu su savo literatūra supista ir tas kaimiškumas įsišaknijęs yra jau nuo neatmenamų laikų. Mūsų literatūra yra siaubinga, šūdina, nuobodi ir apverktina. Tas pats per tą patį nx. Kaimas, griovys, karas, ūkis, kolūkis, pasiilgau blet tėvynės, dirbu Čikagos fabrikėlyje. Mes ją studijuojam visai ne todėl, kad ji labai vertinga ar panašiai. Mes ją studijuojam tik tam, kad sužinotume daugiau apie savo šūdiną kilmę. Kad sužinotume, koks mums svarbus yra duonos kepalas ir BULVĖ. Uoj, uoj, ir gamtą kaip aš myliu. Nes čia yra pizdec kaip vertinga. Gimtosios literatūros studijų dėka mes taip pat sužinome, jog “Šilelis” – tai ne tik televizorius močiutės buto rūsyje. Nežinau, kodėl, bet mane tikrai daug labiau traukia romantiko Hugo socialinio teisingumo paieškos su Kvazimodu priešaky, negu Žemaitės rūpestis Marceliuke, besivoliojančia patvory. Aišku, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, situacija galbūt kažkiek ir pagerėjo. Be abejo, pagerėjo. Bet vis tiek vėlyvos pradžios vaisiai nėra saldžiausi pasauliniame kontekste.

Prašau tik man neparinti smegenų apie neargumentuotą, subjektyvią nuomonę. Mano blog’as tam ir skirtas, kad galėčiau lieti subjektyvų šūdą ant ko panorėjusi. KIBIRAIS.

“Tu – durna, o ne stora.”

2010-01-08 | 04:19 | This is the Life
08

“O tu – ir stora, ir durna.”

Jaučiuosi stora. Mano pilvas kažkoks deformuotas šįvakar. Žarnos negerai guli – pilvūzas primena šikną. Dalijasi į dvi lygias dalis. “Evelina, tau vaidenasi.” – sako kolegė ėsdama picą, penkiolika centimetrų per minutę greičiu. “Tu gal žinai būdų, kaip man greičiau nueiti į tualetą?” – tariau aš. “Palauk, brangioji, pagūglinsiu.”

Vienu žodžiu, toliau gal nebepasakoju, bet mąstau, kad reiktų rytoj daryti iškrovos dieną, nes jaučiuosi privalanti save lengvai nubausti už per ilgai užtrukusį nebadą ir DAVALGYMĄ. Žinoma, geriausia būtų tiesiog prisipirkti spydo ir vartoti jį mažomis dozėmis visą savaitę… Kaip vitminus. Bet aš juk dar ne tokia degradė, po galais.

Man reikia sporto. Man pzdc kaip reikia sporto. Man pzdc pzdc kaip reikia sporto. Ir soliariumo, be abejo. Tie lašiniai… Jie krenta iš šonų. Jie krenta iš džinsų ir atrodo kaip dramblio ausys. Galėčiau juos nusipjauti ir iškepti kam nors kiaušinienę su šonine.

Kažin, ar pavyks man užmigti su dėl nedasimokymo rėkiančia sąžine ir netoliese urzgiančia skalbimo mašina? Turbūt, kad ne. Todėl ir nusprendžiau pablog’int. Mokytis sekasi sunkiai. Nuobodu kaip pragaro Nuobodumo Kajutėje. Aš nežinau, ką daryt. Nu, bet stengiuos, stengiuos. Melskitės, sūkos! Būtų juokinga, jei neišskrisčiau į Lietuvą laikyti egzaminų. Nes čia pas mus gi sniegai atseit ir uraganai. LOL. Normalus tas oras.

Dieve, dieve. Kartais bandau įsivaizduoti, kas nutiktų, jei staiga išstorėčiau… Taigi viskas – baigtųsi mano karejera! Gyvenimas būtų sugriautas! Manęs joks bernas gyvenime ne tik nemylėtų, bet net nežiūrėtų kaip į JUDANTĮ OBJEKTĄ. Aš dar bandau įsivaizduoti situaciją: tipo, duodies su bernu, ryte atsikeli nuoga ir varai į tūliką, jis per miegus pakelia galvą ir staiga pastebi, kad prie tavęs prilipo kažkoks penkiakilogramis lašinių svetimkūnis… Tau pasako pastabą a la “Laukiesi mano kūdikėlio ar šiaip maistelį pamėgai, žyrna?” Ir tu vietoj to, kad nusimyžtum, kaip planavai, eini skandintis vonioje.

Rytoj ėsiu tik sriubą.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook