Šiandien mano nuotaikos yra tokios (geros, ta prasme):

“Tu darai apskaičiuotai gerai, o ne iš aistros.”

Statistika, parodanti, kur pasaulyje daugiausia lietuviško funky jaunimėlio. TOP 10 mano blog’ą lankančių šalių:

Kai kurie komentatoriai man čia ne per seniausiai skundėsi, kad “neberašai apie Vilnių – uoj, uoj, kaip negerai”. Geriau pažiūrėkime, kiek turiu skaitytojų savo dabartinėje gyvenvietėje:

Na, na, tai  žiūriu, nemažai čia Jūsų Londone…? (ne retorinis)

- Nu, bet tu tai vis tiek maladiec – prasisuki bilekaip. Randi fuck buddies*, randi darbus. Nu, netgi geriau nei tam j*banam “Sex and the City”. Ir tašių bei batų randi.
- Hahaha. Nu ne. Nerandu darbų, nes nelabai ieškau. Bet iš ko pragyvent tai randu ten kažką.
- Ai, tai čia kaip atlygis už gerą seksą? Ar darai kažkur cepelinus take away?
- …

Manyčiau, kad tą fuck buddies temą kažkada greitu metu reiktų aptarti plačiau. Kaip manote? Bet man kažkaip nesigauna kalbėtis tokiomis temomis – susigėstu aš kažkodėl. Imu raudoti, raudonuoti ir panašiai. Kitas dalykas – niekada nedarau to, ko man kažkuria prasme daryti neapsimoka. TAI ČIA KAIP TIK TAS ATVEJIS. Ahaha.

Kaip jau minėjau “Facebooke” ir tikriausiai “Twitteryje“, mano papai kažkodėl sumažėjo. Turiu pripažinti, kad mane labiau nervina ne pats sumažėjimo faktas, o tas dalykas, kad dabar neturiu sau tinkamų lifčikų – dabar jie yra pustusčiai. O be to, svorio aš kaip ir nenumečiau (kas būtų pateisinanti priežastis). Nu, ten nebent koks kilas arba du (ant manęs nesimato, vienžo). Tai gal čia simply nuo kiekvieno papo po kilą nukrito? Jesus. Telikas šiuo metu rodo Britney Spears – Womanizer.

*Honestly, nesu didžiausia šio skambaus pavadinimo fanė (nes jame pabrėžiamas seksas). Man kaip šventam žmogui (dar ir prie filologijos) labiau prie širdies – “friends with benefits” (nes jame pabrėžiama draugystė). Realiai, tai tos sąvokos netgi nėra visiškai identiškos. Bet geriausia – to nevadinti tiesiog niekaip. What for? (ne retorinis once again)

“Protingos, juokingos, turtingos manekenės.”

Nu, ką – atėjo metas parašyti kokį bauginantį postą? Laikykis, skaityk įdėmiai. Jau bijai, ane? Ahahaha. Aš tai valgau sriubą. Mmm. Kokia gera. Tesco! Šiandien patyriau, ką reiškia, kai šalia tavęs sėdi ŽMOGUS ir skaito tavo pačios blog’ą. Žinoma, tai ne pirmas kartas, kai mane ištinka tokia nesėkmė, bet kažkaip buvau pamiršusi, kokius nemalonius šiurpulius tokia situacija suteikia. Panašūs šiurpuliukai mane vargino, kai šiąnakt ėjau namo (tiesa, ne pas save). Na, o pas save grįžau tik 18 val., nes vakar prie apvaliojo stalo užsižaidžiau ruletę, o po to ryte tris valandas rinkau žetonus, nes pasimetė kažkur sūkos. Vienas juodas užkrito už lovos. Ką tik pamačiau, kad mano telikas rodo Backstreet Boys (be garso).

Išvariusi namo aš jau iš anksto žinojau, jog ten nepateksiu, nes mano kambariokas teisėjauja iki vakaro, o raktai (kuriuos mes “daromės” dvi savaites) – kaip tik pas jį. Reikėjo kažkur dėtis. Bet ne nx, nes ten jau kaip ir pabuvojau. Iš esmės, tai visada gali susigalvoti, ką veikti, jeigu tik turi šaibų. Nusipirkai laikraštį ir sėdėk sau gerdamas (kavą arba degtinę – pasirinktinai – nors ir alų su uogiene blt) tris valandas. O man buvo tokia situacija, kad penktadienio vakarą aš išėjau iš namų turėdama vargingus 7 svarus. Taip jau nutiko, kad pavedimas, turėjęs ateiti ketvirtadienį, ateis tik primadienį, nes eina jis per USA. į Lietuvą, o tada man i UK. Krč, sucks. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – ateinanti savaitė bus turtingesnė. Juk būčiau išleidus pusę for sure.

Dramatiškiausias šio ryto momentas buvo tas, kad man reikėjo važiuoti autobusu, o aš neturėjau nei žalio, nei kitokios spalvos supratimo, kiek šaibų užsilikę mano “Oysteryje” (kortelėj – 1,5 svaro, bet nėr kur pasipildyt). Jei liko iš viso. O nežinojau dėl to, kad seniai nesinaudojau visuomeniniu transportu. O nesinaudojau ne dėl to, kad būčiau varinėjusi taksi, o dėl to, kad viskas, ko man reikia yra po ranka – šalia namų. Tai kaip ir nėra kur važiuoti + sirgau ir mažai varinėjau.

Kuo, kuo, bet rajonu tai džiaugiuosi, eiktuną. Pala, einu dar sriubos. Mhm. Rajonas:

Žodžiu, tai reikėjo man varyti tuo autiku. Ačiū Dievui, pinigų “Šūdoysteryje” biškį buvo ir aš sėkmingai nužingsniavau link sėdynės antrame aukšte. Po kokių penkiolikos minučių autobusas staiga sustojo, o visiems keleviams buvo liepta minti nahuj. Nes kelio darbai ar tai baliai kažkokie mieste vyko. Nu, ką – stoviu laukiu kito 254-tu numeriu pažymėto autiko. Sulaukiau, bet įlipus paaiškėjo, jog maniškis “Oysteris” šįkart – jau tuščias. Bet vairuotojas pasitaikė supratingas ir praleido mane chalevai. Nuvažiau iki savo Aldgate’o ir galvoju – 0 ką gi man čia dabar nuveikus. Turiu keturias valandas, esu viena ir neturiu šaibų (norėjau, kad mama kažkiek pervestų, bet ji, mano nelaimei, tuo metu buvo sode), baigėsi abiejų telefonų sąskaitos. Perėjau visą Brick Lane’ą skersai išilgai, viską blet perėjau. Lauke buvo karšta, Evelina nevalgius ir pachmielinga – darosi silpna. Kai staiga mano širdį nudžiugino “Starbucks” kortelė, kurią aš netikėtai prisiminiau. Joje buvo likęs vienas kavos puodelis. O už debetinėje kortelėje likusį svarą aš gavau dar ir vaflį. LOL LOL LOL.

Ten ir prasėdėjau dvi valandas:

O nuo to vaflio aš persivalgiau pusei dienos į priekį – košmaras kažkoks. Bet užtat iš karto atsigavau. Atrodo, toks nekaltas mažas šūdelis, o jame – 345 kcal. OMG. Nu, bet man galima, nes Vilniuje svėriau 2 kg daugiau. Mama mane žada atšerti (menėsio gale grįžtu namo kelioms dienoms – bwe, bloga vien nuo minties), bet aš nepasiduosiu. Einu pirkti alyvuogių. Ciao.

“Pjauni, pjauni, o tada jau galąsk, taip sakant, tą dalgį.”

Meilė žemėlapiams gali nuvesti labai toli. Ir tai ne tik “All Saints” parduotuvė Commercial Street’e. (Šita paslaptinga eilutė, jeigu ką, buvo su labai gilia mintim – nors ir neatrodo, ahahaha.)

Libaniečiai kaniūšnioje prie mano namų daro labai skanią kavą. Nuoširdžiai otviečiaju – nesitikėjau to iš jų. Cukrų jie deda kavos gamybos proceso metu. Kai pasakau, kiek šaukštelių dėti į mano unikalią kavos porciją, babajui staiga iškyla netikėtas klausimas – Jūs, panele, tikriausiai labai mėgstate cukrų? Aha, o Jūs?

Pastaruoju metu valgau normalesnį maistą. Ta prasme, jo paruošimas dar vis nereikalauja stovėjimo prie puodų, bet tai ir nebėra tik šaldyti, paruošti, take away’iniai ir pan. produktai. Šiandien valgiau netgi tokį šūdą kaip cottage cheese (tiesa, tik kelis šaukštelius). Lietuvoje man niekas gyvenime nebūtų įkišęs tos kefyrizuotos rūgpieniu atsiduodančios grūdėtos varškės (nekenčiu visų trijų). O štai čia šaldytuve aš atradau kažkokį alyvuoginį ir svogūninį šūdo variantą. “Visai kaip čipsai” – pagalvojau aš. Deja, patiekale, iš kurio, atvirai šnekant, tikėjausi labai daug, trūko druskos (kuri kaip tik pasibaigė vakar, o į parduotuvę lėkti kažkaip nesinori, o ji ir nedirba tokiu metu), todėl teko jį atidėti. Kitko net neliečiu, nes jau matau, kad visur trūks druskos – NEVALGOMA. Vienžo, atradau naują dietą – neturėti namuose druskos. Kaip niežti ranką, einaną.

Kaip jau turbūt pastebėjote, į šitą blog’ą dievinu dėti pikantiškus namų ūkio vaizdelius.

Krč, matau, kad reikia išgerti angliukų, nes kažkaip pieno produktai nenori man čia virškintis patys (gal ir į gerą tai). Taip pat neturiu cizų ir laukiu pavedimo. Gal man reiktų dar pagulėti? Neįsivaizduoju, kokio velnio aš čia atsikėliau, nes mytas – tik 12.30.

Mano potenciali būsima darboviete, atrašyk greičiau!!!

“Ir aš norėčiau su juo pasidulkint, manau.”

Blog’o herojai ilsisi parke saulėtą dieną.

Neįtikėtina, bet JIE (kol kas negaliu sakyt, KAS – плохая примета) pagaliau davė man šansą pasirodyti. O taip, aš kalbu apie prieštaringai vertinamą job of my dreams (aišku, jei mane priims, būtinai sugalvosiu naują TIKSLĄ – need to move further)!

- Nuvarei į Vakarus, tai dėsi ant Rytų dabar, hahaha.
- That’s my job!!!

Dar vis kosėju, bet jau mažiau. Balsas irgi po truputį grįžta į vėžes. Ta proga, rytoj (t. y. šiandien) prisukama supermarketų kalė ir Lošėjas eis pakelti keletos taurelių (tikėkimės, kad daugiau) už būsimą UFB sėkmę (Bože, man tikrai asmenų susi-N-jinimas)! Skirtingai nei planuota, taurės bus pripildytos ne vandeniu, o gal net kokiu gerokai rimtesniu skysčiu. Pvz., medetkų ekstraktu arba ženšenio šaknies tyrele. Į sveikatą!

Beje, man reikia kažkokiu nežinomu būdu apsipręsti, kokius batus rytoj dėtis. Nes matote, tie Lošėjai paprastai pageidauja kablų, bet kalėms juos užsidėjus, jie kaip mat ima plyšti juokais. O mane vakar kaip tik ištiko tokia baisi nelaimė… Vienžo, viskas įvyko tada, kai aš pirkau batus tam atvejui, jei imtų lyti arba snigti (antras variantas nėra labai įmanomas, bet anyway, pagrindinė esmė yra PIRKIME). Buvo labai karšta, todėl batai man nutrynė taip, kad turėjau prigriebti dar ir flip-flops’ų porą – kad saugiai (ne basa per stiklus) pareičiau namo. To pasekoje, kitą dieną (t. y. šiandien) aš negalėjau užsidėti jokių batų – VISUR ŽAIZDOS BL. Išskyrus dvi poras – oranžinius kablus, su kuriais pasirašau išeiti į žmones tik nežmoniškai girta ir rausvi gladiatoriai, kurių nelabai mėgstu, nes gerai įsižiūrėjus pasidaro akivaizdu, jog jie nėra juodi. Nu, tai ką man dabar daryt? Sad face.

Krč, o pagrindinis dalykas, kurį reikia daryti Jums – laikyti kumščius, kad praeičiau svajonių darbo feiskontrolą. OK, OK – galiu pasakyti tiek, kad man reikia parašyti rašliavą į TEN (jau parašiau, beliko pataisyt) ir REIKIA, KAD JI JIEMS PATIKTŲ.

Dar vienas dalykas, kankinantis mano neramią sielą – o tai čia rimtas bajeris, kad Jimmy Edgar turi bobą latvę? Nes į mano e-mailą ar tai Skaipą (tiksliai negaliu pasakyti, nes dabar toji info – ant desktopo) parėjo VA TOKIA ŠTAI NAUJIENA.

Beje, šiandien praradau dar vieną nekaltybę – PIRKAU NORMALŲ MAISTĄ LONDONO SUPERMARKETE. Ne iš kokio marazilnyko (na, sąlyginai).

The longer you wait, the better it gets

- Šiandienos mano asmeninė dienos citata skambėjo taip: “It took 9 months for you to fuck me.”
- Man tai ant liežuvio kabo tavo quote of the day papildymas: “9 months after – you both will be fucked.”

Tai tiek pletkų šiandien.

Pavargau kosėt

Sėdžiu sau ant lovos krašto, kosėju kaip skrerdžiamas šuo, rankoje laikau stiklinę… kai staiga atsiminiau vieną nuostabų komplimentą, kurį man pasakė ne prieš šimtą metų: “Pisu tik intelektuales.”Ha! Na, o aš tuomet galėčiau šią citatą šiek tiek pakoreguoti ir pritaikyti sau: “PAKARTOTINAI pisu tik intelektualus.”

Vakar prisiskaičiau daug labai gerų citatų. Postinu geriausias:

“If you won’t hold our hands in public, we won’t blow you in private.” (šita yra mano mėgstamiausia)

“The quickest way to a woman’s heart is through her clit.” (funny, bet man visiškai netinka – pas mane reikia eiti per galvą)

“Diamonds are forever, but touching our clit can buy you two or three years.”

“We go to the bathroom together because we’re doing coke.” (hahahaha, exactly!)

“We want to cuddle after sex because we’re fucking freezing.” (not sure about that one)

“Breasts are not a speed bump to the promised land.” (reikia žiūrėti individualiai, bet jo – tas, kas patinka tavo buvusiai žiurkei, nebūtinai patiks dabartinei princesei)

Šiuo metu vyksta mano pusbrolio vestuvės. Aš jose nedalyvauju, nes sėdžiu Londone ir žiūriu serialą “Weeds”. Šiandien sužinojau, kad keturias kitos savaitės dienas aš gyvensiu VIENA. OMG. Baisu kažkaip. Nu, tipo. Aš gi būdama viena, tai durų negaliu atidaryt, tai batas man nutrina, tai vėl nepažiūrėjau į žėmelapį, tai šaibos baigės, tai rankytę bl skauda. I’m like a child .

Taip pat šiandien suvokiau, jog pirmą kartą gyvenime gyvenu be finansinės tėvų paramos. Negaliu savęs vadinti visiškai nepriklausoma, bet manau, kad pradžia visai nebloga (žr. ankstesnį postą). Penktadienį praleidau pokalbį dėl darbo – vis per tas ligas. Dabar net bijau siųst CV į kitas vietas, nes nesinorėtų nukelinėt nieko. Anyway, rytoj vakare reikės jau lįst į žmones. Kol parašiau postą, mano kambariokas nulūžo su rūbais, distanciniu pultu po galva ir panašiai. Ahaha. Galvoju, gal reik dar sriubos įkalt.

Paskutinių poros dienų detali mano veiklos ataskaita

Jeigu bandyčiau su kuo nors sulyginti paskutines dvi dienas, tai lyginčiau jas su Naujaisiais metais, kurie truko savaitę. Na, bet nieko keisto – turėjau nuostabių svečių iš Vilniaus. Užvakar žiauriai lijo, nepaisant to, visiškai peršlapusios mes sugebėjom nusigauti iki kažkokio kabako Brick Lane. Jau buvo vėloka, bet koks mums skirtumas – gi į darbą rytoj nereikia. Todėl anas kabakas buvo tik viena iš keturių mūsų aplankytų vietų tą naktį. Visai neblogai kaip trečiadieniui. Po to mes gėrėm dviejuose šito tinklo baruose ir dar čia. Pastaroji vieta yra ganėtinai posh ir joje geria visokie Mickey Rourke’ai ir Ronanai Keating’ai. Mus iš anksto perspėjo, kad pasipuoštume, todėl vienoje iš ankstesnių vietų žvengdamos persirengėm tiesiog tualete. Nes kitaip tai mol neįleis net ir su jūsų ble guest listais. Kiekviena iš mūsų pragėrė po daugiau nei šimtą svarų, kadangi viena šampės taurė at “Alto” kainuoja 18 £. Štai taip gyvena bedarbiai šiais blogais laikais. Ai, dar vienas labai minėtinas faktas – namo grįžau su limuzinu, kuris kaip bebūtų gaila, mane pradžiugino tik baisiu pykinimu. Vakar pavėluotai mane primokė, kad girtam geriausia sėdėti priekyje, bet jei jau sėdi gale – BŪK MALONUS IR SĖSK UŽ VAIRUOTOJO. Žinoma, aš šitų prijomų nežinojau. Na, bet iki kitos dienos vakaro vis tiek atsigavau.

Štai tada išaušo mano siaubingai nelaukta diena, kai Lošėjas ir Teisėjas atsidūrė vienoje patalpoje. Jie netgi kažką kalbėjo tarpusavy. Lošėjas prisukamai supermarketų kalei šnabždėjo negerus horoskopus. Šalia sėdintis kompanionas nusprendė, kad juodu kalba kažkaip keistai: “Kažkas tarp jų yra. Nejaugi TU?” O mes tuo tarpu geriau pasižiūrėkime, kas tuo metu vyksta prisukamos supermarketų kalės galvoje.

“Ką aš darysiu, jei kitą kartą po tokios vakaronės užsimanysiu nakvoti pas Lošėją? Kaip aš tą nuslėpsiu nuo Teisėjo?” – mintyse, o vėliau ir garsiai svarstė prisukama čipsų skyriaus vergė Izaura.

- Aš kvepiu Lanvin – Rumeur. Aš kvepiu pletkais.
- Man tu kvepi vodke, spanguolėm ir baltu vynu.
- Ir cigaretėm?
- Kaip bebūtų keista, cigaretėm tu nekvepi.

Dar vis negaliu patikėti, kad T-Barą suradau per maždaug tris sekundes. Tokie dalykai man nėra labai būdingi – mėgstu klaidžioti pasiklydusi, važiuoti su taxi ir NIEKADA nesinaudoti žemėlapiais. Bet taxu šįkart nelabai buvo kur važiuoti, nes gyvenu ±10 min kelio nuo ten (nors, jaučiu, Vilniaus atstumais matuojant, taxas būtų savaime suprantamas reikalas šiuo atveju). Nesinori pasakot visų smulkmenų, bet BUVO GERAI.

Teisėjas vakar man pareiškė, kad aš visiška kalė. Na, o štai Lošėjas šiandien taip pat buvo dosnus komplimentų – “Tu esi skinny bitch”. Savaime suprantama, aš renkuosi antrą variantą.

“Tavo gražios pėdos. Žiūrėk, kad būtų kuo atviresnė avalynė.”

Sveiki, melieji skaitytojai,

Aš neturiu pinigų, o Jūsų jau yra pakankamai, todėl pagaliau atėjo metas atsiskaityti už visus mano GERUS NUOSTABIUS NEPAKARTOJAMUS postus. Šitas įrašas yra ne kas kita, o pati tikriausia REKLAMA. Taip, taip, aš parsidaviau. Labai nebrangiai, tarp kitko. Prašom skaityti kuo atidžiau:

Aš čia sudalyvauti, deja, negalėsiu. Bet užtat sudalyvausiu ČIA. In ya face!

“Taip šneka tik filmų vertėjai.”

Kaip užpisa sirgti – neįsivaiduojat. Ir ypač tada, kai TIKRAI YRA KĄ GERO NUVEIKTI. Štai pvz., rytoj į Londoną atvyksta viena mano geriausių draugių ir aš TIKRAI pageidaučiau būti FORMOJE. Kita vertus, taip man ir reikia – aš gi niekad nevengiu po laukus bėgioti nuoga. O nesirgau jau kokį šimtą metų. TAI KAIP IR METAS SUSIMOKĖTI.

Šiandien visa kaip iš lavoninės prikelta ėjau į pokalbį dėl darbo. Tipo viskas zjbs, Fashion PR agentūra ir taip toliau – FAU FAU etc. Bet aš kažkaip nelabai susižavėjau ta vieta. Nežinau, nežinau – mažas ofisėlis ir nėra ten labai jau mirtinai POSH. Nors turiu pripažinti, kad akį džiugina prie kompo stovinti pakaba su gražiais rūbais, kuriuos po to skolins kokiam nors “Vogue”. Tada tu turėsi surašinėti, kas kam ką skolino ir kas kam ką turi grąžinti. Taip pat tau duos “Oysterį”, kad karts nuo karto ir pats galėtum kažką suvežioti. Po šių nuostabių žodžių mano ir taip pusėtina nuotaika, žinoma, smuko dar labiau – žemiau nulio. T. y. į minusą. Na, bet tai turbūt nieko nestebina – juk visi nuo seno žino, kad didžiausia viešojo transporto fanė  Marijos Žemėje esu būtent AŠ. Krč, tikiuosi, nepriims.

Beje, persikrtausčiau į kitą chatą. Location’as visai netgi geras. Viskas netoli ir gana lengvai pasiekiama – pradedant Brick Lane, baigiant lošimo namais.

Evelina, prašau maldauju tavęs būk gerutė – PASVEIK IKI RYTOJAUS. PLZ PLZ PLZ.

Ai, kažkam (pvz., mano mamai) čia dar kažkada knietėjo sužinoti, kokį šūdą sėdėdamą Londone aš ėdu. Labai geras šūdas, tarp kitko. Demonstruoju viską, ką turiu:

Atradom čia vieną neblogą gėrimuką kažkada. Primena sveiką “Sprite’ą” (žr. pavadinimą):

Kokią “nuostabią” parduotuvėlę aptikau kažkada čia:

Sakė, ten kainos keičiasi kiekvieną dieną. LOL.