“Neprišik tik į lovą iš laimės. Linkėjimai.”

Šiandien gavau vieną gražiausių video palinkėjimų ever. Netgi nežinau, kokia proga. Bet argi reikia progos, kad mane pasveikint? Žinoma, kad ne. Sako, čia čipsėdrų viral’as. Nufilmuota specialiai man. He he.

Mua mua.

www.pyrst.lt
facebook.com/loripyrstas

“Su bernais neprasidėk tik. Prašau tavęs vieno dalyko.”

Nu va, mano atostogos – jau kaip ir suplanuotos! Laisvas dieneles leisiu regione tarp Uralo kalnų ir Ramiojo vandenyno pakrančių. Miškuose lakstysiu nuoga su vilkais. Rytais Taigoje rinksiu miško žemuoges. Ten jos – labai, didelės, saldžios ir sultingos kaip užvakarykščiuose riebaluose keptos spurgos. Man nebus liūdna, nes nepaisant baisių šalčių žiema, vasaros Sibire būna palyginus šiltos. Ir šiaip nusimato vakarėlių. Girdėjau, ten netgi kažkuo prekiauja! Tad tikiuosi, negrįšiu tuščiomis. Nors sako, kad kainos ten – ne tokios jau ir mažos. Maskvietiškos, sakyčiau. Ypatingai prabangu yra gerti. Bet mane išgelbės kokainas, išpardavimai ir lietuviška degtinė.

Pasistojo klausimas? Tau bus atsakyta.

Labai įdomus ir netgi keistas klausimas čia kažkam pasistojo:

Tavo vardas:	Karolina
Dėstyk: *	Pletkas ne pletkas, bet tai iš kokių pinigų Tu gyveni? baisiai pasistojo šitas klausymas

Net sakyčiau per paprastas, kad atsakinėt į jį. Na, išlaiko gi mane, Jesus Christ*!!!

*Ne Jėzus mane išlaiko, o nuostabą aš čia taip reiškiu, jei kas NESKIRIA SKYRYBOS per klaidą.

Man bloga nuo agurkų

Matau, kad saulės karsto nuoma dešimčiai minučių už devyniolika litų išėjo visai į naudą. Aišku, šiknai gal ir ne į naudą (eilinį kartą), bet AR KAS NORS JĄ MATYS? Ypatingai – tam tikrose pozose.

Niekaip nesuprantu, kodėl mano nuostabi rytinė nuotaika staiga nusprendė apsiversti aukštyn kojomis ir šitu savo nevykusiu SALTO patempti paskutinį mano gyvą nervą. Nes dabar man vėl viskas negerai. Ta proga šiandien nieko daugiau ir nebepasakysiu.

Ir vėl apie tą patį

Kaip ir planuota, šiandien vakarą aš leidžiu žiūrėdama “How I Met Your Mother”. Ir štai mano paskutinėje žiūrėtoje serijoje įvyksta BAISUS DALYKAS – diedas permiega su savo gero draugo ex-boba. Lyg ir nieko tokio. Juk ta boba – jau buvusi. Bet NE. Pasirodo, pagal vyriško solidarumo taisykles, taip elgtis griežtai draudžiama!

Rimtai? Nejaugi? Negali būti. Tai, sakote, būnat geri savo draugams, kaip ir jie Jums? Taip ir patikėjau. Jūs tikrai nė neįsivaizduojat, ką veikia Jūsų draugai, kol Jūs miegat.

Pasigirsiu

Kodėl tu miegi viena?

“Delfis” rašo (t. y. kopeistina iš kitur) apie Niujorką:

“Mums įprastam meilinimuisi bei poravimosi šokiams čia nėra kada gaišti – seksas ir yra romantika. Vienos nakties nuotykis gali nereikšti nieko, arba labai daug. Ir meilė čia – bevertė, ir – neįkainojamai brangi tuo pačiu metu.”

Šita mintis, manau, tinka ir kitiems miestams. Netgi mūsų kaimeliui Vilniui. Aš nežinau, gal kažkas ir mėgsta stabdyti. Jaunimas ten visoks, ahahah. Ir dažniausiai tas daroma tik dėl įspūdžio ten KAŽKOKIO, o man visokie feikiniai padorumai tik kelia skrandžio rūgštingumą. Bet retais atvejais turbūt verta palūkėti. Pasilaužyti – “Aš tokia gera”. Bet daugeliu atveju tai būtų tik laiko gaišimas. O šiais laikais visi labai skuba. Nes jeigu per ilgai gaiši su lopais, po to liksi senmerge. Todėl reikia greičiau matuoti lopų lopiškumo lygį ir sakyti NEXT. Plius-minus vieną kartą iš milijono tau pasiseks ir galėsi NUTYLĖTI.

“42 proc. amerikiečių dabar dirba dar daugiau, nei prieš penkerius metus. Spaudžiami didelės atsakomybės ir įsipareigojimų, romantiškai vakarienei ar pasimatymui kino teatre savo dienotvarkėje laiko jie neberanda. Labiausiai paplitusi „išeitis“ – kokteilis (a drink) po darbo.”

Na, aš geriau nesakysiu, kas man yra romantika.

“Sakoma, kad būtent Niujorke paplito nauja „tendencija“ – greta homoseksualumo, biseksualumo ir panašiai – monoseksualumas. Ši sąvoka apibūdina tai, kas dabar „madinga“ – vienišas jaunas sėkmingas žmogus esą pats patenkina visus savo poreikius, ypač kalbant apie emocinius.

Seksualiniai gali būti tenkinami ir su kitu žmogumi, tačiau monoseksualai arba neužmezga glaudesnio ryšio su partneriu, arba tenkinasi vienkartiniais nuotykiais. Nėra laiko „draugauti“! Todėl ir nuo pažinties prie baro iki pažinties lovoje – kelias neilgas. Ir nebandykite sakyti, kad tai neromantiška, amoralu. Tai niujorkietiška romantika, kuriai poros sugeba atsiduoti visu kūnu ir siela, nes žino, kad gyvenimas pro šalį skrieja neįtikėtinu greičiu, ir jei nepagausi akimirkos čia ir dabar, ji dings nesugrąžinamai.”

Gėda pripažinti, bet paskutinis straipsnio sakinys labai limpa ir man:

“O nuostabiausia tai, kaip nuoširdžiai žmogus tiki, kad versdamasis per galvas ir iš lovos – į lovą, jis juda link savo tikslo – sėkmės, kuria vieną dieną pasidalins su kitu tokiu pačiu kaip jis.”

Net liūdna pasidarė. Galvoju, gal reik šitą knygą paimti.

P.S. Ir nepamirškit mano page’o “Facebook’e”, kas dar nejoinino.

“She’s gullible, I’m bored — we’re perfect for each other.”

Šiandien sapnavau baisiausią košmarą ever – kad aš susiradau darbą ir jis prasideda 7.00 ryto. Baigiasi – 17.00. Dirbdama aš stengdavausi atsigulti anksčiau, kad tik rytinė katorga mažesnė būtų. Bet žinoma, nifiga neužmigdavau be keturių. Tada jau kokią devintą ryto pradėdavau skaičiuoti – KUO KADA JAU TOS PENKIOS? Nenoriu dirbti niekada… Nebent darbą namuose. Savo pačios sugalvotu grafiku.

Niekada gyvenime daugiau nebegersiu TO ŠŪDO. Aš realiai TOKIŲ ŠŪDŲ niekada ir negeriu, bet baigėsi vynas, o po ranka kaip tik pasimaišė TAS ŠŪDAS. Negeriu aš rudų, bet visko pasitaiko. Todėl (būdama pripratusi tik prie vyno, vodkės, vodkės, vodkės ir šampės) vakar ryte grįžau kaip lavonas, išmėčiau viską po kambarį, ne tik nenusiploviau makiažo (čia kas antrą kartą taip būna), bet ir nusirengti nesugebėjau. Ačiū Dievui, užteko proto nusiimti kelnes. Bet visokie ten liemenukai ir kita komfortą miegant užtikrinanti atributika liko ant manęs. Auskarai (trys poros) man turbūt labai trukdė miegoti, todėl ryte radau juos padėtus ant svarstyklių prie lovos. Tikriausiai buvau sušalusi, nes kojas man šildė skirtingų spalvų kojinės.

Ir vis dėlto aš tokia protinga tampu, kai išgeriu. Patys geriausi sprendimai ateina būtent tuo metu. Tais atvejais reikia skubėti ir padaryti, ką esi sugalvojęs, kol galva neišsiblaivė. Nes ryte viskas atrodys kitaip. Dingsta ir drąsa, ir ryžtas, ir noras. Ateina pachmielas, neretai su savim pasiimdamas ir moralkių dozę. Vienžo, racionalumi – NE.

Beje, grožio miegas tikrai veikia, nes vakar aš miegojau visą dieną su pertraukomis, o šiandien veidrodyje išvydau nuostabų rezultatą. Vaizdas – kaip po kosmetologės procedūrų. Kita vertus, nemiegojusi dvi paras aš atrodau DAR GERIAU. Cigaretės, alkoholis ir kiti priedai labai nuostabiai nuvargina veidą, o pamėlę paakiai man puikiai tinka. Ir žandų nebelieka. Labai gražu.

Man nė kiek nerūpi saldumynai, tačiau šiandien aš noriu torto. Kokio nors su kondensuotu pienu ar panašiai. Net nežinau kodėl. Anyway, jokio torto nebus. Manęs laukia nebent sportinės bausmės už dvi pernelyg tingias dienas. Va taip va. Na, ir “How I Met Your Mother” dar reik pažiūrėti.

“O mums belieka tik galvas apsišikt.”

Batai batais, bet egzistuoja viena vienintelė pasaulyje net už kablukais išvargintas pėdas skaudesnė tema. Tai – plaukų tema. Aš negaliu apsispręsti, ar man juos vėl kirpti velniop, kaip visada darau (man juos pakirptų tik iš priekio ir šone gal pakarpytų, o ilgio tik galiukų varganą centimetrą pašalintų sveikatos vardan) ar paauginti ir tada kaip nors kitaip kirpti. NAUJOVIŠKAI. Bet aš žiauriai nenoriu kęsti tos plaukų auginimo katorgos, kai jie būna, nepabijokime to žodžio, BAISŪS (ant tiek, kad kaimynas ima replikuoti, jog “tau jau metas į kirpyklą”). Taip vadinamos ATAUGOS yra skirtos žmonėms gąsdinti ir kasdien papildomai praleisti po valandą veltui, nes “aš tvarkau plaukus ir man nesigauna”. O šukuoti jų kitaip be kirpimo arba atsiauginimo (ant kito šono, į viršų, aukštyn kojom) irgi neišeina.

Aš dabar norėčiau kažko tokio (foto), bet tada man tektų juos auginti šimtą metų ir neaišku, ar verta. Nes mano apvaliam veidui (genai blogi) buvimas nepridengtam pašalinėmis sruogomis – ne pats geriausias variantas. Beje, netgi kai sėkmingai apsikerpi, dar nereiškia, kad jie taip ir atrodys. Nes mano plaukai, pasak statistikos, gerai atrodo tik 49 iš 100 visų gyvenimo atvejų. Vadinasi, 186 dienas per metus jie atrodo ne taip, kaip reikia. Ir tikrai nežadu tų prakeiktų kudlų “gelbėti” tiesinimo būdu (pavarau kartą per mėnesį ir tiek). Jeigu plaukų negadinu dažais, tai karštomis ŠAKĖMIS negadinsiu juo labiau.

Šiandien aš klausau

Šito, šito, šito ir šito. Nieko naujo, bet priot. Ką Jūs ryt? Ar visi į B2G?