“Nieko tu nestora, mano rubensiškoji gražuole.”

2009-03-28 | 19:12 | Šiek tiek info apie mane
28

Nebegaliu ilgiau pakelti savo storumo. Tai tapo nebevaldoma. Tai yra kažkas neįtikėtino, nenormalaus ir sveiku protu nepaaiškinamo. Labiausiai nervuoja, kad mano namų sąlygos nėra pritaikytos badui (mama gamina ir nuolat prižiūri, kad vaikelis tik pavalgęs būtų). Nes man reikia gyventi vienai ir šaldytuve laikyti tik drožlių salotų atsargas šventėms, o paprastomis dienomis valgyti tik kavą ir vieną šokoladinį sūrelį per dieną. Iš kur tie kilogramai? Aš dar vis badauju penktadieniais ir dar vis neėdu fast foodo. Aš dar vis kavą laikau maistu. Aš dar vis geriu, bet nebepjaunu po kelias paras (gal tame ir slypi idealaus kūno ir grožio paslaptis?). Aš dar vis nešioju tas pačias šmutkes… Ak, kokia aš negraži ir nelaiminga šiandien. Tuos kelis priaugtus kilogramus buvau trumpam numetusi, bet jie vėl grįžo ir tapo naujuoju pastoviu mano svoriu. Nebegaliu taip gyventi. Iš nevilties netgi užėjau į “Impulso” puslapį. Bet nu aš gi taip tyyyngiu ten varyti. Baisu tiesiog. Nu aš tragiška esu iš tikro. Tinginė totali. Kaip Jūs manote, kodėl aš mečiau Pilates? Nes blet tinginių karalaitei per sunku buvo atsikelti, kad atvykti į treniruotę 12 valandą. Na, ir aišku, mane gi žiauriai vargina, kai reikia važiuoti kur nors visuomeniniu trasportu (mikriukais). Todėl aš niekaip negaliu atsidžiauti atpigusiais taksais. Mano namiškiai pakrauptų, jeigu sužinotų, kaip dažnai naudojuos taksi firmų paslaugomis. Nes jau ir taip sako, kad išpindėjusi. Nu o ką man? Kaip noriu, taip ir gyvenu. Dar aš čia eikvosiu energiją šūdinoms kelionėms. Tik jau nesakykite man, kad taksistai irgi yra šlykštus ir dvokiantys. Kažkodėl man visi gana padorūs išpuola. Arba gal Jūs tada geriau važinėkite “Martončiku” nesiskundę? Per daug įisijaučiau, hehe. Grįžkime prie svorio. Nu tai karoče, tingiu aš varyti į tą sporto klubą prakeiktą. Bet gal reikia kažkaip prisiverst, nu rimtai? Vienžo, einu aš geriau pažiūrėsiu kokių nors skinny manekenių nuotraukas – tikiuosi įkvėps mane badui ir sportui.

picture-39

Evelina mėgsta skaniai ir sočiai pavalgyti.

Vėliau galbūt parašysiu, ką veikiau vakar, jeigu netingėsiu ir turėsiu tam nuotaikos. Buvau labai kontrastingose vietose. Tačiau kol kas man skauda galvą ir eikite visi patys žinot kur. Bye for now.

Galbūt kas nors norėtų…

2009-03-28 | 18:37 | Šiek tiek info apie mane
28

…padėti man sutvarkyt BLOGą? Kokioje nors skylėje a la “Coffee Inn”. Būtų labai malonu.

Beje, tokie skundai kaip šitas “Norėjau tik pasakyti, kad nesąžininga yra nedėti pilno RSS, nes tavo rožinį puslapį darbe skaityti labai nepriot, nes žinai kaip matosi.” tai baigia jau mane galutinai užpisti. Nesąžininga, Jūs tik pamanykit hahaha. Gal man dar kartelį pakartoti, kodėl yra taip, o ne kitaip? Ir pasakiau aiškiai – dar nežinau ar taip paliksiu, ar sutvarkysiu. Nenusprendžiau. Ir man nuoširdžiai nusišikt ant Jūsų patogumo. Nu gal ir nevisai nusišikt. Gal tik nusimyžt iš tikro. Sugalvosiu ką nors, kad visi patenkinti būtų (ypač aš).

Ką daryti, kai…

2009-03-27 | 18:49 | This is the Life
27

…kai blet laužai galvą galvodama, ką rengtis, išlygini tą išrinktąją bliuzką (ką žiauriai tingėjai daryti) ir staiga tau DAEINA, jog ji yra ilgesnė, negu striukė, kurią planavai dėtis. Aišku, logiškiausia būtų užsidėti kitą striukę/paltą, o bet tačiau (!) aš negaliu to padaryti, nes:

– vienas paltas yra plonas labai ir ji valyti reikia (tingiu);

– kitas paltas yra per daug žieminis, todėl levas (nenoriu);

– dar vieno palto sagos taip ir nesugrįžo pas mane po vieno INCIDENTO (long story)

picture-8

Tai ką dabar daryti? Einu vėl spintos siaubt.:(

P.S.

2009-03-27 | 16:30 | Šiek tiek info apie mane
27

Evelina dabar žaidžia su blogo themes, todėl prašyčiau nekreipti dėmesio į jo išvaizdą artimiausiu metu.

Dienos istorija apie dinozaurus

2009-03-27 | 15:07 | Haha
27

Pasakoja JF:

Jau išsigandau, kad tavęs nėra “Skype” pirmą kartą gyvenime, bet kadangi esi, tai papasakosiu, ką Tadžius siūlo veikt Kaune man šiandien:

[14:20:08] Ta says: dar yra
[14:20:10] Ta says: gi
[14:20:11] Ta says: kažkoks
[14:20:15] Ta says: dinozaurų muziejus

Yra, yra. Pulsuojančioje laisvės alėjoje. Visai čia pat įsikūrusi ir “Pica jazz”.

[14:20:26] JF says: :))))
[14:20:36] JF says: iškamšų, LOMB!
[14:21:07] Ta says: hahaha
[14:21:08] Ta says: jo
[14:21:17] Ta says: ble
[14:21:18] Ta says: į tą nueičiau
[14:21:23] Ta says: pamenu, geras buvo
[14:21:27] Ta says: kai mažas buvau
[14:21:41] JF says: jo
[14:21:44] JF says: reikėjo nusiimt batus
[14:21:49] Ta says: hahahaha
[14:21:50] Ta says: 🙂
[14:21:50] JF says: ir su TAPKĖM vaikščiot po muziejų
[14:21:54] Ta says: dar yra kažkoks velnių muziejus
[14:21:54] Ta says: Kaune
[14:21:56] Ta says: neblogas
[14:23:00] Ta says: bet ten tame
[14:23:01] Ta says: iškamšų muziejuje
[14:23:06] Ta says: ir dinozaurų kažkokių buvo
[14:23:07] Ta says: ar ne?
[14:23:20] JF says: byby
[14:23:22] JF says: iškamšų 🙂
[14:23:29] Ta says: ble
[14:23:35] Ta says: šūdas
[14:23:44] JF says: kebabų muziejus tuoj atsidarys
[14:23:46] Ta says: hahahaha
[14:23:48] Ta says: 🙂
[14:23:56] Ta says: ble, bet rimtai
[14:23:57] Ta says: Kaune
[14:23:59] Ta says: vapšie nėr ką veikt
[14:24:08] Ta says: apart alaus ir kebabo

Bet man tai irgi atrodo, kad buvo ten dinozaurų kažkokių dišovų. Muziejaus pradžioj.

“Kai maža buvai, tau ble stumbras atrodė kaip dinozauras ble.”

Dienos citata. Apie vyrus, mėgstančius nueiti į kairę.

2009-03-27 | 13:51 | Citatos ir dialogai
27

picture-29

Atsakau į laišką apie vyrų smegenų veiklą

2009-03-27 | 04:06 | UFB pataria
27

Pagaliau išsikapsčiau iš darbų kalno ir radau vieną laisvą minutę atsakyti į (ištikimos, kaip ji save vadina) skaitytojos laišką.

Kokiu procentu vyrai galvoja galva ir kokiu – kita galva? Aš tai manau, kad 20%/80%, laikantis principo, kad 20% yra galva, o 80% – kita galva. O kaip pvz., mąsto moterys?

“Maisto Ausims” reporterė pabandė atsakymą sužinoti skambindama kažkokiam žinomam gydytojui. Tačiau ar jai buvo atsakyta?

“Nesileisiu į kompromituojančias diskusijas.”

Ir padėjo ragelį. Labai gražu. Nuo kada vyrai gėdijasi savo galvų? Todėl į šį suktą klausimą man tenka atsakyti pačiai. Tiesą sakant, laiškas mane baisiai šokiravo, nes iki šiol buvau įsitikinusi, jog vyrai neturi galvos. O dabar staiga paaiškėjo, kad turi netgi dvi. Sensacija!!! Kaip ten bebūtų, aš vis tiek pabandysiu panagrinėti, kuo gyvenimo virtuvėje vyrai naudojasi dažniau – puodu ar santechnikos įrankių rinkiniu?

Nuo neatmenamų laikų vyrai ir moterys vargais ir džiaugsmais dalijosi bendrame ūkyje. Pagrindinė moters pareiga tame ūkyje buvo stovėti prie puodų, o vyrų – atlikti įvairius smulkius buities darbus. Kaip žinia, vyrai visuomet buvo puikūs suvirintojai bei santechnikai. Ko nepasakysi apie moteris, geriausiai pasireikiančias prie viryklės.

Laikai keičiasi, bet net ir šiandien moterų santechnikių nerastum nei su žiburiu, nei su tarnybinių policininkų šunų gauja. O štai virėjų, namų šeimininkių ar kepyklų darbuotojų yra milijardai (tai reiškia, kad moterų, galvojančių galva skaičius yra netoli 100%). Atsirado ir kažkiek vyrų kulinarų, tačiau lyginant su santechnikais, darbininkais ir kitais juodadarbiais, jų yra vienetai. Todėl, remiantis statistikos duomenimis, 5% vyrų – naudojasi puodu (t. y. galva, esančia ant kaklo), 90% – sėkmingai naudojasi savo trijų dalių santechnikos rinkiniu, o likę 5% nesinaudoja niekuo, nes Dievas taip jau juos nubaudė.

BitchyPedia – Proto Pisikas

2009-03-27 | 01:46 | BitchyPedia
27

Proto pisikai laisvalaikiu mėgsta žmonėms papisti protą. Kaip ir darbo metu. Jie paprastai būna darbštūs juodadarbiai, kurie labiausiai pisa protą būtent apie darbą. Didžiausia stresą jiems kelia nedirbančių žmonių laimė. Kad tą laimę apmažintų, jie pisa jiems protą – “Kodėl tu nedirbi? Ką tu veiki per dienas?” Ačiū Dievui, bedarbiai dabar turi puikų atmazą savo nedarbui pateisinti – “Nedirbu, nes krizė.”

“Darbas – tai savęs durinimas, nuovargio kėlimas. O veikti ką nori – čia ir yra tikrasis GYVENIMAS.”

– O darbo birža – tai išvis kažkokia niekinė organizacija. Kam ji reikalinga? Babkėm plaut?
– Ką aš žinau. Pašalpoms gaut.

Pabandžiau pakalbinti vieną proto pisikų auką (šiuo metu nedirba ir yra tuo patenkinta):

“<…>Ir pagaliau – koks kieno reikalas? Savo namiškius jau išauklėjau. Bet draugai dar vis bando pist protą. Bet aš jiems atsakau nesirinkdama žodžių. Paaiškinu išsamiai, ką veikiu. Priklausomai nuo žmogaus, aišku. Kartais sakau, kad gyvenu labai įdomų ir pilnavertį gyvenimą, kuris mane šiuo metu visiškai patenkina. Paprastai nedetalizuoju. O debilams sakau – rašau verslo planą, imsiu paskolą verslui. Čia tiems, kurie beviltiški. Bet tai jie ir patiki, žinok. Tu gali sakyti, kad rašai knygą ir studijuoji mokslo galimybes užsienyje – esi visiškai užimta. Vos randi laiko nusilakuot nagus. Be to, darbo paieška yra labai rimtas darbas!<…>

Po to įsiterpiau ir aš:

– Bet tokie vargetos, kur mums protus pisa, tai visada ir liks vargetomus, kurie aria ir vaikšto susiraukę.
– Ir niekas jiems nebepadės. Jie – proto pisikai iš principo. Tokia debilizmo sužalotų žmonių prigimtis. Jei tu rasi zjbs darbą, pis protą, ar tu susidorosi. Paskui pis protą, kad tu tiek ar tiek uždirbi. Nes proto pisikams skaičiuot svetimus pinigus yra lytinis malonumas. Ir kad ir kiek tu uždirbtum, visada tau pis protą, kad tu per daug išleidi ir kam tau reikia tos tašės ar tų batų. Ir jiems niekas negali padėt.
– Man tai dar būna papisa protą su blogu – tu gaišti laiką, gadiniesi reputaciją, gadiniesi gyvenimą, o jau tos intrigos…
– Gadini gyvenimą – pagrindinis proto pisiko argumentas. Nes jie nežino, kas tas gyvenimas.
– Būtent.
– Proto pisimas jiems yra gyvibiškai svarbus. Negavę papist proto, ima pist save. Todėl Lietuvoj tiek daug savižudybių.

“Rangausi. Ieškau kiaušo mažojo. Kažkur girdėjau nuriedant.”

2009-03-26 | 22:03 | This is the Life
26

nieko-blatno

Ir visgi kaip gerai yra nedirbti. Keliesi ir eini miegoti, kada nori. Visą dieną irgi darai tai, ką nori ir tik porą valandų skiri naudingai veiklai – mokslui arba kokiai madingai knygai. Rytas prasideda nuo to, kad aš gulėdama lovoje pramerkiu akis ir ištiesiu ranką, kad pasiekčiau kompą, kuris guli ant grindų. Aš jį atidarau ir varau iš kambario. Tada prasideda PROCEDŪROS. Po keliolikos minučių grįžtu į kambarį su puodeliu kavos. Pradedu skaityt, ką man prirašė į “Skaipą”, kol aš buvau away. Tada įsijungiu “Google Reader” ir skaitau dienos naujienas. Nors pagrinde ten – vieni pletkai, batai ir muzikos kažkiek. Pamainom su “Readeriu”, skaitau naujus BLOGo komentarus ir atrašinėju į juos. Tada – “Facebook” time. Nors šitas daiktas po savo išvaizdos pakeitimo pradėjo mane bėsinti nežymiai. Visas šitas ritualas kasdieną iš manęs atima vidutiniškai po vieną gyvenimo valandą. Po to darau, ką esu suplanavusi tą dieną. Tai gali būti išvyka į univerą, parduotuvę, virtuvę. Kažkada įterpiu ir 15 minučių sporto.

Didžiausias šiandienos darbas atrodo taip:

nagai

Tas pats ir su rankų nagais. Pagaliau grįžau į pavasariškąjį raudonį (jungle red, kaip sako tame filme). Nes žiemą dominavo ruda (šūdo) spalva, simbolizuojanti šūdiną metų laiką. Beje, man vėl skauda galvą. Kodėl, blet???

picture-49

Tikriausiai mano smegenims trūksta tašių. Va pvz., šiandienos atradimas:

cf8b5007123747758320635

Nakčia planuoju pažaisti su BLOGo išvaizda. Gavau vakar neblogą idėją fonui, kuri man kainuos kokių 16 litų. Kodėl 16? Ne, ne todėl, kad šis skaičius – mano mėgstamiausias. O todėl, kad tiek kainuoja vodkės kokteilis “Gravity”. Žodžiu, pamatysit. Arba nepamatysit, jei aš nuspręsiu, kad negražiai atrodo. Beje, visiems seniems RSS prenumeratoriams netrukus į “ryderius” turėtų eiti postai ir iš naujojo BLOGo.

O dabar einu žiūrėti darbo skelbimų.

picture-26

“Butterflies pilve? Man ir musės pilve sueitų.”

2009-03-26 | 03:56 | Muzika, This is the Life
26

Šiandien man atsiuntė tokią dainą:

Good one. Bet ar aš tai turėčiau suprasti kaip kažkokį namioką? Kaip ten bebūtų, kiekvienas juk sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį, todėl aš čia įžvelgiu ne daugiau negu “Laba diena. Poryt jau savaitgalis!”

“Toks yra mano tikslas. Kaimiečių nesusipratimas ir analizės pagal Froidą.”

“Pasakyk, kad graužtų kiaulėms birkas.”

Beje, ateinančio savaitgalio agenda man patinka daug labiau, negu pastarųjų savaitgalių. Galbūt tai reiškia, kad pagaliau baigsis mano nusivilimas Vilniumi, jo gyventojais kaimiečiais ir šiaip Lietuva? Būtų nuostabu. Be to, aš senokai nepjoviau, o priaugus du žieminius kilogramus, tas man būtų tikrai ne pro šalį.

“Nekenčiu Windowsų. Kaip ir Lietuvos.”

flyeris

Pirmoj eilėj eisiu čia. O po to čia, čia arba čia. Nors iš tikro tai nebenoriu jau išvis nieko, bo žiauriai įsiskaudo galvą, o turiu tik valerijono. Ir šiaip tūsai juk niekada nesugebėdavo pakeisti nei tašių, nei batų, kurių man taip reikia šiuo sunkiu celibato ir nemeilės laikotarpiu. Hahaha. Bet aš esu stipri, o mano imunitetas yra pakankamai atsparus kaimiečiams, alchemijai ir kitokioms daunizmo apraiškoms. Kažkaip pastebėjau, kad žiauriai mėgstu suvarinėti žmones. Bet ne tam, kad juos įžeisti. O ne. Tam, kad sukelti diskusiją ir žodžių mūšį. Tokie dalykai visada naudingi abiems pusėms. Ai, gal geriau pakeiskime temą.

Kaip mane visgi užpisa flegmos. Nu, čia yra tiesiog neįmanoma. Ir neoperatyvumas. Kodėl dėstytojai į laiškus visada atrašo tik po (vidutiniškai) šimto metų? Kai problema tampa nebeaktuali. LOL.

Beje, kaip aš džiaugiuosi palikusi tą kvailą “blogas.lt” sistemą, kuri šiandien man keršydama už išėjimą pakišo ne tik koją, bet ir bbž ką. Ot sūka. PISAU. Niekada tau to neatleisiu. Niekada. Supista tu sistema prakeikta.

“Jeigu šiki kraujais, reiškia, kad tu dar esi žmogus. Pasyvus, bet vis tik žmogus.”

Na ir aišku, Evelina kaip visada prišiko draugams. Nes nu kam gi daugiau šiksi, jei ne tam, kas arčiausiai tavęs? Bet aš gi pletkų karalienė – viskas, ką dovanoji bus išdalinta vargo kaimiečiams miesto aikštėje. Negali pykti, juk mano fizinė negalia (luošys) yra sumišusi su psichine (dvasinis luošys). Tačiau mane baudžia Dievas, kuriam mano negalia – nelabai įdomi. Atidarė kaupiamąją kokteilių sąskaitą. Sako: “Nedirbu su luošumo tematika. Esu prietaringas. Bet atleisiu tau, kai prisikaups tiek, kad nebegalėsi išsimokėti. Tai bus plius-minus vidurvasarį. Nuo mokesčių galėsi slėptis svajonių kaime.”

– Čia ką sakai, tai po metų bus juokinga tiktai.
– Mes, asilai, sugebame juoktis iš bet ko. Pvz., iš žodžių.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook