“Ugdyk savo skaitytojus. Aš pvz., savuosius lupu kaip reikiant – pora savaičių jokio posto. Jau, sako, perskaitėme visus senus. Gerai, sakau, aš to kaip ir norėjęs būčiau.”
“Po to, kai visi prisigers, paskambink man iš kieno nors telefono.”
“Tu, blt, maže, kas tau yra? Su kuo ten draugauji*?”
Sveiki! Rašau, nes žiūriu, kad jau skundžiasi kai kurie – ko čia nerašai mol, kale. Iš tikro tai aš tiesiog nesu nusiteikus rašinėliams šitiems, nes aš nenoriu su Jumis kalbėti, suprantate? Aš nervuota ir mane nervina viskas. Aš nudėsiu tuoj ką nors. Man rodos, pagaliau supratau, ko aš labiausiai nekenčiu. To debiliško pozityvo. Bet ne tokio, kokį duodu aš (tas yra OK), bet to tokio debiliško daunų pozityvo “utiutiutiu”.
“Tikiuosi šaltinių vanduo stebuklingas pagydys mano akis. Galiu ir tau paimti litriuką. Užpilsi ant galvos kuriam nors savo daunų. Atsiprašau, laimikių.”
Šiandien vėl nepasiimsiu lauktuvių iš Maskvos. Nes vietoj to, kad varyčiau į “Gravity” ir kitas Vilniaus pajuodėlių irštvas kaip visi normalūs žmonės, aš varysiu į kaimą. Visi žino kaip aš “myliu” kaimą. Krč, Vilnius verkia, kaimas žvengia. O Evelina išvažiuoja. Nežinau, ar varysiu į pirtį, bet maudymuką prigriebsiu.
- Mano kelioninė tašė – myžaluose. - Mhm. Tik apsirenk ne prabangiai, o šiltai – lauke šalta. - Gerai, užsidėsiu šūdino ką nors, kad derėtų prie myžalų, kurių neimsiu.
O gal ne viskas taip blogai, kaip man atrodo? Juk ir kaime gerti galima**.
O šiaip tai nieko naujo pas mane. Viskas sena ir leva. Lietuvoje dar vis krizė. Žmonės į komandiruotes nebeskraido lėktuvais. Taupo litus, varo autobusu. Kelionpinigių irgi mažiau duoda. “Apsieisit ir be šopingo” – sako mums šefai. Taip, mūsų seni skarmalai visai mus tenkina ir mes renkamės pigų junk foodą.
Žodžiu, neturiu aš laiko šiandien plepalams. Jau ir grožio miegui neliko laiko. Žiauriai noriu pasislėpti nuo visų ir pabėgt kur nors atostogų. Gero šeštadienio ir pachmelno sekmadienio. Ciao.
*Nesusipratėliams: kalba eina apie draugus, o ne relationships – tokių aš nepripažįstu šiuo metu. ** Aliuzija į žinomą frazę apie Kauną.
Kažkaip čia turėjau kelis pokalbius apie meiles visokias ir panašiai. Tai sumetu viską į vieną krūvą ir duodu Jums pasižiūrėti. Kaip nusmurgėliai gyvena nūnai ir ką jie mąsto. Tik noriu pasakyti, jog kaip ten dabar bebūtų mano gyvenime, iš tikrųjų aš esu romantikė, kuri svajoja apie vestuves Las Vegase, medaus mėnesį Havajuose ir skyrybas Londone. O po to nori tapti nepriklausoma moterimi Vilniuje. Karjeriste. (Komentaras: “Bukos svajonės. Eik tu nx. Nežinojau arba buvau pamiršęs. Aš iš naujo šoke. Mano dukra, tai – tu?! Paršiukas, ne dukrelė. Fui.”)
- Tai kaip tau su vyrais sekasi? - Viskas zjbs, tik vienintelis minusas, kad jausmų aš neturiu, hahaha. - Čia pliusas. Niekas nekaltas, kad kažkuriuo metu tau širdį išoperavo tavo naudai.
“Tu nerandi, kas tave suvaldytų. Susidedi su lopais. Paskui pergyveni.”
Bet nuoširdžiai sakau – man tikrai Jūsų sveikata rūpi mažiausiai, vaikučiai.
Apie ką pletkas?
UFB iš kelio veda paauglius
Dėstyk: *
Manau šio tinklalapio lankytojams reikėtų pritaikyti amžiaus cenzą: bent N-16. Deja, paaugliai dar nesuvokia, kodėl suaugusieji keikiasi, rūko, svaiginasi, pi*asi su belenkuom ir pan. Nieko čia nėra kieto, nes viso to priežastys bemaž graudžios. Kodėl UFB tokia “depresuota”?!
“Tūsai – jėga, moralkės – šūdas. Visi tai žino. Moralkes varo žemos moralkės žmonės.”
Nesuprantu šiandieninės savo nuotaikos. Esu nekalbi, tai ir rašyti nenoriu. Valgau balandėlių kopūstus. Nes nevalgau raudonos mėsos. Vėliau planuoju pažiūrėti kokią romantinę komediją ir dar vis desperately ieškau darbo. Labai mėgstu Aniston.
- Taip reikia darbo, kad šakės tiesiog. - Reikia babkių, o ne darbo. Suprask tai.