Kodėl man šiandien skauda šikną?

2009-02-28 | 23:05 | This is the Life
28

“Nebepageria, matyt, žmogus. Visai nualinai jį.”

Krč, kaip mane užpisa tos parkės su alkoholiu (kad negalima po dešimtos jo pirkti). Kur tai matyta? Kažkur po devynių sėdim mes, mergos, kiekviena savo chatoje, puošiamės. Ir bl nei viena negali nuvaryti į pardą nupirkti vodkės, nes nespėja mol. O laikas tai bėga. O gerti tai reikia! Na, bet po to kažkaip sutvarkėm tą reikalą ir galų gale gavom tą savo išsvajotąjį “Absoluto” butelaitį. Vakarą pradėjome viename gimtadienyje, Trakų gatvėje, priešais barą “BoBo”. Prisimenu, kad ten buvo labai dušna. Beje, kažkuriuo momentu, kai mums pritrūko sulčių, ėjome jų nusipirkti būtent į “BoBo”, nes “šalia nėra parduotuvių”. Litro kaina – 35 Lt. Prabangiąsias sultis taupėm užgerdami vodkę “Redbuliu”.

Tūsų pasiūla buvo gan skurdi. Tiesą sakant, nevyko visiškai nieko padoraus, apart Milligano “Mulen Ruže”. Bet aš žinojau, kad tokia lokacija man sukels gilią depresiją, todėl vakarėlį ramia sąžine tiesiog skipinau. Gal ir išsipisinėjimas, bet kas gi man gali uždrausti išsipisti (atsiprašant)? Žodžiu, nusprendėm varyti į “Supadevynias”. Kadangi nieko įdomaus tenais neišvydome (neskaitant girtuoklių ragaujančių guminius blynus), nukeliovome “Sattos” link. Kai atvarėm, sienas ramstė du hiphoperiai, apsitempę kandonkėmis ir žiūrėjo vienas į kitą lyg norėtų vienas kitam padaryt ką nors intymaus. Nes paprastai “Sattoje” veiksmas prasideda tik paryčiais. Todėl neilgai trukus dalis mano kompanijos pradėjo nuobodžiauti. Kelionė į “Makdonaldą” atseit turėjo numalšinti jų skausmą. O štai aš nukeliavau prie baro.

Po to barą perkėlėm laukan – gėrėm vodkę iš plastikinių puodelių eidami peškom atgal į “Supadevynias”. Tos kelios stiklinės, matyt, ir buvo didžiausia mano klaida aną vakarą. Vakarėlyje neužsibuvau, nes staiga prastai pasijaučiau. Namo grįžau po trijų (man tokie stebuklai nutinka itin retai).

Šiandien ryte mane pažadino telefono skambutis – “Einam išgerti cepelinų?” Atsisakiau, nes išlipusi iš lovos vos sugebėjau susipilti stiklinę vandens. Kiek vėliau mane pradžiugino ne eilinis vaizdas veidrodyje – pasirodo, grįžusi namo aš netgi sugebėjau nusiplauti tūsinį make-up. Tokie dalykai mane ištinka taipogi itin retai. Tikriausiai buvau tokia girta, kad net pamiršau, ant kiek tinginė aš iš tikro esu. Netrukus atradau dar vieną “dovanėlę” – mėlynę ant viršutinės kairiojo šiknos žando dalies. Iš kur ji atsirado, istorija nutyli, bet galiu pasakyti, kad šiuo metu išgyvenu lengvą skausmelį.

“Beje, kad šikną skaudėtų iš tikrųjų, siūlau suvalgyt tailandietiškų čili pipirų.”

P.S. Šiandien sėdžiu namie po lengvo šopingo “Panoramoje”. Pirkau striukę, tašę ir picą išsinešimui.

Mano intervas “Eilėje prie tūliko”

2009-02-28 | 13:45 | Šiek tiek info apie mane
28

Evelina: “Kūrvos šiandien yra normalus gyvenimo būdo standartas”

Prieš pusmetį ji buvo paprasta klubinėtoja, šiandien ji klubinėtoja žvaigždė, kadangi niekas taip nenuginkluoja kaip į akis rėžiama tiesa. 20smthing Evelina liepos mėnesį atsidarė savo asmeninę svetainę, arba kaip dabar madinga jas vadinti, blogą ir prasidėjo reportažai ne tik iš namų virtuvės ar interneto užkampių, bet ir detalūs pagirių po bastymosi Vilniaus naktyje aprašymai, neramių sielų portretai ir seksualinio gyvenimo viražai. User Friendly Bitch dabar turbūt įtakingiausias Vilniaus klubų publikos žmogus ir duoda interviu EPT.

-Kokie emociniai lūžiai įvyksta žmogaus gyvenime, kad jis vietoj „Delfi“ komentarų pradeda rašyti blogą?

-Niekada nerašinėjau į “Delfį”. Bet tiesos Jūsų pasakyme yra – kažkokie emociniai lūžiai iš tikrųjų mane įkvėpė šiam žingsniui. Supratau, kad nieko nebus ir reikia kažką keisti. Ir tai ne tik litų keitimas į eurus. Aš velniškai nuobodžiavau. Man trūko kažkokio hobio, kuris skambėtų protingiau nei “mėgstu afterint”. Anksčiau į mane keistai pažiūrėdavo, kai pasakydavau, jog laisvalaikiu mėgstu tik šopintis ir tūsintis, nes reikia gi blet sakyti, kad mėgsti skaityti poeziją, žaisti šachmatais, groti lūpine armonikėle, o laisvu nuo studijų metu užsiimi interjerais kaip Nomeda. Dabar aš ir toliau malu šūdą, bet žmonėms sakau, kad esu vieno internetinio gyvenimo būdo žurnalo redaktorė.

-Kodėl rašai ne asmeninį, o viešą dienoraštį?

-Man saldžiau, kai lopai yra plakami aikštėje viešai. Susiradau užsiėmimą, kuris mane patenkina visiškai ir dar daugiau. Sutaupau laiko. Nebereikia desperatiškai viso laiko skirti taško “Gie” paieškoms. O asmeninį dienoraštį (t. y. niekieno neskaitomą) aš tikriausiai tiesiog tingėčiau rašyti. Kadaise turėjau asmeninį dienoraštį, bet išmečiau jį net neperskaičius, kad nenumirčiau iš gėdos. Rašydama viešą dienoraštį daugelį faktų sušvelninu, pritaikau mūsų konservatyviai visuomenei.

-Esi viena produktyviausių blogas.lt rašytojų. Kas tau iš to?

-Nieko man iš to. “Blogas.lt” man neduoda nieko, apart nepatogaus interfeiso. Beje, labai greitai aš pabėgsiu iš “blogas.lt” į “wordpress’ą”. Justinas Beinorius išgirdęs apie mano pabėgeliškus planus parašė man tokį štai meilą: “Duosim mes tau tą ‘wordpresą’, tik lik ‘blogas.lt’. Mes tau galim pasiūlyti nemokamą hostingą metams.” Tačiau aš parsiduočiau nebent už litus ar nemokamą vodkę.

-Ar tavo artimieji skaito tavo blogą?

-Blogą skaito mano mama, deja. Bet aš jai sakau: “Čia tik sukurtas personažas. Nepainiok personažo su autoriumi. Iš karto matosi, kad filologijos mokslai – tau svetimi.” Kartais pasitaiko, kad bloge tenka paminėti kokius nors giminaičius. Labai tikiuosi, kad jie neskaitė postų apie save, pasakojančių, kokie jie visgi yra levi. Sakytų man: “Šiaip tai ten esu aš, bet tu visiškai ne taip pateiki.” O aš sakyčiau: “Čia gi literatūra. Negalvokit, kad esat pagrindiniai personažai. Jūs – tik inspiros nuopisos.”

-Tavo bloge dažnai įvairiais rakursais nagrinėjamas „kūrvos“ kaip gyvenimo būdo fenomenas. Kodėl?

-Todėl, kad kūrvos yra normalus gyvenimo būdo standartas šiandien. Man labiau nagrinėtinas atrodo Jūsų kreivo rakurso gyvenimo būdo etiketizavimo fenomenas. :-) Beje, aš daug kam irgi kūrva atrodau. Bet jie gi klysta, ar ne?

-Tai visgi User Friendly Bitch prisilaiko moralės, kad nenori būti vadinama kūrva? Čia kaip gay ir not gay?

-Žinai, mes su draugėm viena į kitą visaip kreipiamės – sūka, kale, kūrva, durne etc. Bet tie, kur nėra mano draugai, to daryti neturėtų. Elementarios pagarbos, plyz.

-Ar tau teko nukentėti už savo rašinius?

-Teko nukentėti. Nuolat nukenčiu, nes vis kas nors įsižeidžia, priima tekstus asmeniškai ar panašiai. Net ir šiandien taip buvo. Kartą ieškant darbo, man pasakė, kad jie nėra tikri, kad nori, jog aš dirbčiau jų įmonėje (būtent dėl to, kad turiu tokį blogą). Bet fun iš to daugiau, negu kančios.

-Kokie narkotikai yra geriausi norint tinkamai pasimėgauti makaronais po labai gero electro vakarėlio?

-Ekologiški uostomieji klijai. Jie suklijuoja glandas ir tada iš burnos tikrai neišsprūs joks makaronas. Tačiau visi seniai žino, kad normaliai privarius narkotikų jokių makarų visai nesinori. Man asmeniškai labiausiai prie širdies spydas ir koksas.

Ryanair yra LOL…

2009-02-27 | 16:18 | Bullshitism
27

Extraversion, iNtuition, Feeling, Judgment

2009-02-27 | 00:24 | Šiek tiek info apie mane
27

Pasidariau šian testuką, kuris atseit nustato charakterio tipą. Rezultatai mane pasitiko džiaugsminga Obamos šypsena.

Matote, su kuo turit reikalą, hahaha.

Testas sako, kad aš esu tokia ir tokia:

Jie yra kur kas labiau įgudę bendrauti „akis į akį“, o ne raštu. – Net nežinau. Rimtai?

Šio tipo žmonės turi neįprastą sugebėjimą puikiai jausti kitus žmones, „sugerdami“ jų būdo bruožus, emocijas ir vertybių sistemas.

Šio tipo žmonės taip pat pasižymi įgimtais mėgdžiojimo sugebėjimais.

Dėl išvystytos intuicijos, ENFJ yra patartina naudotis savo nuojauta. – Gal ir nelabai išmintinga, bet būtent taip aš ir elgiuosi. Aišku, prieš tai sukuriu strateginį planą pavadinimų “dešimt žingsnių į priekį”.

Be to, šio tipo žmonės lengvai manipuliuoja daugybe atsakomybių ar projektų bei išsiskiria puikiu verslumu.

ENFJ išsiskiria labai gerais bendravimo įgūdžiais, yra aistringi, taktiški ir šiltai rūpestingi žmonės.

Esant reikalui, ENFJ gali tapti labai kandūs ir kritiški – tačiau išsakę savo mintis jie grįžta į įgimtą šiltą ir natūralią būseną. – Aš gera, bet alergiška daunams. Tik tiek.

Žvalus humoro jausmas, dramatiškumas, energija ir optimizmas.

Geri pinigų valdymo įgūdžiai
. – Hahaha.

Polinkis būti kritiškiems kitokių nuomonių ar požiūrių atžvilgiu. – Taip, jie ir yra tie daunai.

Galit ir Jūs pasidaryt šitą testą.

Dienos citata. Paduoti į teismą.

26

“Jauti, mane taip meilė suluošino, kad net nežinau, kurią bobą paduoti į teismą.”

“Kas bus, jei kiekvienas daunas apsikabins tave?”

2009-02-26 | 03:30 | Naudingi patarimai, This is the Life
26

Taip noriu vasaros ir į kelionę. 🙁 Praeitą mėnesį buvau suplanavusi varyti į Milaną pas Kamilę arba su ta pačia Kamile į Londoną. Ir krč, nenuvariau nei ten, nei ten. Tiesiog nuostabu. Skauda net paširdžius nx.

Bet Kamilę galima aplankyti dar iki balandžio. Gal išeis? Na, bet šįvakar tai norėčiau į kokį Sidnėjų. O gal į Las Vegasą labiau. Svajoju ten ištekėti girta, o po to išsiskirti greitai. Tai taip Holivudiška. Kaip man tai padaryti šią savaitę?

Vasara, kur tu??????!!!!!!!!!!!!!!!! OK, būkime nuolaidesni. Pasirašyčiau ir ant pavasario.

Dienos dialogas. Naujoji boba.

25

– Atradau naują bobą. Ji – senos bobos draugė.
– Kaip radai?
– “Per pažįstamus”.

Lauktuvės iš Maskvos

2009-02-25 | 17:47 | Šiek tiek info apie mane
25

Dabar turiu visą rusišką komplektą – ušanka ir valenki, kuriuos pirkau šią žiemą. Mekeke.

An issue to discuss: ar melžiate vyrus?

2009-02-25 | 14:47 | An Issue to Discuss
25

Šiam postui mane įkvepė ne kas kitas, o 90% išpardavimas VILNIAUS TVARTO parduotuvėje “Passion for Fashion”. Aš tiesiog pamaniau, kad toks seilas – puiki proga išmelžti mylimąjį. Tačiau vyrus reikia melžti ne tik tada, kai prabangiose parduotuvėse tuoj atjungs šilumą, bet kiaurus metus. O ypatingai – sunkmečiu, kuris šiuo metu kankina Lietuvą. Kaip Jums tai pavyksta? Galbūt žinote patikimų priemonių, kaip reiktų elgtis norint gerokai išsunkti kavalierių?

– SUNK SUNK SUNK vyrus. SUNK. Tik į griovį neišsunk.
– Į grabą.
– Tu tikrai – mano kraujo, blt. Persileisiu tuoj iš juoko.

Šiandien sužinojau vieną prikolą. Man pareiškė, kad tuos savo rūbus gausiu tik pradėjusi draugauti. O kol nedraugauji, tenkinkis taukuota špyga. Nes dabar “tokia parama būtų neadekvati”. Zjbs, man dabar jaustis nedavertintai ar kaip čia suprasti? Vistiek nedraugausiu. Geriau jau vaikščiosiu nuoga. Prostitucija neužsiimu.

Blynai ir kiaulės

2009-02-25 | 03:39 | Gyvenimo tiesa, This is the Life
25

– Tu gal blynus kepsi? Man reikia kelių neštis į šventę morės deginimo.
– Ne.
– Nu pzdc. Eik nx.
– Nu nekepsiu, tu ką? Kas aš tau?
– Tai kas mane užvaduos.
– Nežinau.
– Subinė tu.

Kepėt/valgėt blynus? Aš tai ne. Kažkaip man ne iki blynų šiuo metu.

Ne. Šiaip čia parkės visokios, o blynai dar ir išvaizdai mano kenkia, tai norėčiau bent šiuo klausimu parkių neturėti.

– Aš priaugau du kilus. Reik penkis numesti už bausmę.
– Man tai gražu. Pasakyk tam asilui, kad tavo tėvui gražu ir tu nenori jo skaudinti.

Video apie vaistus for fun žmogeliuksams:

“Hahaha. Zjbs. Beširdė tu. Kaip ir aš. Mes tuo ir skiriamės nuo lopų. Kad neturime širdies.”

– Fu, žmonės – kiaulės prakeiktos. Ir tavo tie lochai irgi kiaulės abudu. Nekenčiu kiaulių. Ypač, kai tarp žmonių trinasi.
– Kokie dar abudu?
– O kiek tau jau jų liko? Kūrva valkata tu sup*sta. Aiškins man ji, matai.

Saldžių.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook