Dienos dialogas. Bakalaurinis ir biudžetas.

2009-01-27 | 19:22 | Archyvas
27

– Klausyk, o kaip tavo bakalaurinis?
– Parašiau prieš dvi savaites…
– O, jėga.
– …dėstytojai, kad sergu, tai atidėjom temos derinimą.
– Ahahaha.
– Nu nx. Ji mane praspirs. Sūka.
– Nu tu duodi. Aš jau maniau, kad parašei.
– Einaną. Gerai, kad paraginai.
– Nėr už ką.
– Jei jau net UFB rūpinasi mano bakalauriniu, reiškia, prasti popieriai ir reikia susiimti.

Ir dar vienas trumpas:

– Kaip užkimšti skyles biudžete?
– Didesne skyle.

Aš nepratus pavargti

2009-01-27 | 19:21 | Archyvas
27

Pagaliau aš grįžau namo! Nusivariau nuo kojų. Beje, man šiandien kilo įtarimas, jog mano rytinis džiaugsmas aka žadintuvas iš tikrųjų net neveikia, o ne aš jo negirdžiu. Aš taip pagalvojau, nes negirdžiu jo NIEKADA. O gal aš tiesiog jau pripratau prie tos jo kasdienės maldos “lipk iš lovos, kale” ir nebereaguoju? Gal reikia užsidėt kokią baisesnę melodiją? Anksčiau, kaip ir daugelis žmonių, buvau sėdus ant funkcijos “snooze”, bet dabar nepramiegu tik tada, kai neinu miegoti apkskritai.

Viskas. Tingiu taipinti. Rytoj vėl keltis. Noriu miego, bet neisiu. Jei norit pletkų, eikit ten:

Apie ką pletkas?
apie apkalbu portalus:)
Dėstyk:
*
niekad negalvojau, kad pasinaudosiu sia funkcija :D. patikrink, jei netikrinai dar: http://www.apkalbos.lt/ .

Karma Police. Arrest this girl. Her Hitler hairdo. Is making me feel ill.

2009-01-26 | 19:26 | Archyvas
26

CHA CHA CHA. Kaip man draugė ir sakė: “Evelina, būk gerute, nieko nedaryk. Prašau tavęs. Nekeršyk tu tiems žmonėms nors kartą. Aš suprantu, kad tu negali susivaldyti, nes esi kerštinga ragana. Bet juk tokiems reikalams yra Karma Police*. Viskas susitvarkys savaime.” Na ir ką Jūs sau galvojat? Ahaha, tie mentai atvarė pas mane net nespėjus jų iškviesti. Visiškai nerealu. Sekasi gi durniams (t. y. man). Užtat kaip nesiseka nutrijoms (didžiuliam mano džiaugsmui). Numirsiu iš juoko. Jesus loves me. Man atrodo, iš tos laimės tuoj pradėsiu vaikščiot į bažnyčią.

This is what you get, this is what you get
This is what you get, when you mess with us

Liūdniausia, kad negaliu visko papasakot, nes tai papraščiausiai būtų
neetiška. O Jūs gi puikiai žinote, kad aš ir etika visada einame tik išvien. Tik jau nesakykit, kad negražu žvengti iš svetimų nelaimių. Aš gi taip gražiai juoktis moku, ahahaha.

*Karma police – tai toks nuostabus daiktas, kuris tokioms princesėms kaip aš padeda joms nepajudinus nė pirštelio.

Dienos dialogas. Remontas ir vestuvės.

2009-01-26 | 19:25 | Archyvas
26

– Labas, kekše. Kaip tu?
– Sveika, normaliai. Pas mane remontas.
– Ką remontuoji? Pragertas smegenis?
– Hahaha, ne. Chatą. Kas pas tave?
– Ai nieko. Tik, kad viena mano storulė draugė susižadėjo ir aš mirštu iš pavydo.

Ir šitoj vietoj aš supratau vieną fenomenalų dalyką – man rodos, aš nebenoriu ištekėti. Aš svajojau apie tai visą gyvenimą ir… NEBENORIU. Nes gyvenimas – tai diskoteka ir kreizi bachūriukai, haha.

Dienos patarimas. Nusileisk ant žemės.

2009-01-26 | 19:24 | Archyvas
26

“Kerštas, visų dėmesys, pasaulio babkės ir kasdien pristatomos naujos kolekcijos? Žiauri tu. Tikra moteris. Žiežula. Nebūna taip, tad nusleisk ant žemės ir būk žmogumi.”

“O tu, šikna, kodėl mane meti?”

2009-01-26 | 19:23 | Archyvas
26

Šiandien man nutiko neįtikėtinas dalykas. Aš pirmą kartą po ilgo laiko atsiguliau į lovą anksčiau (apie pirmą). Kažkaip šian buvau ant nervų visą dieną ir tas mane labai išvargino. O bet tačiau, užmigti man nepavyko, nes po penkių minučių pogulio aš atsiminaiu, kad neatlikau veido procedūrų. Tuoj pat atsikėliau ir nužingsniavau į vonios kambarį. Po to “trumpam” prisėdau prie įjungto kompiuterio, nes pamačiau, kad kažkas man parašė.

 

Dabar pradedu galvoti, kad reik pažiūrėt kokį serialą, galbūt suėsti šokoladinį sūrelį ar panašiai. Man atrodo, savo “antsvorį” jau numečiau, tad galiu sau leisti šią prabangą. Žodžiu, miegą galime pamiršti. Žadintuvą nusistačiau septintai, tai galvoju, kad gal net neverta eiti miegoti. Skauda nugarą ir pirštus nuo taipinimo. Rytoj turiu nuvaryt į tris vietas ir man prasideda depresija pagalvojus apie visuomeninį transportą. Aš esu jam alergiška – vien nuo minties apie jį mane išmuša raudonom dėmėm ir plaukai pradeda pleiskanotis. Netrukus paleidžia ir vidurius.

Kažkokia labai ilga įžanga gavosi, nes šitas postas turėjo būti apie tai, kad aš noriu mašinos. Tai va: aš noriu mašinos. Nes aš nekenčiu nei mikriukų, nei kitų nesąmonių. O kasdien važinėt taksais vidury baltos dienos – truputį per prabanga. Nors kartais tenka tą daryti, kai itin didelė tinginystė aplanko (o ji dažna mano viešnia).

 

Nenupirks man niekas tavęs, branguti. Čiustvuju spinnym mozgom.

Ką gi dar galima nuveikti bemiegę naktį? Žinoma, aptarti kaimo problemas. Padiskutuoti apie sostinėje gyvenančius kaimiečius. Čia gi viena mano mėgstamiausių temų.

Atmintis grįžta / apmąstymų metas

2009-01-25 | 19:47 | Archyvas
25

Pradedu atgamint kai kuriuos pamirštus vakarykščius epizodus. Pvz., vakar “Gravity” paėmiau stapariką ir taip užsimaniau jį sudaužyti, kad einaną. Iš pirmo karto nepavyko, bet užtat antras kartas nemelavo. Aš paėmiau tą stopkę, užlipau ant jos ir pašokinėjau. Ji buvo sutraiškyta. Yes!

Šį vakarą pradėjau žiūrėt serialą “Lipstick Jungle” (ne superinis, bet valgomas) ir mane pradėjo varginti visokios kvailos mintys. Viena serialo herojų turi zjbs turtingą kavalierių. Viską jis jai perka ir viską padaro. Aš irgi taip noriu. Ir dar noriu daug visko: grožio, proto ir panašiai. Trumpai tariant, noriu perspektyvaus gerovės paketo. O iš kur tokį gauti, tai velniai net nežino. Juolab, kad tie norai kasdien vis auga ir auga. Neįkištum man dabar tokio, koks būtų suėjęs prieš keletą metų. Nors iš kitos pusės, diedai, kuriuos nusižiūriu ir dabar, vis tiek dažnai būna debilavoti. O leviausias yra tas faktas, kad kiekvienas naujas vyras turi kokių nors privalumų, kurių kitas neturėjo ir tai kelia tavo išpindėjimo lygį. Kai ieškosi naujo berno, jis negalės būt prastesnis už buvusius. Na, tarkim, jei vienas buvo prie litų, tai prie vargšo jaunuolio studenčioko nebesinorės sugrįžti (toks būtų tikęs šūlios laikais). Taip pasirinkimas smarkiai sumažėja ir nebelieka iš ko rintis.

Dienos citata. Žiurkių poligamija.

2009-01-25 | 19:44 | Archyvas
25

“Tai, kad urodės bet kurią progą išnaudoja, kad pasip*sti.”

Šiandienos atradimas

2009-01-25 | 19:36 | Archyvas
25

Ji save laiko rašytoja, eseiste, poete ir dar bbž kuo. Siūlo pažvelgti į jos širdį. Reklamuojasi “Šūdfeisyje”. Žučka.

Ahahaha, verkiu negaliu, apsišikau ką tik, man atrodo, ahahaha.

 

Šiek tiek jos plepalų:

“Grožio procedūros atima itin daug laiko. Pradėjus dieną kaukėmis,
manikiūrais, pedikiūrais, soliariumais, masažiukais ir t.t., ir pan. nė
nepastebi, kur dingsta aibė valandų. Žinoma, rezultatu gali įvardinti
paskaistėjusią odą, gražius, nepriekaištingai taisyklingus nagučius,
tobulos formos antakius, vilnijančius plaukus (nors manieji kur kas
gražiau blizga ir vilnija tuomet, kai aš į juos kraunu minimaliai
cheminių kaukyčių, balzamiukų ir t.t.!) ir pan. Bet galiausiai
pažvelgdavau į veidrodį ir paklausdavau savęs ar tai vertėjo,
pavyzdžiui, neperskaitytos knygos?”

“Galime ginčytis iki nualpimo, jog nebūtinai nepriekaištingo grožio
mergina bus buka, bet… pažvelkime realybei į akis, juk jei ji tiek
dėmesio ir laiko skirs savo kūnui, ji paprasčiausiai neturės jo
pakankamai savo proto lavinimui!“

“Pabudau ryte ir neradau tavęs šalia. Kur tu? Vėl išėjai lyg niekur
nieko? Negi tau ši naktis bus tik paros dalis, praleista su kažkuo?
Nenoriu tuo tikėti Nenoriu manyti, jog tau esu tik kažkokia pašalietė
Ir netikiu tuo… Naivi? Ne, juk žinau, ką tu man jauti, o tu žinai,
kad be tavęs gyventi negaliu…”

 

P.S. Ji man už šitą promo nemokėjo.

P.P.S. Tokios rašliavos verčia mane jaustis TALENTED.

UPDATE:

Apie ką pletkas?
Žūčkos bachūras
Dėstyk:
*
Čia žūčkos bachūras:
http://soldier.lt/

Man, kaip lietuvių literatūros puosėlėtojai…

2009-01-25 | 19:28 | Archyvas
25

…šis postas pasirodė labai įdomus! Kviečiu filologyną (ir ne tik) pasisakyti.

Ne vieną kartą savo draugams esu sakęs, jog, mano supratimu, pirmąja Lietuvos blogere reikėtų laikyti Žemaitę. Šį rašytoja rašė taip, kaip šiandien rašo daugelis tinklaraštininkų: “ką matau, kaip gyvenu, tą ir rašau”. “Marti”, “Petras Kurmelis” ir kiti jos tekstai yra ne daugiau negu eilinio tinklarašininko užrašai apie nieką. Sorry, bet šiandieninė tinklaraštija kasdien sugeneruoja tris kart geresnių tekstų nei Žemaitės apsakymai.

 

Su draugais ne kartą esu aptarinėjusi šią temą, todėl dabar žiauriai tingiu plėstis. Bet kuriuo atveju, Simonas yra teisus sakydamas, kad visuotinė literatūra yra neteisingai nustumiama į šalį, o štai nuostabiąjai lietuvių kaimo literatūrai skiriamas gerokai per didelis dėmesys. Na, bet pripažinkime, kad ji labiausiai ir yra dėstoma tik tam, kad mes suvoktume, kokia ji visgi yra provinciali, vienoda (plėtojamos vos kelios temos: kaimas, mano troba, patriotizmas, Lietuvos gamta, gražus medis žydi po mano langais ir pan.) ir kokie lietuviai buvo kaimiečiai likusios Europos kontekste. Nors Lietuvos mokytojai tikriausiai tiki neegzistuojačia tų rašliavų literatūrine verte. O vat pvz., kai kurie dėstytojai į viską žiūri daug kritiškiau. Jie kritiškai žiūri ir į lietuvių literatūrą, ir lietuvių kalbos mokyklos programą.

Beje, komentaruose kažkas lyg ir minėjo egzodo rašytojus, kad ten jau mol geriau prirašyta. Nė velnio. Gal koks retas kūrinukas ir buvo geras, bet tik tiek. Nes ten irgi peza savo kaimietiškus ir patriotiškus pezalus apie tai, kaip aš ilgiuosi savo mielojo Lietuvos bažnytaikaimio sėdėdamas štai čia, Niujorke.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook