Kiaulė ieško purvo

2008-12-27 | 01:05 | Archyvas
27

Sėdžiu namie ir staiga užėjo siaubingas noras užpjauti. Žostkai. Kokias dvi paras būtų pats tas. Idealiausia, kad kitą dieną po pjovimo būtų bloga ir nereiktų apie nieką galvoti, apart to, kad ŽIAURIAI BLOGA. Čia mane ką tik gauti SMS’ai taip paveikė turbūt arba ta nelemta purvo ieškančios kiaulės prigimtis. Velniai mane žino. Teks šį darbą atidirbti rytoj. Šiek tiek dreba rankos. Bl*t, kodėl viskas amžinai taip sudėtinga?

 

Suplanavau rytdienai “Shooterius” ir “Gravą”. Gal padės. Afterpačio irgi pageidaučiau.

P.S. Noriu greičiau į kirpyklą.

Dienos citata. Profesionalas. Nekalti veidai.

2008-12-27 | 01:05 | Archyvas
27

“Profesionalas tuo ir pasižymi, kad gali atskirti gerą prekę nuo užsimaskavusios neūžaugos storulės.” – Frédéric Beigbeder

“Kabinau merginas nekalčiausiais veidais, kad nenorėčiau jų. Kartais jas dulkindavau, kad nebučiuočiau.” – Frédéric Beigbeder

Aš esu nepakankamai atvira

2008-12-27 | 01:04 | Archyvas
27

Kažkaip šiandien pagalvojau, jog šitas BLOGas yra nepakankamai atviras (mekeke). Aš tiek daug nutyliu. Tiek pletkų, prikolų ir intrigų. Nes bijau pasekmių. Aš kalbu apie asmeninius nuotykius, o ne apie kitus žmones. Nes kitų privatumą dar gerbiu kažkiek… Tai vat ir mėtausi taip. Štai pavyzdžiui, praeitas savaitgalis toks iš turininingesnių buvo. Po tokių pasakojimų tikrai gaučiau visus įmanomus apdovanojimus, hahaha. Geriausias gandas, didžiausias sutapimas, metų išdavystė, dekados išgertuvės, dešimtmečio siurprizas, metų susitikimas tualete, dešimtmečio akla višta, metų sugrįžimas, metų nusivilimas, mėnesio likimo pirštas… Galėčiau vardinti ir vardinti.

 

Na, bet čia būtų žysta, jei papasakočiau. O labiausiai pakenkčiau ne kam kitam, o sau. OMG, mano reputacija! Nekaltybės įsikūnijimo įvaizdžio nepadėtų susigrąžinti nei spanielio akių žvilgsnis, nei angelo sparnai ant nugaros. Beje, jei mane kas nors labai sunervins, tikrai panaudosiu šį tinklaraštį kaip žiniasklaidos priemonę. Net ir dabar per kokią parą galėčiau sužlugdyti kelias poras. Bet o nx man to reikia? Nereikia gi. Bet jeigu prireiktų…

Dienos dialogas. Šūdo spalva.

2008-12-27 | 01:03 | Archyvas
27

– Men are shit. Aš dėl jų puošiuosi per šaltį. Kur tai matyta nx? Nežinau, ką rengtis per tokį šaltį. Bet noriu būti lady in black.
– Šiam vakarui rinkis rudą – šūdo spalvą, kad parodytum jiems, kokie jie šūdai yra.

P.S. Nerandu juodų kelnių.

Dienos citata. Lietuviškoji kalėdų dvasia.

2008-12-26 | 01:12 | Archyvas
26

“Kaip man nusibodo kalėdos!!! Noriu naujų giminių. Mainyk.lt. Kad gyventų kur nors toli. Pvz., Prancūzijoje. Pasikviečia kalėdoms į Paryžių. O čia bl. True blood lituano. Ėst, pūst, bezdėt ir riaugėt. Kalėdų dvasia jums į nosis.”

Suarklėjau, atsiprašau

2008-12-26 | 01:07 | Archyvas
26

“Man skyla galva, sienos traukiasi pusiau ir iš rozečių lenda b*biai.”

Vakar taip užpyliau siaubingai, kad OMG OMG OMG. Buvau dviejuose svečiuose, “Havanoj” ir “Funky Munky” trumpam dasimušt. Pastarajame buvau išvis jau kominė ir šnekėjau nesąmones prie baro. Kažkoks čiūvas piso man protą, tai pasakiau jam: “Tu man tik duok mano darožkę. Daugiau man iš tavęs nieko nereikia.” Ahahaha. Kaip žiauru. Man čistai gėda, hahaha. Tada paprašė mano numerio, tai pasakiau: “Galiu duoti, bet jei skambinsi, pasiųsiu nx.” Padiktavau numerį su praleistais skaičiais, nes nesugebėjau jo viso atgaminti. Juokingiausias buvo finalas, kai grįžau namo ir apsižliumbiau. Kaip apgailėtina. Man atrodo, metas apsiraminti ir grįžti prie savo geresniojo, sūkiškojo amplua. Visą dieną geriu mineralinį. Šiandien vakare nelaukite manęs nei Vilniaus miesto gatvėse, nei to pačio miesto rūsiuose. Aš tupėsiu namie. O rytoj jau galima kažką mąstyt. Djscene arbata maybe.

“Lovoj pisasi girtuokliai, kurie nepaeina ir lavonai, kuriems px, kur tai daryti. Man atrodo, kad neverta dėl romantikos lipti ant įkaitusio skardinio stogo žiemą. Geriau pasip*sti prieš einant į svečius ir tada dar kartą persirengti.”

Gavau dovanų knygą su Niujorko inerjerais ir karolius.

Vienai iš draugių padovanojau knygą apie tai, kaip reikia keršyt ir, deja, pati nespėjau jos perskaityt. Gal tik kokių dvidešimt puslapių pračekinau. Ech. Pasirodė visai funky. Ir funny.

Draugė sakė, kad mano kvepalai labai skanūs. Aš tai neturiu nuomonės apie juos.

Naujakui noriu tokių blakstienų (jei jis nevyks kokiam plote, o Baltame Bate pvz.):

Netyčia telefone užtikau Komandinio darbo man dovanoto kokteilio video. Tai turėjo būti nuotrauka, bet kažkaip aš per girta arba per žiopla buvau, todėl nufilmavau ir po to neradau tarp nuotraukų.

Kaip Grinčas vogė Arnoldo kalėdines dovanas

2008-12-26 | 01:07 | Archyvas
26

Jei jau lieku šįvakar namie, reiktų nuveikti ką nors naudingo, ar ne?

“Aš tau siūlau smulkinto Prozaco darožkę, užgert vodke ir tada nubėgusiu tušu šlaistytis pasieniais.” –Arminas Višinskis.

Super pasiūlymas, bet aš galvoju apie vakarą su knyga. So what we gonna read, huh? Turiu nemažai neperskaitytų knygų, bet…

“Man tai čia leva, kad dabar tie atvaro, nes jau ketinau sutriesti kalėdinį postuką trumpą ir energijos buvo kaip tik.”

2008-12-25 | 01:13 | Archyvas
25

“Sveikutė sulauksusi šventų Kalėdų. Būk linksmutė, turtinga ir stipri. Tegul meilės negandos tave aplenkia, o BLOGo tegul lankytojai neranda.”
“Man žiauriai pleškina galvą pyderų granatos.”
“Aš su atlapotom kelnėm, susivėlęs ir išvirkščia maike TEKĖK UŽ LIETUVIO.”
“Linkiu išptist many many handsome blokes, nenusisvilinti plaukų su žnyplėm, gauti daxuja rūbų ir batų bei tašių ir niekada nenusilaužti nago.”

Labas rytas. Visus svekinu su šventom kalėdom! Ar daug gavot dovanų šiuo sunkiu krizės metu? Nelabai tikiu, kad mažiau negu pernai.

Iš karto atsiprašau visų, kas nuo pačio ryto man siuntė drąsinančius SMS. Aš miegojau ir tingėjau atrašinėti, todėl rašiau arba nieką, arba bučiuksą. Atsikėliau maždaug prieš valandą. Taip skipindama kalėdinius pietus pas močiutę. Bet aš pažadėjau, kad prisijungsiu vėliau, bet įtariu, kad vėliau turėsiu reikalų, todėl neaišku, kaip ten bus. Vakaro kol kas irgi neplanuoju. Gal ten, o gal ten, o gal ir ten ir ten, o gal vapšie niekur neisiu nx.

Man asmeniškai yra poxui tokios gyvenimiškos smulkmenos kaip mano telefono noras išsikrauti. Jis verkia prieš mirtį šuns balsu periodiškai, kas dvi minutės. Aš sėdžiu lovoj, neturiu laiko, man neįdomu. Taip pat neįdomu, kaip ir aiškintis svekinimų autorius iš nežinomų telefono numerių. Aš viską supaprastinu ir galvoju, kad mane sveikina visi. Aš esu visiems labai dėkinga.

O Jūs šiandien baliavojat? Aš tai nežinau net. Kaip jau minėjau, turiu reikalų, nuotaikos turiu ne per daugiausia, bet gyventi galima. Kita vertus, galima būtų išlysti į viešumą ir prigriebti tai, ką man Grinčas nusprendė palikti šiais metais. Nors gal ir neapsimoka, nes čiuju vistiek nup*so didžiąją dalį. Nes tu, Evelina, buvai bloga mergaitė šiemet. Nu, nu, nu! Argi taip galima?

Einu antro kalėdinės kavos puoduko. Aš tai kavą zbs moku gaminti – labai skaniai, be tirščių, ten apskaičiuota viskas miligramais, tobulas pieno ir vandens santykis. Cukrų beriu po truputį ir ragauju visą laiką, kad būtų pasiektas idealus saldumo lygis. Nei per daug, nei per mažai. Vieną kartą vos vos padauginau cukraus. Teko dasipilti gurkšnį vandens. Ir ką Jūs sau galvojate? Kad buvo normaliai? Nifiga ne normaliai. Nuo gurkšnio vandens pasidarė nepakankamai saldu. Tada teko dėt cukrų vėl ir vėl. Procentaliai cukraus kiekis padidėjo lyginant su pradine kavos versija, bet vistiek buvo nepakankamai saldu. Todėl dabar aš viską darau labai atsargiai. Dar turiu durną pomėgį įjungus čiajniką eiti valyt dantų ar panašiai. Tada vanduo ataušta, tada jį verdi dar kartelį arba pamiršti. Nu, žodžiu, gaunasi šūdas, todėl aš dabar bandau Jums paaiškinti, kad kavos gamybos procesas yra labai atsakingas rytinis momentas, kuris reikalauja specialaus paruošimo. Nepamirškite prieš tai nusiplauti rankų.

Kaimynai virš manęs (ta Fėja arba kažkokie kiti, esantys ne visai virš manęs, o biškį kairiau) groja kažkokią x*jnią visą rytą, o aš juos bandau perrėkti Villaloboso giesmėm apie tai, kokia dabar graži epocha. Ir man aišku neišeina, nes laptopas labai daug patempia garso, ane.

Sapnavau, kad esu Havajuose. O Havajai yra mano svajonių kurortas. O mama vakar sakė, kad tai, ką susapnuoji kalėdų naktį, išsipildo. Zbs, zbs – mes labai džiaugiamės ir šia linksma gaida einame įjungti mobilaus telefono į rozetę.

Kalėdinė mistika

2008-12-24 | 01:17 | Archyvas
24

Tęsiant kalėdinių straipsnelių ciklą, šįvakar noriu papasakoti apie vieną mistinį įvykį. Sutapimą. Likimo pirštą. Bumerangą. Tiksliai net nežinau, kaip šią anomaliją pavadinti. Žodžiu, aš tiesiog pastebėjau, kad du žmonės, kurie man buvo brangūs iki šių metų tam tikrų įvykių ir su kuriais aš švenčiau praeitus Naujuosius metus, šiuo metu yra visiškai ištrinti iš mano gyvenimo lyg niekada į jį net nebūtų užklydę. Kaip liūdna. O gal ir visai nieko. Ai, iš tikrųjų tai yra tik truputį įdomu ir beveik normalu. Trumpiau tariant, tai yra tiesiog poxui.

Pasišopinom “Panoramoje” su vienu iš trijų mano “tėčių” ir nuvarėm į “Zoe’s”. Mano kompanionas buvo labai pasipiktinęs tuo, kad vakarais ten neveikia virtuvė. Mes atvarėm kokią vienuoliktą ir dar kokią valandą valgėm ten Latte (be kabučių, nes kava man yra maistas) . Kalbėjom apie reikalus, knygų leidybą, bestsellerius. Apie dviejų rašytojų rašomą knygą kaip apie puikų komandinio darbo pavyzdį su skandalingąja piaro kampanija dėl nepasidalijimo garbe ir pinigais. Nes mol abudu sako, kad tai aš sukūriau šitą zbs personažą.

Dar vienas kalėdinis stebuklas: ką tik skambino vienas eksas, nes norėjo išgirsti mano balsą. Ak, kaip man tai dabar aktualu. Ahaha. Na, bet kuriuo atveju vistiek malonu, kad atsimenate.

P.S. Noriu šitos degės – man depresija. Visapusiška gyvenimo krizė.

Kalėdinės nuotaikos? Ne, nėra tokių.

2008-12-24 | 01:15 | Archyvas
24

“Ch*jne tai yra, Evelina. Kažkada suprasi, jog viskas yra kiek kitaip. Taip nežymiai parkreipta, kad veidrodyje atspindi lyg žiauriausia gyvenimo tragedija. Ir tu nieko negali pakeisti.”

“Pakuoju tą šampūną ir tavo plaukas prilipo prie izulkės. Ir nėra kaip perpakuoti, nes parašiau sveikinimą ir t. t.”

“Tokios moters nei vienai moteriai su gražiu vyru nelinkiu sutikt ir kad pasipainiotum pakely link altoriaus…”

“Dar galvoju, ar jei daryčiau sąrąšą šių metų, tai įtraukčiau tave į jį ar ne. METŲ NESĖKMIŲ sąrašas.”

LINKSMŲ ŠVENČIŲ! Varau pas močiutę. T. y. ten, kur nėra wirelesso.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook