“Norečiau į prabangią chatą kokią, kur daug šampės ir nepilnamečių šliundrų.”

2008-12-31 | 00:52 | Archyvas
31

Vajej, vajej, koks liūdnas vakaras – įlindo kopūstas tarp dantų ir negaliu jo išimti, nes gi nagučiai šviežiai nulakuoti. Bet aš neliūdėsiu, nes rytoj – Naujieji Metai. Panašu į tai, kad švęsti juos teks ne kur kitur, o Baltame Bate. Apranga iš anksto nepasirūpinau, todėl teks tenkintis skurdžiu spintos turiniu, sparnais ir blakstienomis. Dėl prakeitų blakstienų rytoj dar turėsiu grūstis iki Vokietyno.

Suknelė būtų gana paprasta, bet tuo pačiu ir kažkiek puošni (strapless dress with puff ball skirt), todėl ji ir kabo sau spintoj nenešiojama. Radau tik mažą nuotraukėlę:

Turiu dar tokias štai pėdkenles, tik mano – plonesnės (t. y. identiškos, bet daug labiau permatomos):

Žodžiu, nothing freaky about me. Bet tai ką daryt su rankinuku, tai neturiu žalio supratimo. Nes aš tai norėčiau dar kažkokų paprastesnių šmutkių įsimesti, kad galėčiau afteryje persirengti patogiai, todėl jis turi būti talpus. Apie auskarus ir kitus prečendalus dar nespėjau pagalvoti. Nagai jau raudoni.

Linkiu visiems linksmai atšvęsti ir grįžti namo sekmadienį po pietų.

P.S. Man rodos, kad kopūstas jau dingo!

Dienos citatos

2008-12-31 | 00:51 | Archyvas
31

“Šiaip mylėjau ją, kol ant narkotikų nepasodinau. Tada jai nulekė stogas ir nustojau atrašinėt į jos siunčiamus SMS’us. Bet ji, žinok, labai graži buvo. Nu, tokia pzdc krč. Bet tai eina nx. Nemėgstu žmonių su giliom psichologinėm problemom.”

“Ryt jokių ratų. Nu, gal ant bajerio kelis.”

UFBrific awards 2008

2008-12-30 | 00:56 | Archyvas
30

Metams lekiant į pabaigą, visi kaip susitarę pradeda sudarinėti savo GERIAUSIŲJŲ sąrašus. Todėl aš veikiama bandos instinkto padarysiu tą patį. Tik mano apdovanojimai bus labai suasmeninti, todėl abejoju, ar jie bus įdomus tiems, kurie manęs nepažįsta. Soriuksas ir sveikinimai!

Geriausias vadybininkas: Arnoldas, nes gelbėja tave, kai negali paeiti po septynių “Cosmopolitanų” vidury dienos.

Geriausias boyfriendas: Apple Macbook, nes jis – vienintelis tikras vyras.

Geriausias tėvas: Emilis, nes atleidžia dukrai visas bledavystes.

Geriausias maistas: Čempionų pusryčiai, nes visi nori būti čempionais ir patį sunkiausią rytą. Jie aplenkė netgi čipsus.

Geriausias stalkeris: Komandinis darbas, nes yra korumpuotas ir žino, kam statyti kokteilius, norint sulaukti pripažinimo.

Geriausias naujas trendas: Ekshibicionizmas internete ir žiniasklaidoje.

Geriausia buitinė technika: Gyvatukas, nes yra mobilus ir šildo.

Geriausias vakarėlis: Shn gimtadienis, nes be DJ aparatūros ten buvo ir laiko mašina.
Metų viza: Panaikinta.
Metų atradimas: Lori Pyrst.

Metų nusivylimas: Archai (Man pasufleravo, todėl negaliu komentuoti. Spėju, griuvo koks namas).
Metų sugrįžimas: Meq.
Metų akla višta: Mano draugo merga, kuri nemato kaip ją apgaudinėja gražiai. Bet aš juos išskirsiu, kai turėsiu laiko.
Metų frazė: “E, žiurke, varom kokso.”
Metų siurprizas-netikėtumas: Krizė.
Metų BLOGas: Perezhilton.com, nes tai aišku savaime.

Metų klubas: Dar vis “Gravity”.
Metų liūdesys: Size matters.
Metų fizionomija: Gliamūras – Glam is always on me./Glam is a state of mind.

Dienos citata. Statymai.

2008-12-30 | 00:56 | Archyvas
30

“Aš buvau tokios geros širdies šį savaitgalį, kad net baisu į kortelę pažiūrėt.”

Priešnaujametinis nerimas. Visai kaip prieš gimtadienį.

2008-12-30 | 00:55 | Archyvas
30

Labas rytas! Kaip Jūs laikotės? Aš tai visai neblogai, išskyrus iki mėsų nulūžusį nagą, kurio neptrumpinsi, nes matysis mėsos ir mamą, kuri dar vis su manim nekalba, o tai nėra gerai, nes rytoj Naujakas ir vaikui jau kaip ir reiktų šventinių šaibyčių.

 

Jau ne pirmą kartą susiduriu su diskriminacija virtuvėje. Jeigu aš einu pasidaryti kavos ir ten yra tėvas, jam bus būtina man trukdyti… nejudėjimo būdu. Jis – kaip nejudantis baldas. Kaip spinta vidury virtuvės, kurios aš negaliu pakelt. Na, man pavyzdžiui, kartais reikia pro jį praeti arba paimti ką nors. Tarkim, kokį puoduką, priešais kurį stovi jis… Ir aš aišku negalėsiu paimti to daikto, nes tėvelis manęs tiesiog nepraleis. Jis turi tokią mol neliečiamybę. O jei aš paprašau mane praleisti, tai jis užsipisa ir sako, kiek aš čia galiu vaikščiot. Jis sako, kad turėčiau valgyt vieną kartą per dieną. Milžinišką kiekį maisto. Kad nesilankyčiau virtuvėje per dažnai. O aš jam sakau, kad aš valgau dažnai ir mažais kiekiais ir “dėl to atrodau geriau už tave”.

 

Kalbant apie Naujaką, man atrodo, kad visgi eisiu į tą Baltą Tuflį, bet dar vis nesu šimtu procentu tuo įsitikinusi. Aišku, būtų malonu žinoti iš anksto, kad eini į persirengėlių karnavalą, nes reikia gi pasiruošti tinkamą aprangą and accessories. Bet aš žadu apsiriboti nuosavos spintos turiniu. Turiu tokią suknelę juodą, kurią buvau tik kartą užsidėjus. Galvoju nusipirkti dar priklijuojamas blakstienas ir nusilakuot nagus… juodai? OK. To turėtų užtekti. Tik trūksta rankinės, bet ką nors sugalvosiu. O kol kas pasileidžiumiksiuką ir varau į dušiuką.

P.S. Siunčiu motinai savo foto iš “Woo”. Bandau prakalbinti, ahaha.

P.P.S. Atrašė: “:))”

Gavau laišką apie “Gravo” tualetą

2008-12-30 | 00:54 | Archyvas
30

“E, tu paliubomu žinosi… Aš vakar galvojau, kaip žmonės pisasi ‘Gravo’ tūlike ir į kurį jie eina? Aš tai girdėjau, kad kažkoks pisasi pisasi ir jį išmetė apsauga. Jei nežinai, davai paklausk bloge, blogeriai gi žinos, KUR ‘GRAVE’ PISTIS!”

Tikrai nežinau. Man net atrodo, kad “Gravo” tūlikai tam nesutverti. Man to neteko išbandyti, nors tai ir yra didžiausia mano seksualinė fantazija – seksas at “G” toilet. Man netgi neteko girdėti, kad kas nors kitas ten tai darytų… Ko nepasakysi apie “Funky Munky”…

Sekmadienio pokalbiai: “Kalėdas vertinčiau 4/10 šiemet. Dar vieneri metai be kokos.”

2008-12-29 | 00:59 | Archyvas
29

Tėvas sako dukrai:
– Žinok, motina su tavim nekalba.
– GIRDŽIU.

– Man liūdna, eina nx. Čia pisdą blt, ne gyvenimas. Kodėl taip atsitiko, ji mane paliko, bet meilė – tik žaidimas. Darausi sentimentalus išsituštinęs.
– O ką man daryt? Manęs niekas nemyli irgi.
– Kiti negali, nes dabar aš myliu. Viskas sup*stai susiję.
– Pakartok, ką tu myli? Mane?
– Jo, jau senokai, ahaha. Aš ištapysiu tavo akis, aš ištapysiu tavo ausis.

– Man keista klausyt, kad jūs ten porą valandų…
– Ne porą valandų, bet jis gali labai ilgai. Visada turėjo šį BŪDO BRUOŽĄ.

– Jis sako, kad aš esu sūka. Bet man tai patinka.
– Labai mėgėjiška. Tikrai neprofesionalu yra mėgti save kaip sūką.

“Pamiršau telefą į tūliką pasiimti. Network cellular. Bendrauk ir šūdams byrant.”

“Žodžiu, kalėdas vertinčiau keturiais iš dešimt šiemet. Dar vieneri metai be kokos.”

“Nustok svajoti. Pirk viską iš eilės. Tapk tikru daunu.”

“Ką geriausio perskaičiau ant dienų, tai tavo topikas – ‘Noriu rūbų ir batų. Ir dar rūbų. Ir batų.’”

“Tu – mano metų draugas, you know?”

“Už ką man toks vargas su tavim, šalava, aš nesuprantu. Mažoji nenaudėlė. Durnė blt.”

“Mano organizmas atmetinėja maistą, daržoves, bet degtinė lenda gerai.”

“Kokį svekinimą čia pezi. Nieko nesuprantu. Maže, kas tau dedasi?”

“Atsiprašau, bet aš tave myliu tik tiek, kiek tu miela esi.”

“Aš nežinau, kokias išvadas apie tave pasidaryčiau, jei nepažinočiau. Kad tu esi coldblooded bitch be jausmų.”

“Įžvelgiu tavyje tikrą moterį – švelnią jautrią necinikę.”

BitchyPedia – Kaimičius Žėstina

2008-12-29 | 00:58 | Archyvas
29

Neįmanoma aprašyti kaip jie atrodo. Juokais šnekama, kad galima pažinti iš kyšančių žagrės rankenų. Bet tai nėra sklaidi tiesa. Veikiau atgyvenęs stereotipas. Rankenas šiandien be vargo išpjauna bet kuris pradedantis, drįstantis save kūno menininku vadinti, plastikos chirurgas. Teko kartą matyti nemažą kolekciją ŠMC. Ne prie litų esantys, rankenas apsuka “Pravda” mėnraščiais. Taip ir styro iš kišenių du tapatūs gyvenimo būdo ruporai.

Šiandien kaimičius važinėja galingu bekelę įveikiančiu automobiliu, varomu specialia dažyto dyzelino rūšimi. Kaimičiai dažniausiai yra mandagūs žmonės. Netgi labai pabrėžtinai mandagūs. Jie taip išauklėti: nebūsi mandagus, nelįsi į žopą – nieko negausi gyvenime, nieko nepasieksi. Kas įdomiausia, didmiesčio gyvenimo karjeros taisyklės būtent tai ir patvirtina. Žodžiu, bažnytkaimis. Nori kažką pasiekti, būk kaimičius.

Gavęs nepatogų klausimą išrausta, pradeda muistytis, trinti delnu sprandą, kartodamas “geras klausimas, geras klausimas”. Tai būdinga ir puritoniškuose blokhauzų vienkiemiuose apsistojusiems džigitams, kitaip tariant sumodernintai kaimičių veislei – techno vikingams. Patylėk ir tave aplenks negandos arba “tyla – gera byla”. Nuo nepatogių klausimų greičiausiai išvaduoja koks nors fizinis veiksmas. Pagal situaciją. Geriau ramiai šoksiu, kol baigsis neįkandamos diskusijos. Kad ko netinkamo neprišnekėčiau. O vėliau, prieisiu linksmas su savo tostu. Tokį mane atsimins.

Jeigu išsiruošia į klubą, tai netyčia stengiasi prisiglausti prie sėdmenų besitrainiojančioms paauglėms. Tarytum gyvenime nieko nebūtų girdėję apie frotažo žalą. Kai atsipalaidavusi urban publika pastebi tokį akiplėšiškumą, kaimičiui greitai pasigamina galantiškumo zefyras kelnėse. Iš jaudulio sutrikęs kaimičius staigiai atiprašo, pagavęs pliuchos ranką ore, pastato diplomatišką keturių spalvų tropinį kokteilį su skėčiuku.

Klubuose diskotekose kaimičiai stengiasi atsidurti keliese. Pradžioje įvertina patalpų saugumą bei pavojaus riziką -žąsele apeina salės perimetru, įstrižaine. Jeigu pažiūrėtume nueitą kelią iš viršaus, tai matytume paprasčiausią pašto voką. Vadas lieka prie baro, o sėbrai atsistoja truputį šone priešais didžėjų stumdydami smakrus pirmyn atgal pakol iš juodų odinių atlapų nepradeda ristis kamuoliai su prakaitu sumišusios anfos rūgštumos.

Teatre kaimičiai nusiperka karšto šokolado. Kaime tokio nėra. Jiems px, kad šiais laikais toks malonumas kainuoja petaką. Jie juk į teatrą išsiruošia taip retai.

Pasipuošia gražiausiais savo turimais rūbais. Jie nėra madingi, jie nėra stilingi. Jie pagyvenę ir tvarkingi.

Kiek tu jį bemaitintum gardžiausiais valgiais, kaimičius vistiek į kiaulę žiūri. Kiaulė žiūri į jį ir nemirksi. Ir kaimičius nepatikliai žiūri į kiaulę akis išplėtęs. Bijo sumirksėti, nes kiaulė gali būti dar gyva ir pasinaudojusi kaimičio akimirksnio proga sinchroniškai mirktelėti. Tokio apgaulingo akibrokšto niekada negalėtų jis sau atleisti. Draugai stipriai tapšnos per petį, vis klaus: na kaip gi tu nematei, na?

Žodžiu apie dovanas: geriausia dovana Kalėdoms yra pusė kiaulės galvos. Nes matosi ar kiaulė ne per sena – iš dantų atskiria kažkaip.

Sekmadienį kaimičius pasistato automobilį prie senųjų Žemės ūkio ministerijos rūmų ir ropščiasi laiptais į Žaliakalnio turgų pažiūrėti moters-vyro, vienu kirvio smūgiu perskeliančio buliaus galvą. Mąsinantys kvapai, žemos kainos, viskas išklota plytelėmis, traukia juos kaip muses medus į Marijos Antuanetės nukirsdinimo ceremoniją. Čia galima filmuoti mobiliu arba įsirašyti gyvų turgaus garsų, arba įsitikinti, jog kiaulienos subproduktų šedevriukai išlieka populiariausias pietų stalo ingradientas.

Ilgai stebėjęs procedūras, žinovo tonu taria moteriai-vyrui: tau auga ūsai žinai dėl ko? Dėl to, kad tu valgai blogai svilintą kiaulieną su skūra. Pats juokiasi lėtai sukdamasis nugalėtojo žvilgsniu kol visi aplinkui dirbtinai šyptelėję droviai nudelbia akis. Tada išsitraukia veidrodėlį ir kyšteli kiaulei prie gerklės. Tikrina, ar šviežia skerdiena alsuoja mirtimi.

Kaimičius reikalams tvarkyti turi antrą kortelę, bet vieną aparatą. Jis neturi kišenėse vietos, todėl piniginę, apvyniotą skuduru, nešiojasi rankoje.

Priereikus operatyvumo tvarkant reikalus – jo neįmanoma pagauti, nes reikalų kortelę kaimičius tikrina tik kelis kartus per dieną. Tokie greičiai užkaitina santykius. Kyla trintis. Kaimičius stena, kurpia galimus atsakymus jau kitą dieną.  Sužinojęs, kad viskas nežinomu jam būdu seniai išspręsta ir jį aplenkė – įsižeidžia. Pyksta ilgai. Užsišika, prašo tašyti kuolą ant galvos. Kitaip tariant, paaštrinti jausenas arba “paaiškinti viską man paprastesniais žodžiais”.

Da pašlą ty, – sakau jam nubegdamas su pyragaičiais. Ir jis nusiveja mušti mane. Taisydamasis iš po pažasties smunkančią į tapetą susuktą pusgalvę.

http://pyrst.lt/

Dar šiek tiek tuštybės, gal kokį pletką vieną ir dovanų

2008-12-28 | 01:01 | Archyvas
28

“Vakar Kazka baliuj buvo, tai šiandien pachmėlnas.” – Paimta iš visiškai nerealaus “Lietuvių žargono žodynėlio”. Vakar tokį padovanojau draugei, bet laikinai (kol nepadovanojau draugui) turiu dar vieną egzempliorių. Skaitėm vakar “Woo” gerdami ir žvengėm. Rekomenduoju!

 

Taigi vakar buvo linksma ir šiandien man net ne bloga, bet nereikėjo valgyt tų salotų iš “IKI”. Mano skrandis dar nepasiruošęs iššūkiams. Visus šiandieninius pasimatymus perkeliu rytojui. It’s official, nes per šias kalėdas padovanojau sau asmens neliečiamybės teisę (baigsi tu kada nors nusišnekėti ar ne???). Namie niekas su manim nekalba. Tai labai negeras dalykas, bet man jis taip patinka. Ramybė, vandenukas iš krano (nes negeriu gazuoto mineralinio, o tik tokio yra) ir “Mezymas”. Puiki sekmadienio popietė. O rytoj Jums visiems turbūt į darbus reikia bėgt? Man tai ne, nes aš nedirbu. Rytoj eisiu rinkti likusių dovanų. Smagumėlis. Bet tai kodėl namiškiai nekalba su manim? Dėl to, kad vėl pavėlavau į šeimyninius pusryčius, kuriuos kiekvienas valgo savo kambary prie teliko arba kompo? O tai ką aš galiu padaryti, jei kiekvieną savaitgalį nutinka vienas iš žemiau pateiktų dalykų:

– kieno nors gimtadienis;
– kieno nors vardadienis;
– kalėdos;
– velykos;
– naujakas;
– įkurtuves;
– iškurtuvės;
– groja supergeras mega DJ superstar iš toli – brangiai kainavo, turiu jo kompaktą;
– kas nors emigruoja kur nors;
– kas nors grįžta iš “Erasmuso”;
– yra tiesiog penktadienis

Ir taip toliau ir panašiai. Žodžiu, mūsų grafikas yra žiauriai įtemptas – visi savaitgaliai seniai užbookinti. Vakar buvau “Gravity” ir “Woo”. Visiškas šūdas “Grave” ir visiškai zjbs at “Woo”. Tik nebenoriu tų šotų (ir kokteilų, ir grynų gėrimų) daugiau akyse matyti. Atsimenu, bėgiojau nuoga po lauką ir mes sugalvojom su Kamile, kad susirgsim plaučių uždegimu ir nebereiks galvot, ką veikti per Naujaką, nes teks sedėti namie ir gerti vodkę. Bet blogiausia yra ne tai. Blogiausia yra, kad vakar aš aplenkiau pati save. T. y. pradėjau šnekėti nesąmones ne afteryje, kaip būna įprastai, o daug anksčiau – dar būdama “Woo”. Koks siaubas. Ir kaip visada, neatsimenu nei vieno savo išmintingo sakinio. Kitą kartą pagalvosiu apie diktofoną, kuris yra mobiliake, bet tokių priepuolių metu man visai ne tas galvoj. Aš esu kompas. Ramai ir flopikai. No dūvdė. No CD-Rom.

Dovanų gavau maisto ausims – auskarus-pyragaičius, ženkliuką iš Berlo ir maikoną su meduoliu. Draugė sakė, kad pasitrumpinčiau maikono rankoves, bet mane tokios kosmetologinės procedūros visada labai vargina ir aš niekada neprisiruošiu jų padaryti. Aš pavyzdžiui, esu įsitikinusi, kad savo batų taip niekada ir nenunešiu į taisyklą.

 

Vakar draugas man sakė, kad kai kurie mano poelgiai visgi yra bitchy, kad ir kokia gerietė šventosios kalėdų eglutės akivaizdoje aš bebūčiau. Net ir šiąnakt nebuvau gera, nes miegojau su… Kęstu. Bet tai yra katinas! Kaip ironiška. Mano juodi drabužiai visiškai apsipūkavo katinuku. Nebenešiosiu daugiau juodų skudurų. Bet su kitais aš blogai atrodau… Siūlau sau išgerti kavos.

P.S. Pradedu atgaminti vakarykščius pokalbius… Tik ne tai. Ahaha, sunegalavau net. Undo, undo. Detele. Shut down.

P.P.S. “Tavo balsas pritraukia daugiau klausytojų šiaip. Nėra svarbu, ką šneki. Jis labai savotiškas. Įtaigus ar kažkoks. Gal primena kažką, kad tipo reikia klausytis nes bus blogai. Mokytojos balsas.”

Grynų pinigų išėmimo OPERACIJA

2008-12-28 | 01:00 | Archyvas
28

Oi kaip buvo vakar juokinga, kai pakeliui iš “Liv Lounge” į “Gravity” aš staiga atsiminiau, kad man reikia nusiimti babkių, nes “Grave” nepriima kortelės, jei pirkinys nesiekia 20 Lt (paprastai geriu vodkę su sultim po šešiolika). Sustojom mes prie bankomato, kišu tą kortelę… bankomatas nereaguoja. Nu nenori jos nuryti tipo. Aš kišu ją vistiek. Per prievartą. “Lįsk, vėpla” – tyliai pasakau aš jai. Ji nelenda. Bandau išimti – neišlenda. “Ką daryti?” – pamaniau. “Kamile, paduok man mano kosmetinę. Ten yra pincetas.” Krapščiau, krapščiau aš tą kortelę nesėkmingai su tuo pincetu, bet galiausiai ji man pasidavė. Kamilė rėkė, kad mane juk nufilmavo ir aš sėsiu į kalėjimą. Kaip aš džiaugiuosi, kad nešiojuos tą pincetą, kurio nė karto net nepanaudojau ne namie. Ai nu va – vienas jau yra.

Antras kartas nemelavo ir kitas kortelės įkišimas į bankomatą buvo sėkmingas – man pavyko nusiimti pinigų. Yes!

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook