Dėkingumas

2010-02-05 | 13:31 | Gyvenimo tiesa
05

Nekenčiu, kai mane verčia būti dėkinga per prievartą. Tipo, padaro kažkokią paslaugą ir tada  mol – KOKS AŠ ŠAUNUOLIS – DĖKOK MAN. Visų pirma, jeigu ir nepasakau stebuklingo žodžio “ačiū”, dar nereiškia, kad nesu dėkinga. Gal nespėjau, o gal atsidėkoju kažkokiais kitokiais veiksmais net neįvardindama to. O kai, blet, man pasako – “Na, Evelina, ačiū man.” Tai BBD. Gal tada geriau vapšie nieko tu man nedaryk. Beje, turiu nuliūdinti, pliusai pas mane taip neuždirbami. Nuopisos, be abejo, lai bando gauti mano palankumą dovanomis, pinigais, paslaugomis, “gerumu”… Bet tikri profesionalai vis tiek juos lenks nepajudindami nė pirštelio.

В мире животных

2010-01-21 | 04:58 | This is the life
21

Nekenčiu nemigos ir nuotaikų kaitos. Atsiguliau su zjbs nuotaika, po to kažkaip mąstyt per daug pradėjau. Rezultate ji sugedo ir nebegalėjau užmigti. Tada pradėjo skaudėti galvą – teko kelt šikną ir eit iki virtuvės tabletės. Mane labai lengva sunervinti. Negerai. Noriu į Londoną. Nenoriu į Londoną. Aišku, kad noriu. Bet… Na, kam reikia, tas žino, kas tas “bet”.  Nx, nesikeikiant.

Kažkas iš skaitytojų manęs šian užklausė labai šauniai – “Diedo tai neturi, tai kaip smaginies?” Hm… Jaučiuosi pervargus, kad sugalvočiau intriguojantį atsakymą. Kitokie netinka šitokio pobūdžio klausimams. Mane tenkinantis atsakymas turėtų sukelti dar daugiau klausimų – o tai su kuo gi ji duodas? gal su kokiu afro-pakistaniečiu? o gal su moterimi? o gal su niekuo… KAIP LOPĖ? Duoduos, su kuo noriu – toks būtų atsakymas.

Taip ir nesusitikau su Tėvu. Nei vienu, nei kitu. Gal dar spėsiu. Nors abejotina, nes mano valandos jau suskaičiuotos. Kiekvieną kartą, kai iš kur nors grįžtu į Loldoną, mane apima jausmas lyg pradėčiau kažkokį naują gyvenimo etapą. Problema tame, kad nuo mano atvykimo tenais pirmą kartą, atvirai šnekant, nelabai kas ir pasikeitė. Ir šį kartą aš jau imu dėl to nerimauti. Nes jau matau, kad mano kantrybė – ant išsekimo ribos. O dalykai, kuriuos jau seniai norėjau išspręsti, JAU GAL TEGUL IR IŠSISPRENDŽIA. Po galais.

Sėdžiu ant skardžio krašto. Už nugaros girdžiu atbėgančių vilkų bandą. Jie nori mane suėsti. Jei nušoksiu apačion – AMEN. Jei nenušoskiu apačion – irgi lygtais AMEN’as gręsia. Kad išsigelbėčiau, turiu išmokti skraidyti, pavirsti “nividimka” arba kažkokiu man nežinomu būdu suvaldyti tas išalkusias miško sabakas.

Dar galiu apsimesti, kad tie vilkai yra tik avinai.

Jo, teisingai, Evelina. Reikia keisti požiūrį.

Ai, nežinau

2010-01-20 | 01:46 | This is the life
20

Rytoj manęs laukia paskutinis egzas. Kaip matote, šiuo metu jam labai atsakingai ruošiuosi.

Kodėl daugelis moterų amžinai pergyvena dėl savo svorio ir šiaip išvaizdos? Atsakymas kaip ir aiškus – dėl savęs ir vyrų. Kažin, dėl ko labiau… Ne retorinis.

Aš noriu skeletinių kojų. Na, ir ką Jūs man? Noriu ir viskas. Ko dar noriu? Noriu, love handles amputacijos. Kodėl amputacijos, o ne sporto arba dietos? Todėl, kad šią vietą ypatingai sunku liekninti. Pvz., kai aš dietinuos, man svoris nukrenta nuo pilvo, papų… Na, ir viskas. Žopa, klubai ir love handles ir toliau mane nervina – pasilieka savo vietoje, kurią gavo be leidimo. Kiekvieną mielą dieną aš žiūriu į vedrodį. Iš visų pusių. Žiūriu, žiūriu. Bandau kažką įžvelgti – a vdrug koks gramas prilipo! Per pastarąjį dešimtmetį neatsimenu dienos, kad nebūčiau to dariusi. Čiuju, visos, kiek durnesnės, bobos taip daro. O vyrai? Kaip bebūtų liūdna, daugelis vyrų nemato toliau savo bybio.

Atsimenat, nuo pradinių klasių mus mokė, kad SPORTAS = SVEIKATA? Labai įdomu, kas iš Jūsų lankosi sporto klube dėl sveikatos? Niekam nerūpi ta sveikata. Visiems rūpi tik išvaizda. Kodėl ji mums rūpi? Nes, kad būčiau laiminga, mano išvaizda turi būti geresnė, negu tavo. Visi žmonės – konkurentai. Viskame. Štai paimkime mane kaip pavyzdį. Blaiviai mąstant (possible in theory, impossible in practice), iškyla klausimas – kodėl man turėtų rūpėti kažkokios ten kūdos kojos? Ogi todėl, kad kojų rinkoje man norėtųsi užimti aukštas pozicijas. Tas pats galioja ir kitoms kūno dalims. Netgi smegenims. Kai mus, kalbančias prekes, vertina KLIENTAS, esame suinteresuotos, kad nupirktų būtent mus. Štai pvz., nacher man reikia baigti bent jau bakalaurinį? O vat todėl, kad turinčios bakalaurinį mane lenkia tuo savo diplomu. Man nepatinka, kai mane lenkia. Dėl šios priežasties esu priversta VYTIS.

Dieve, kaip aš nekenčiu žmonių. Jūs visi tokie nuostabūs, kad net bloga darosi. Prašau, apsikraukit greičiau tais vaikais, išstorėkit, bankrutuokit ir nebenervuokit manęs. Ir pasakykit, kad nekenčiat manęs ne mažiau, negu aš Jūsų – sąžinė bus ramesnė.

Nuogas kūnas

2010-01-12 | 03:05 | An issue to discuss
12

Norite tikėkite, norite – ne… bet man nudity apskritai nepatinka. Man patinka nebent užuomina į nuogumą. Man gražus – įdegęs, kaulėtas, biškį raumeningas kūnas. Aprengtas gražiomis, juodomis šmutkėmis. Čia jeigu apie bobas. Dėl išvardintų priežasčių jau būtų kaip ir metas užsukti į solerkę, sėstis ant dietos ir pakrutint šikną sporto salėje. Ir galbūt nusipirkti vėl kažką juodo. :D

O nuogo vyro nesu net akyse mačius. Kas tai?

O jeigu rimtai, aš jų paprasčiausiai neapžiūrinėju. Kažin, kada turėčiau tą daryti? Tegul juos apžiūri daktaras – aš pernelyg suinteresuota savimi. Nekenčiu storumo. Nekenčiu lieknumo su storu pilvu. Ką aš žinau, ką čia pasakot. Klauskit, čiut što.

Žodžiu, grįžtant prie klausimo, atsakymas būtų: NIEKIENO.

“Tu – durna, o ne stora.”

2010-01-08 | 04:19 | This is the life
08

“O tu – ir stora, ir durna.”

Jaučiuosi stora. Mano pilvas kažkoks deformuotas šįvakar. Žarnos negerai guli – pilvūzas primena šikną. Dalijasi į dvi lygias dalis. “Evelina, tau vaidenasi.” – sako kolegė ėsdama picą, penkiolika centimetrų per minutę greičiu. “Tu gal žinai būdų, kaip man greičiau nueiti į tualetą?” – tariau aš. “Palauk, brangioji, pagūglinsiu.”

Vienu žodžiu, toliau gal nebepasakoju, bet mąstau, kad reiktų rytoj daryti iškrovos dieną, nes jaučiuosi privalanti save lengvai nubausti už per ilgai užtrukusį nebadą ir DAVALGYMĄ. Žinoma, geriausia būtų tiesiog prisipirkti spydo ir vartoti jį mažomis dozėmis visą savaitę… Kaip vitminus. Bet aš juk dar ne tokia degradė, po galais.

Man reikia sporto. Man pzdc kaip reikia sporto. Man pzdc pzdc kaip reikia sporto. Ir soliariumo, be abejo. Tie lašiniai… Jie krenta iš šonų. Jie krenta iš džinsų ir atrodo kaip dramblio ausys. Galėčiau juos nusipjauti ir iškepti kam nors kiaušinienę su šonine.

Kažin, ar pavyks man užmigti su dėl nedasimokymo rėkiančia sąžine ir netoliese urzgiančia skalbimo mašina? Turbūt, kad ne. Todėl ir nusprendžiau pablog’int. Mokytis sekasi sunkiai. Nuobodu kaip pragaro Nuobodumo Kajutėje. Aš nežinau, ką daryt. Nu, bet stengiuos, stengiuos. Melskitės, sūkos! Būtų juokinga, jei neišskrisčiau į Lietuvą laikyti egzaminų. Nes čia pas mus gi sniegai atseit ir uraganai. LOL. Normalus tas oras.

Dieve, dieve. Kartais bandau įsivaizduoti, kas nutiktų, jei staiga išstorėčiau… Taigi viskas – baigtųsi mano karejera! Gyvenimas būtų sugriautas! Manęs joks bernas gyvenime ne tik nemylėtų, bet net nežiūrėtų kaip į JUDANTĮ OBJEKTĄ. Aš dar bandau įsivaizduoti situaciją: tipo, duodies su bernu, ryte atsikeli nuoga ir varai į tūliką, jis per miegus pakelia galvą ir staiga pastebi, kad prie tavęs prilipo kažkoks penkiakilogramis lašinių svetimkūnis… Tau pasako pastabą a la “Laukiesi mano kūdikėlio ar šiaip maistelį pamėgai, žyrna?” Ir tu vietoj to, kad nusimyžtum, kaip planavai, eini skandintis vonioje.

Rytoj ėsiu tik sriubą.

Plan B

28
Tavo vardas:
malvina
Dėstyk: *
nesusivaldau nepaklausus – kaip manai, verta but vyro meiluže? čiūvas zjb, su juo zjb, tik gyvena su boba ir tikrai ilgai gyvens. nu tipiška situacija, viena bėda kad nesinori jog jam taip gerai būtų – ir boba po ranka, ir va dar aš kartais po kaldra. kaip manai?

Aš nepasirašyčiau, nes negalėčiau pakęst buvimo antrame plane. Kita vertus, jei tau pačiai šitie santykiai kažkuo yra naudingi, tai WHY NOT. Aš jei ir ryžčiausi tokiai aferai, ilgai tikrai netverčiau. Arba aš, arba ji. O kaip tau ta jo boba? Nekenti jos? Ką jis šneka apie tai? Kodėl ryžosi eit na lieva?

“Man atrodo, ji greit mirs. Ko tyli? Jau perbalai iš džiaugsmo?”

2009-12-20 | 03:55 | This is the life
20

Lemputė kompui vargina mano akis. Žurnalų skaitymui ji – netinkama, o kompui – per šviesi. Pakeitėme stalinėje lempoje perdegusią lemputę. Naujoji irgi nepasižymi naujumu – nedega. Nekenčiu nugulėti auskarotą ausį. Lovos paviršius – nelygus. Dieną buvau nuėjus prigulti, bet taip ir neužmigau, nes bijojau užmigusi kojomis nustumti du laptopus, besivoliojančius lovos gale. Ir buvau pernelyg mieguista, kad padėčiau juos kur nors kitur.

Kas savaitę į namus gauname naują “Economisto” numerį. Kaip bebūtų gaila, subscriberis jo ne tik neskaito, bet dažniausiai net neišpakuoja. Koks tada tikslas prenumeruoti? Atsakymas: man patinka jį turėti. Kartais jį pavartau arba tiesiog nunešu į tualetą. Visą spaudą skaitau internete, o popierines versijas taikau lėktuvams, interneto dingimo katorgai ir minėtiesiems tūlikams. Vat dabar kaip tik užsimaniau pasiskaityti, bet pagailo akių su tokiom lempom.

Labai ilga įžanga gavosi… Originally šitas postas turėjo būti apie neseniai mane vežusį taksistą. Kuris man labai patiko. Nors dabar, kol parašiau tą kvailą įžangą, atrodo, kad dar labiau primiršau, ką gi jis man ten šnekėjo įdomaus. Anas ponas pasitaikė šnekus ir visai ne durnas. Lauke buvo vėsu. Aš vėlavau ir labai skubėjau, dėl to (palyginus) nedideliam atstumui ir susistabdžiau tą cab’ą. Įlipau. Sako – sušalai? Sakau – nu, jo ir dar skubu nevjebenai. Po to kažkaip paklausė jis manęs, iš kur esu ir ką čia veikiu. Nu, krč, standartas. Na, ir pas ką gi tu taip skubi – boyfriendą, šeimą ar chebrą? Kadangi skubėjau ne pas boyfriendą, tai jis man ir sako: teisingai, juk dar jauna esi  – naxui juos, tuos boyfriendus. Iš mano ilgų relationshipų vienintelis tolkas – trys gražūs vaikai. O kartais taip gaila, kad savo laiku neprisibledavojau pakankamai. Tai va, mergaite, dabar yra tavo laikas. Neturėk jokių boyfriendų arba turėk penkis. Visus skirtingiems poreikiams. Aš pradėjau žvengti ir pasakiau, kad turėti penkis boyfriendus būna linksma nebent pradžioje. Po to, tai tampa pernelyg problematiška. Tačiau pasak taksisto, problematiška būna VISADA. Išskyrus tuos atvejus, kai visi turimi ryšiai yra tik for fun ir itin trumpi (one night stands).

Lipant iš takso vairuotojas man palinkėjo neprisigerti (kaip jūs, mergos, labai mėgstat) ir dar ten daug visko gero.

Anyway, šiandiena yra ganėtinai supista. Jau nuo pat anktyvo (?) ryto, kai pasijutau apsinuodijus ir nusprendžiau nevemti tam, kad organizmas gautų šiek tiek maisto (= energy). Po to kažkaip prasidėjo buitiniai konfliktai. O jie, deja, irgi negerina nuotaikos. Nu blet, skirtingi mes žmonės. Pernelyg skirtingi. Nors gal visiems taip nutinka. Vienus viena užpisa, kitus – kita. Reik kažkaip kompromisų ieškot (koks netikėtas pasiūlymas). Davai.

Kalėdinės dovanos

2009-12-18 | 17:57 | UFB pataria
18
Tavo vardas:
maze
Dėstyk: *
padek man :) ka padovanoti savo vaikinui per kaledas kai gali isleisti tik 5 lt? :D

Kalėdinį blowjobą. Kuo skiriasi kalėdinis blowjobas nuo paprasto? Tuo, kad vykdant šventinį ritualo variantą reikia papildomai mojuoti rankomis ir aplinkui barstyti už 5 litus įsigytus konfeti popiergalius.

Gal kas turi geresnių variantų? Maloniai kviečiame pasidalinti.

Protected: “Ką tas gaigalas su tavim padarė? Jei muša, sakyk.”

13

This content is password protected. To view it please enter your password below:

Šiandien Evelina pikta

2009-11-30 | 06:27 | This is the life
30

Aš tooooookia nelaiminga! O Dieve, Dieve. O Dieve, padėk! Visada mes tampame pamaldūs ir atsimename jėgas “iš anapus”, kai tik nutinka kas blogo. Aišku, Dievas nebus toks malonus ir tuoj pat neatsiųs man pinigų maišo kaip išsigelbėjimo. Oi, kaip man reikia daug pinigų!

Kas konkrečiai nutiko, negaliu pasakot, bet vis tiek patarkit, ką daryti? Jūs gi tokie protingi.  Tikiuosi, parašysit ką nors gero… O aš tuo tarpu pamiegosiu.

Why me, blet, why me? Klausimas “advanced” blog’o skaitytojams: o ką Jūs darytumėt, jeigu Jus mylėtų žmogus, kurio Jūs nekenčiat ir net baisiausiame košmare tokio nematėt? Na, taip. Viena vertus, tai – geriausias įmanomas kerštas… Kita vertus, man kažkokių dišovų kerštų turbūt paprasčiausiai neužtenka. Kai pagalvoji, kaip nemandagu yra nekęst kažko, ar ne? “Tokia graži mergaitė, o taip negražiai pizdyt…” Jo, jo. Prašau manęs tik netrivožyt’ dėl negražaus žodyno. Nes eisit nachui iš kur atėję. Pėsčiomis.

O mano draugai, kodėl Jus manęs neapkabinat sunkią akimirką?

Bandau išgirsti, ką man sako moteriška intuicija. Ta sūka dar niekada manęs nenuvylė. Jau šį savaitgalį taip pavarė, kad JĄ JIBŲ (ačiū Dievui, LITERALLY), kaip pasakytų tėvas.

Dar vienas dalykas – ant kiek neprotingas turėtų būti žmogus, išdrįsęs įsimylėti kitą žmogų be jo raštiško leidimo? Va šitas tai man nedaeis niekada. Čia gi DRAUDŽIAMA! NE LE GA LU. Nepaprašydamas leidimo parodai nepagarbą kitam žmogui bei Lietuvos Konstitucijai. O jau ant kiek manęs negerbia, tai čia net Dievas nepadės. Drįsta man akis drąskyt kaip šuniui su tais savo “jausmais” (pf). Tu mane skaudini. Oi, kaip tu mane skaudini! Oi, oi! O tu gydyk savo galvą ir uždaryk burną, kai ėdi. Ir taip gyvenimo nėra, tai dar blet įstatymų žmonės nepaskaito. Kur ritasi tas pasaulis, tai ją jibų. Smegenų bomžai. Die.

Sorry.

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Senas BLOGas

  • Čia
  • Prašom laikinti

    Maistas Ausims on Facebook
  • Twitter

  • Follow Me on Pinterest