20
Lemputė kompui vargina mano akis. Žurnalų skaitymui ji – netinkama, o kompui – per šviesi. Pakeitėme stalinėje lempoje perdegusią lemputę. Naujoji irgi nepasižymi naujumu – nedega. Nekenčiu nugulėti auskarotą ausį. Lovos paviršius – nelygus. Dieną buvau nuėjus prigulti, bet taip ir neužmigau, nes bijojau užmigusi kojomis nustumti du laptopus, besivoliojančius lovos gale. Ir buvau pernelyg mieguista, kad padėčiau juos kur nors kitur. 
Kas savaitę į namus gauname naują “Economisto” numerį. Kaip bebūtų gaila, subscriberis jo ne tik neskaito, bet dažniausiai net neišpakuoja. Koks tada tikslas prenumeruoti? Atsakymas: man patinka jį turėti. Kartais jį pavartau arba tiesiog nunešu į tualetą. Visą spaudą skaitau internete, o popierines versijas taikau lėktuvams, interneto dingimo katorgai ir minėtiesiems tūlikams. Vat dabar kaip tik užsimaniau pasiskaityti, bet pagailo akių su tokiom lempom.
Labai ilga įžanga gavosi… Originally šitas postas turėjo būti apie neseniai mane vežusį taksistą. Kuris man labai patiko. Nors dabar, kol parašiau tą kvailą įžangą, atrodo, kad dar labiau primiršau, ką gi jis man ten šnekėjo įdomaus. Anas ponas pasitaikė šnekus ir visai ne durnas. Lauke buvo vėsu. Aš vėlavau ir labai skubėjau, dėl to (palyginus) nedideliam atstumui ir susistabdžiau tą cab’ą. Įlipau. Sako – sušalai? Sakau – nu, jo ir dar skubu nevjebenai. Po to kažkaip paklausė jis manęs, iš kur esu ir ką čia veikiu. Nu, krč, standartas. Na, ir pas ką gi tu taip skubi – boyfriendą, šeimą ar chebrą? Kadangi skubėjau ne pas boyfriendą, tai jis man ir sako: teisingai, juk dar jauna esi – naxui juos, tuos boyfriendus. Iš mano ilgų relationshipų vienintelis tolkas – trys gražūs vaikai. O kartais taip gaila, kad savo laiku neprisibledavojau pakankamai. Tai va, mergaite, dabar yra tavo laikas. Neturėk jokių boyfriendų arba turėk penkis. Visus skirtingiems poreikiams. Aš pradėjau žvengti ir pasakiau, kad turėti penkis boyfriendus būna linksma nebent pradžioje. Po to, tai tampa pernelyg problematiška. Tačiau pasak taksisto, problematiška būna VISADA. Išskyrus tuos atvejus, kai visi turimi ryšiai yra tik for fun ir itin trumpi (one night stands).
Lipant iš takso vairuotojas man palinkėjo neprisigerti (kaip jūs, mergos, labai mėgstat) ir dar ten daug visko gero.
Anyway, šiandiena yra ganėtinai supista. Jau nuo pat anktyvo (?) ryto, kai pasijutau apsinuodijus ir nusprendžiau nevemti tam, kad organizmas gautų šiek tiek maisto (= energy). Po to kažkaip prasidėjo buitiniai konfliktai. O jie, deja, irgi negerina nuotaikos. Nu blet, skirtingi mes žmonės. Pernelyg skirtingi. Nors gal visiems taip nutinka. Vienus viena užpisa, kitus – kita. Reik kažkaip kompromisų ieškot (koks netikėtas pasiūlymas). Davai.
Share on Facebook
18
| Tavo vardas: |
maze
|
| Dėstyk: * |
padek man  ka padovanoti savo vaikinui per kaledas kai gali isleisti tik 5 lt?  |
Kalėdinį blowjobą. Kuo skiriasi kalėdinis blowjobas nuo paprasto? Tuo, kad vykdant šventinį ritualo variantą reikia papildomai mojuoti rankomis ir aplinkui barstyti už 5 litus įsigytus konfeti popiergalius.
Gal kas turi geresnių variantų? Maloniai kviečiame pasidalinti.
Share on Facebook
30
Aš tooooookia nelaiminga! O Dieve, Dieve. O Dieve, padėk! Visada mes tampame pamaldūs ir atsimename jėgas “iš anapus”, kai tik nutinka kas blogo. Aišku, Dievas nebus toks malonus ir tuoj pat neatsiųs man pinigų maišo kaip išsigelbėjimo. Oi, kaip man reikia daug pinigų! 
Kas konkrečiai nutiko, negaliu pasakot, bet vis tiek patarkit, ką daryti? Jūs gi tokie protingi. Tikiuosi, parašysit ką nors gero… O aš tuo tarpu pamiegosiu.
Why me, blet, why me? Klausimas “advanced” blog’o skaitytojams: o ką Jūs darytumėt, jeigu Jus mylėtų žmogus, kurio Jūs nekenčiat ir net baisiausiame košmare tokio nematėt? Na, taip. Viena vertus, tai – geriausias įmanomas kerštas… Kita vertus, man kažkokių dišovų kerštų turbūt paprasčiausiai neužtenka. Kai pagalvoji, kaip nemandagu yra nekęst kažko, ar ne? “Tokia graži mergaitė, o taip negražiai pizdyt…” Jo, jo. Prašau manęs tik netrivožyt’ dėl negražaus žodyno. Nes eisit nachui iš kur atėję. Pėsčiomis.
O mano draugai, kodėl Jus manęs neapkabinat sunkią akimirką?
Bandau išgirsti, ką man sako moteriška intuicija. Ta sūka dar niekada manęs nenuvylė. Jau šį savaitgalį taip pavarė, kad JĄ JIBŲ (ačiū Dievui, LITERALLY), kaip pasakytų tėvas.
Dar vienas dalykas – ant kiek neprotingas turėtų būti žmogus, išdrįsęs įsimylėti kitą žmogų be jo raštiško leidimo? Va šitas tai man nedaeis niekada. Čia gi DRAUDŽIAMA! NE LE GA LU. Nepaprašydamas leidimo parodai nepagarbą kitam žmogui bei Lietuvos Konstitucijai. O jau ant kiek manęs negerbia, tai čia net Dievas nepadės. Drįsta man akis drąskyt kaip šuniui su tais savo “jausmais” (pf). Tu mane skaudini. Oi, kaip tu mane skaudini! Oi, oi! O tu gydyk savo galvą ir uždaryk burną, kai ėdi. Ir taip gyvenimo nėra, tai dar blet įstatymų žmonės nepaskaito. Kur ritasi tas pasaulis, tai ją jibų. Smegenų bomžai. Die.
Sorry.
Share on Facebook
27
Monica: Also, just so you know, I’m not making a turkey this year.
Joey: What?
Monica: Well, Phoebe doesn’t eat turkey…
Joey: Phoebe.
Phoebe: Turkeys are beautiful, intelligent animals.
Joey: No, they’re not. They’re ugly and stupid and delicious.
Nesuprantu, ar tai Padėkos Diena, ar haliucinacijos, bet mano Google Reader’is šiandien atsinaujina itin flegmiškai. Būtent tą dieną, kai aš nežadu nuo kompo judintis toliau, nei avaly… tfu, patalynės parduotuvė. Galvojau rankos sulūš man nuo tų kaldrų. Sveria toną. Siaubas! O dar turint omeny, kad aš šlubuoju… Žodžiu, Dievas manęs nemyli.
Ta proga šiandien išgėriau ramunėlių arbatos, su mintimi, kad rytoj už tokį labdaringą skrandžiui darbą dangus mane apdovanos… KUO NORS. Kuo nors zjbs. Na, net nežinau – tai galėtų būti nemokami gėrimai ar panašiai. Batai irgi tinka, bet jau nebetelpa į chatą. Ai, o liūdnoji šio savaitgalio žinia yra ta, kad sveikatos sumetimais lieku Londone ir nevažiuoju į Edinburgą, kaip planuota. Dabar mano kambariokas ten varys vienas. Ta prasme, mano sveikata yra gera, bet aš bijau atkristi, o ten tektų pjauti, tad tikrai nukrisčiau į duobę.
Sėdžiu internete ir ieškau to vienintelio, išsvajoto, gražaus, aukšto, pinigingo bei įdomaus… darbo. Senasis mane pradeda bukinti. Bet negali ant jo pykti – jis man leido tris savaites šūdą malti Ispanijoje. Koks nors pinigingas ir gražus jo vietoje pageidautų, kad bučiuočiau jam kojas. Ak tie darbai… Lyg vyrai. Visi chujovi.
Linksmų švenčių!
Share on Facebook
13
Man ir vėl kilo nuostabi literatūrinė idėja. Gimė ji šiandien, lapkričio mėnesį. Sėdint prie šventinio, padruskintų kūčiukų stalo.
- Sėdžiu Valensijoj prie stalo su kūčiukais.
- Kuom kuom? – paklausė nenuovuokusis Mantas.
- Nu, žinai, kas yra kūčiukai? Tai pas mane jie – pailgi tokie.
- OMFG. Neužsprink.
- Valgau juos su pomidorų padažu, kurį pirkau, nes maniau, jog tai – pomidorų sultys. “Kad veltui nenueitų.”
- 12 patiekalų ant Evelinos stalo. Du jau turim. Paskui – 10 pakelių čipsų. Voila! Bring it on, Jesus!
- Šią savaitę čipsų nevalgiau.
- Insane.
- Ai, dar prie kūčiukų paėmiau salotos lapą. Aš – tokia originali.
- Nu, čia jau suktinuką kokį net gali pasidaryt ir dėt į savo kulinarinę knyga naują. Nes Agrolietuvoj žiauriai nauja banga atsirito. Kulinarinių knygų. Nomeda leidžia net. Tai aš net nebeturiu ką pasakyt. Beata Nicholson irgi leidžia. Linas Samėnas aka IKI virėjas išleido jau.
- Na, aš savo “Maistą Ausims” galėčiau pritaikyt ir burnai.
- Verbalika goes oralika. Blet, jau postini į kažkur?
- Ne.
Bet tikrai gera idėja, ane? Paliubomu visi pirktų, nes aš gi achujenai gaminu. Aš jau net sukūriau tagline savo būsimai knygai – “Jūsų paleistų vidurių niekada nekankins užkietėjimas!” Dabar galvoju, kokius virtvinius šedevrus galėčiau pasiūlyti savo mylimiems gurmaniūkščiams.
Kūčioms siūlyčiau savo special dish – kūčiukai pomidorų suloje.
Jums reikės:
- “Heinz” kečupo;
- pigiausių pomidorų sulčių
- lašo aliejaus (gyvulinis tegul būna)
- kūčiukų
- lapo (aisbergo ar pan.)
Kadangi Jūs nebūsite tokie žiopliai kaip aš ir per klaidą nenusipirksite į sultis panašaus padažo, siūlau Jums tą skystalą pasigaminti patiems. Kečupas, sultys ir lašas aliejaus – marmalą išmaišome šaukšto pagalba. Tada viską sumetame į vieną kibirą. Išmaišome vėl (šaukšto pagalba). Pastatome ant stalo plastikinėje lėkštutėje. Patiekalą pabarastome bazilikais, juodaisiais pipirais, pikantiškais picos prieskoniais bei smulkintais angliukais “pagal skonį” dėl grožio. Viskas. Galima valgyti!
Taip pat turiu receptą, pasakojantį, kaip iš lešių grūdų pasidaryti “Lašišos piurė”. Kaip iš čipsų pasigaminti “Sūriuosius traškučius”. Kaip iš omleto su brokoliais pasidaryti “Mėsą su grybais”. Visi šie dalykai yra mano asmeninė kūryba. Kažką, manau, pavogčiau ir iš kitų (protingesnių) žmonių. Į mano favoritų sąrašą įeina tokie virtuvės stebuklai kaip Hot Dog’as; Karamelinė svajonė; Vištiena “Made in China”, garantuojanti aukščiausios klasės kinišką kokybę (“Siūlau dar pridėti vienos spaustos citrinos sulčių ir apšlakstyti sojų padažu. Tikrai skanu, nepasigailėsit.”).
Jau įsivaiduoju, kaip ateityje lepinsiu savo būsimą vyrą, kurio pasak mano draugės, niekada nebus, nes “tu gi nemoki skusti daržovių”. Taigi ne skutime esmė. Esmė yra PJAUSTYME. Jeigu moteris pjaustydama maisto produktus nenusipjovė nago, vadinasi… GERAS NAGŲ LAKAS IŠPUOLĖ.
Ir pabaigai – tėvelio žodis:
- Kas tave įkvepia rašymui?
- Mane įkvepia sekmadieniniai giminės pietūs, kurių nebuvo dešimt metų.
Share on Facebook
08
Nes Tėvelis nesumokejo už domeno nuomą. Todėl siūlau visiems dabar šį adresą VOGTI, nes gausite biškį SRAUTO.
Beje, gali taip nutikti, kad ant kai kurių postų bus uždėtas passwordas. Taip darysiu saugumo sumetimais. Saugau savo galvą. Nesvarbu, kad tuščia. Plaukai gražūs užtat. Dėl passwordo prašom kreiptis į mane asmeniškai, o po to galite jį skleisti po INTERNETĄ, nes kas neieško, tas neranda. Štai neištvėrusi uždėjau pass ir ant paskutinio savo posto, mat mane išgąsdino kai kurie asmenys, kad tas postas yra labai žiaurus ir “aš negaliu patikėti, kad tu taip galėjai”.:D Patikslinu, jog tą man sakė post’e tikrai neminėtas asmuo – tie tai miega sau ramiai nusisukę į sieną. Kas ten jau TOKIO tame post’e yra aš net nežinau, nes pasenusių savo įrašų neskaitau (nebent tai trumpos citatos), kad pati neužsiparinčiau. Bet man juos labiau gėda skaityti ne dėl to, kad aš kažką parašiau “ne taip”, o dėl to, kad “valkata, tu tokia prasta rašytoja”…
Šiomis dienomis negaliu būti labai produktyvi, nes atostogauju. O dabar postinu tik todėl, kad mano draugės dar vis miega iš po vakar. Aš kaip mielas darbštus žmogutis atsikėliau pirmoji – ANTRĄ VALANDĄ DIENOS. Cha! Laiką leidžiu linksmai.
Žinoma, kaip visada šituose kraštuose būna – diedai čia ganėtinai baisūs ir ne mano skonio (užtat aš jų skonio labai labai). Bet džiugu, kad jie bent jau supranta, jog vyras turi tarnauti moteriai ir pirkti jai daug drabužių bei atnešti kokso ant padėklo penktą ryto. Įtariu, kad pati liksiu be drabužių, nes nesugebu su TAIS ŽMONĖM net pasilaižyti. Ir nepagalvoju, jog galbūt reiktų pakelti ragą, kuris zvimba sau kitame kambaryje.
Share on Facebook
02
Astminiau dar vieną dalyką, kuris man yra labai svarbus renkantis diedą. Tai yra gal netgi SVARBIAUSIAS dalykas. Jo, dabar klausykit įdėmiai, daunai. Diedas PRIVALO sugebėti išspręsti paprastas kasdienes problemas. Argi daug prašau? Jei man, nedatiopai, įvyksta kokia nors “nelaimė” (neveikia liftas; pasiklydau; pamečiau raktus; nutrynė batas; pamiršau užsidėti triusikus, o į mano rajoną kaip tik tądien užsuko uraganas Katrina), aš skambinu vyrui ir jis TURI SUGALVOTI, KĄ MAN DARYTI. Jei jis neišmąsto sprendimo, nesugeba duoti patarimo (kurį vis tiek įmanoma duoti geresnį, nei sugebėtų besinervinanti ir blaiviai nemąstanti iš nervų merga duoti pati sau) arba yra pasimetęs dar labiau už mane = MAN JIS NETINKA. Ir mane tiesiog ima neapsakomas siutas, kai:
Pisau aš tokius vyrus. Baisiausiuose košmaruose nebent.
Share on Facebook
RSS SRAUTAS
