This post is password protected. To view it please enter your password below:

Password:

Labas

Gal ir būsiu gerutė, tik kas tos popadės mergos? Ar tai mergos, esančios asilui po padu? O gal kaip tik atvirkščiai – gal tai bobos, turinčios balvoną po savuoju? Laukiu atsakymo ir daugiau laiškų/komentarų su pageidavimais.

Einu ėst picos.

UPDATE:

Ah, apie pyzdos vergus čia. Nu, aišku.

Visų pirma, neįsivaizduoju, koks turėtų būt bobos durnumas, kad jai būtų įdomu su pyzdos vergu būti. turėti vergą – trumpalaikis malonumas, kuris labai greitai nusibosta, o po to dar ir sąžinę ima graužti. Nors čia turbūt nuo mergos priklauso. Abejoju, kad kokiai barakudai tokiais atvejais ką nors graužia. Na, o normalesnė mergina po kiek laiko ims jausti kaltę ir galvot – “gal aš čia negerai elgiuosi? man gaila to asilo”. Tada kekvienas iš pažiūros geras pyzdos vergo žingsnis ims liūdinti, vietoj to, kad džiugintų.

O kaip gi asilai patys prieina prie vergavimo? Būna žmonių, kuriems labai patinka dažnai įsimylėt. Įsimyli jie vos ne kas antrą fainesnę personą, kuriai po to atsiduoda visa širdimi. O veltui. Per tą savo MEILĘ vėliau ir nemato realybės. Na pvz., kad jo karalaitė dėl praktinės naudos su juo tik ir sėdi.

Šiaip kiekvieno atsidavusio ir mėgstančio pamaloninti antrą pusę nevadinčiau “pyzdos vergu”. Žinai, jei graži meilė, tai visai zjbs, kai abu vienas kitam geri ir net kartais “pavergauja”. O be to, kas mes ten žinom, kas poroje dedasi už uždarytų durų. Gal pavadėlis ant kaklo iš tikrųjų puošia visai ne tą poros pusę.

Kažkurią čia dieną sumaniau užsidėti senus marškinius. Netrukus mane ištiko nedidelis kultūrinis šokas – nesueina per papus.

Kad mano papai padidėjo pastebėjau jau ir seniau, tačiau buvau įsitikinusi, jog man vaidenasi. Na, maniau, kad čia tokio tipo pasivaidenimas kaip “esu stora” arba “esu plona” haliucinacija. Ar koks “visi žiūri į mano spuogą” pafantazavimas. Netikėjau tuo, ką matau. Tačiau vargais negalais užsegta saga mane privertė PAŽIŪRĖT TIESAI Į AKIS.

Dabar pagalvokime, kokia gi man nauda iš šio nutikimo. Man patinka, kad likusi kūno dalis dabar vizualiai atrodo mažesnė (nors ir stora, ginkdie). Na, taip veikia proporcijos. Yes. Taip pat mane džiugina, jog mano pomėgis nenešioti liemenėlių pagaliau įgavo daugiau prasmės. Kadaise visai nekaltas vaizdas dabar šiek tiek supošlėjo, nors dar vis nėra vulgarus. Krč, zjbs. Tikiuosi, iki bikinių sezono nesumažės. Kita vertus, koks man skirtumas, gi ištekėjus motera esu. NERŪPI VYRŲ ŽVILGSNIAI.

Vienintelis mane neraminantis klausimas yra toks: nuo ko jie padidėjo? Tipo subrendau? LOL. O gal subrendusioms moterims maistas paprasčiausiai ima eiti į papus, ne į žandus? Nu džiugi naujiena, klausyk.

Taip pat nuo šiol savo gyvenimą leisiu ne Feisbuke, o Supermamų forume. Nes pastarajame recepčiukais kvepia labiau. Lolitukas.

Užvakar gaminau dvi sriubas. Vieną – pietums, kitą – vakarienei. Trintą pievagrybių sriubą ir Gazpacho. Beat that!

Žiauriai noriu pasidalinti receptais, bet taip pykina mane, kad zdochnu. Nu, tuoj tuoj. Tuoj prisiversiu. Bweeee.

TRINTA PIEVAGRYBIŲ SRIUBA.

Šiaip dietininkėms nepatariu šios sriubos ėsti dėl sviesto ir t. t. Mes šeimoje kadangi esame kūdi (?), tai mūsų tokie dalykai, atvirai Jums pasakysiu, kaip ir nelabai pisa.

Prašom supjaustyti pusę kilo pievagrybių. Pjaustyti reiktų smulkiai, bet galima ir nelabai smulkiai. Nuo to priklauso, kiek laiko vėliau praleisite su mikseriu.

Biškį nesupratau, kokio velnio aš čia Jums receptus dabar cituoju. Juk viską galite rasti internete. Kitą kartą gal ir pasidalinsiu nuosava patirtimi. Dabar skubu į miestą.

P. S. Šiandien gaminau trintą pomidorų sriubą su bazilikais. Vyras liko S U Ž A V Ė T A S.

P. P. S. Sėdi.

Norite tikėkite, norite ne… bet šiandien aš išteku! Prašom mane nuoširdžiai sveikinti bei kuo plačiau praverti savo pinigines. Sąskaitos numerį pavedimams daryti sužinosite parašę elektroniniu paštu: user.friendly.biatch@gmail.com. Laukių Jūsų laiškų! Ir ypač – PAVEDIMŲ.

Vestuves minėsime gan kukliai, bet balta fata (dievinu šį rusizmą), balta suknelė, balta mišrainė, balta staltiesė, žydra gumytė (ar kaip ten ją vadinate?) ir be abejo, žavus jaunikis, turėtų būti savo vietose. Oh em gee, I’m so excited!!!

Vienintelis dalykas, kuris mane neramina šiuo metu yra mano pilvūzas. Jis – toks išsipūtęs, kad bijau, jog svečiai pamanys, kad tuokiamės iš reikalo. Skubu paneigti šį potencialų gandą.

Na, ir pabaigai… Linkiu Jums sugauti mano puokštę!

Protingas susipratęs, kad tau pochui, tokiu atveju kaip tik kuo greičiau pasiųstų tave nachui.

Kad tik pats netaptų daunu… kai tą padarytum TU.

Vakar sutikau geriausią taksi vairuotoją pasaulyje. Jis negalėjo manęs rasti, bet nujautė, kad ta vargšė mergaitė, sėdinti ant bordiūro ir yra Evelina, kurios jam reikia. “Evelina!” – pašaukė jis mane. Aš pradėjau bėgti link jo. Įšokau į taksą ir mes pradėjom kalbėt. Pradžioj jis man pasakojo, kaip sunkiai manęs ieškojo. Sako – taip gerai pažįstu šitą rajoną ir nerandu. “Aš juk čia (E9) gimiau.” Sakau – “Ane? Rimtai? Kurioj gatvėj tiksliai?” Tada jis pasakė gatvės, kurioje gyvenu, pavadinimą.

Šiaip visa vakarykštė diena buvo nenormali. Vakare nuo nuovargio jau sunkiai susikalbėjau su kuo nors. “I’m so lost… that I even got lost.” Pamenu pasakojau draugams, kaip man patinka, kai žmonės moka tinkamai naudotis pinigais. Tada iš banknoto pradėjau sukti triubelę.

(banknotą sukau tik dėl vaizdo – visai neplanavau jo naudoti pagal paskirtį)

Visą dieną vainikavo rytinis sapnas. Sapnavau, kad Londono undergrounde yra… jūra. Anyway, sapnas pavirto košmariška machinacine istorija apie bernus. Sukčiavau, kaip ir visą gyvenimą, bet šįkart mane PAGAVO. Paskutinė scena: bėgu iš murzinos jūros pilnos gyvačių ir visokių pabaisų. Atsibudau pašokdama iš lovos.

<…> tikrai nepasakosiu, ar turėjau one night standų pastaruoju metu. Why should I? Aš nenoriu, kad žinotumėt BET KURIUO ATVEJU.

1) Jeigu turėjau, laikysite mane kekše (kokia ir esu) – o aš kaip tik šiuo metu kuriu naująjį įvaizdį. “Pamaldusis”. Šv. Evelinai virš galvos pukuojasi įsivaizduojama aureolė. Kitų atributų kaip ir nėra.

2) Jei neturėjau, laikysite mane žiopla lūzere. Galbūt net pamanysite, jog manęs niekas nenorėtų patvarkyti. O Dieve, kaip tai būtų siaubinga, kai pagalvoji! Neminėk Dievo vardo be reikalo, mieloji.

<…> Niekada nemėgau girtis savo “pasiekimais”. O kartais taip norėtųsi. Tačiau tada pagalvoji, kad nesi vyras, todėl “ereliški” būdo bruožai moteriškai giminei bonusų nepriduoda.

Žodžiu, viską papasakojau draugui. Pasakiau, kad nežinau, ką man daryti, nes esu nevaldoma ir verkiu po to pastoviai. Nelaiminga ir nelaiminga. Verkiu, bet nesikeičiu. Vis tiek darau savo šūdus ir toliau.

Draugas man pareiškė, kad egzistuoja vienintelis būdas šiek tiek apsitvarkyti gyvenimą – susirasti diedą, kuris mane suvaldytų. 

Pagalvojau, kad jis yra teisus. Kita vertus, taip pat pagalvojau, kad gal nenoriu aš visai jokio diedo (O gal aš bandau save apgauti? Neįsivaizduoju – meluoju pernelyg gerai, kad atpažinčiau savo pačios blefą).

Galiausiai man iškilo klausimas – ar įmanoma mane suvaldyti? Nu bet rimtai – neįsivaizduoju savęs “in a relationship” šiuo metu. Aš nesu prieš santykius. Gink Dieve, tikrai NE. Bet aš bijau, kad jei įsitaisysiu rimtą bachūrą, ką nors įdomaus praleisiu per jį. Pavyzdžiui, geresnį bachūrą. Jaunystėje, jei jau turėdavau kokį “oficialų”, būtinai slėpdavau jį nuo “šiaip kavalierių”. Nes pastarieji sužinoję atseit manęs nebenorės. O man gi čia katorga būtų. Man gi reik dėmesio IŠ VISŲ. Ne iš vieno. Norėkite manęs visi.

P.S. Šitas postas nėra naujas. Tiesiog nepostinau jo seniau kažkaip.

P.P.S. Greičiausiai dėl to, kad po atchodų man jis tapo nebeaktualus.